Vis dažniau pastebima tendencija įtraukti tvarumo strategijas į daugiabučių gyvenamųjų namų projektus. Daugiabučių vystytojams ir architektams tai tampa būtinybe dėl klimato kaitos, taupant brangios energijos sąnaudas ir mažinant anglies dvideginio pėdsaką. Gyventojai vis labiau domisi ekologija ir vertina tvarią architektūrą bei statybą. Žmonės ieško kokybiško būsto ir sveikos gyvenimo aplinkos ir, kaip rodo apklausos, yra pasirengę mokėti daugiau už butą tvariame pastate.
Didelis daugiabučio namo gyventojų skaičius visus metus intensyviai naudoja vandenį, apšvietimą, vėsinimą ir šildymą – tam tenka didelė šių namų suvartojamos energijos dalis. Likusią namų energijos dalį sunaudoja buities prietaisai – maisto gaminimo įranga, skalbimo mašinos, džiovyklės, indaplovės, taip pat elektronikos prietaisai, įskaitant televizorius, kompiuterius, telefonus, vaizdo žaidimų įrenginius, modemus, interneto ryšį ir kt.
Tad energijos taupymo sprendimai itin aktualūs visuose daugiabučių namų – projektavimo, statybos ir eksploatavimo – etapuose. Vis daugiau sertifikuotų ir nesertifikuotų, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gali pasigirti tvariais, aplinkai draugiškais architektūros ir statybos pagrindais, energiją taupančiais inovatyvių technologijų sprendimais.
„The Rose“, Mineapolis
Pusę milijono gyventojų turinčiame Mineapolyje (Minesota, JAV) nebrangių butų kompleksas „The Rose“, pastatytas 2016 metais, buvo vienas pirmųjų daugiabučių, kurie atitiko ir net viršijo statybos tvarumo kriterijus be didžiulių investicijų: jo energinis efektyvumas 75 proc. didesnis, nei tuo metu nustatė JAV standartai. Ekonomiškas, aplinką tausojantis nebrangaus būsto sektoriaus kompleksas iškilo buvusioje apleistoje teritorijoje, šalia greitkelių.
Komplekso vidinis kiemas suprojektuotas taip, kad natūrali saulės šviesa patektų į butus ir vasarą, ir žiemos mėnesiais. Statybai panaudotos vietinės medžiagos ir daug perdirbtų medžiagų, apdailai pasirinkti mažai lakiųjų medžiagų turintys netoksiški dažai.
Taip pat naudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai: pietinėje pastato pusėje sumontuoti saulės kolektoriai patenkina 35 proc. karšto vandens poreikio, o ant komplekso stogų įrengta saulės jėgainė. Pastato stogas surenka lietaus vandenį, naudojamą vidiniame kieme įrengtos poilsio zonos augalams laistyti. Butuose sumontuoti elektrą taupantys šviestuvai ir prietaisai, kurie 47 proc. sumažino geriamojo vandens naudojimą.
Langai ir saugo, ir „išmano“
Taupant energiją ir siekiant matyti aplinkos vaizdus, didinami daugiabučių namo langai ir jų skaičius. Tai užtikrina maksimalų dienos apšvietimą ir vasarą, ir žiemos metu, mažina dirbtinio apšvietimo poreikį ir energijos sąnaudas. Tam reikalingi itin kokybiški langai. Rinkoje siūloma įvairių langų rėmų medžiagų – nuo plastiko ir medžio iki metalo ir kt.
Šilumą taupantiems butų langams keliami aukščiausi energinės klasės reikalavimai. Modernios langų profilių sistemos, naujausios kartos trijų stiklų paketai ir inovatyvios gamybos technologijos užtikrina bet kokio dydžio varstomų ir nevarstomų langų sandarumą. Kokybiški langai maksimaliai sumažina ir būsto šildymo išlaidas, ir saugo nuo saulės kaitros vasarą, tad tinka ir pasyviesiems namams.
Kuriamos modernios saulės kontrolės sistemos. Inovatyvus išmanusis stiklas gali kontroliuoti saulės spindulių patekimą į pastatus, nes jo šviesos pralaidumo savybės dinamiškai keičiasi: ploni metalo oksido sluoksniai dėl jonų judėjimo keičia stiklo atspalvio lygį pagal poreikį. Vasaros saulei pašvietus į langą, atspalvis gali būti padidintas, kad prasiskverbtų matoma šviesa, bet būtų užblokuota dalis spinduliuotės ir taip sumažinama gaunama šiluma. Šaltesniu metų laiku atspalvis gali būti sumažintas, kad patektų daugiau saulės šilumos.
Išmaniojo stiklo sistemos gali būti prijungtos prie debesijos ir valdomos automatinio pritemdymo programine įranga. Be to, stiklo dūžtumo aptikimo sistema aprėpia visus išmaniojo stiklo paviršius be jokių papildomų jutiklių – lyg būtų įmontuota apsauga.
SAWA, Roterdamas
„Mei Architects and Planners“ suprojektuotas gyvenamasis pastatas SAWA laimėjo 2021 metų Pasaulio architektūros festivalio Eksperimentinių ateities projektų kategoriją ir šią vasarą jau pradėtas statyti. Tai pirmasis Roterdamo 50 metrų aukščio gyvenamasis pastatas, vadinamas sveikiausiu pastatu Nyderlanduose. Unikalus žiedinis 50 metrų aukščio medinis gyvenamasis pastatas prisideda prie išskiriamo CO2 mažinimo, biologinės įvairovės didinimo.
Pastate, kurio tūris išsiskiria laiptuota išore, bus įrengta apie 100 butų su dideliu bendru vestibiuliu pirmame aukšte ir daugybe terasų, kuriose bus sodinami gyvi žaliuojantys augalai arba vertikalus miškas.
Pastato kolonų konstrukcijos, grindų sijos, stulpų atramos ir kt. sprendimai leidžia lanksčiai kurti vidaus erdves. Namas bus pastatytas 90 proc. iš medžio, o butuose bus kuo daugiau medinių paviršių. Tinko apdaila bus naudojama tik paslėptoms sienoms. Naudojama kryžminė laminuota mediena sumažina CO2 emisiją ir kartu sukuriama šilta ir jauki gyvenamoji erdvė.
Nuotr.: Mei Architects and Planners
Stogai: daugiau erdvės gyventi
Modernūs daugiabučių namų stogai, pagaminti iš medžiagų, turinčių aukštą saulės atspindžio indeksą, padeda sumažinti oro temperatūrą pastato viduje, taigi ir oro kondicionavimo poreikį butuose bei aplinkos temperatūrą. Vėsus stogas – balta stogo danga – mažina energijos suvartojimą ir į atmosferą išmetamą CO2 kiekį.
Saulės elektrinės ant daugiabučių stogų gamina energiją bendrosioms pastato reikmėms – bendrosioms patalpoms, aikštelėms ir lauko erdvėms apšviesti ir kt.
Šiuolaikinės stogo dangų sistemos užtikrina plokščio stogo patvarumą 30 metų. Šilto klimato kraštuose, kur kritulių yra mažiau ir nėra šalčių, daug plokščių stogų paprasčiausiai statomi iš mūro arba betono. Tai gerai apsaugo nuo saulės kaitros. Bet tose vietose, kur gausu lietaus, įmirkęs į tokį stogą vanduo gali užšalti, tad naudojama patikima hidroizoliacija ir kelių sluoksnių stogo sistemos. Svarbu ir gerai įrengta stogo kanalizacija: modernios lietaus nuotekų sistemos efektyviai surenka ir patikimai pašalina vandenį nuo pastato stogo.
Plokščias stogas yra ekonomiškiausia stogo forma, nes po juo visa erdvė gali būti naudojama. Toks stogas taip pat suteikia daug vietos rekreacijai, pavyzdžiui, stogo sodams. Miestuose ant daugiabučių stogų žaliuoja sodai, daržai, įrengiami bitynai ir gyventojų poilsio zonos, taip pat ir su puikiais baseinais.
Nuotr.: Mei Architects and Planners
„The Commons“, Melburnas
Melburno priemiestyje stovintis „The Commons“ 24 butų gyvenamasis namas sukurtas kaip vertikali bendruomenė. Ant šio namo stogo bendrame sode yra ir daržovių sklypeliai, ir bičių aviliai, ir poilsio erdvės, ir saulės baterijos. Gyventojai ant stogo turi bendrą skalbyklą ir skalbinių džiovyklą. Tai efektyviai taupo vandenį ir elektrą.
Penkių aukštų daugiabutis yra šalia traukinių linijos ir dviračių tako. 40 cm storio akustinė izoliuota siena vakarinėje pusėje apsaugo pastatą nuo traukinių keliamo triukšmo. Išorinė fasado danga – nepermatomas gofruotas stiklo pluoštas su korozijai atsparia gelio danga. Sienoje įmontuotas 7,5 cm oro tarpas, traukiantis orą per perforuotas varines plokštes, kad išstumtų karštą orą.
Butuose nėra oro kondicionierių, vėsą užtikrina lubų ventiliatoriai, kokybiški langai su stiklo paketais ir pastato energinis efektyvumas. Prie kiekvieno buto durų įrengtas jungiklis leidžia išeinant iš namų išjungti elektros tiekimą į visus elektros lizdus ir prietaisus. Namui statyti naudotos perdirbtos medžiagos. Šiaurinėje pastato pusėje nuo balkonų ant fasadų svyrantys vijokliniai vynuogynai vasarą sukuria pavėsį butuose.
Fasadai tampa daugiafunkciai
Esminė modernių fasadų užduotis – sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir neigiamą poveikį aplinkai. Svarbu, kokia pasirinkta fasado medžiaga ir kokią fasado dalį sudaro langai. Siekiant energinio efektyvumo, įrengiamo fasado šiltinimo sistema turi būti kokybiškai sujungta su energiškai efektyviais langais.
Sakoma, kad tvarių fasadų projektavimo būdų yra tiek pat, kiek yra architektų. Plytų fasadas laikomas tradiciniu ir ilgaamžiu, medinis – reikalaujančiu daugiau priežiūros, stiklinis ar atviro betono – šiuolaikišku. Populiarūs – akmens ir keramikos plytelių bei dekoratyvinio tinko fasadai. Statant daugiabučius pastatus reikalaujama įrengti sertifikuotą fasado sistemą, kuri užtikrina energinį efektyvumą, degumą, vandens įgertį, atsparumą smūgiams ir kitus rodiklius.
Gyventojams taip pat svarbu estetinis namo vaizdas ir lengva fasado priežiūra. Tai ypač aktualu, kai namų balkonuose gausiai auginami augalai ar vertikalūs sodai, o nuo stogų ir terasų ant fasadų svyra vijokliai, nes sulaikoma drėgmė gali kenkti kai kurių rūšių fasado sistemoms.
Fasadų ir paviršių apdorojimo priemonė – hidrofobizavimas – padeda sukurti drėgmę atstumiančią dangą: vos užtiškęs lietaus vanduo nubėga žemyn, nusinešdamas nešvarumus. Paviršiai padengiami plonyčiu silano – silicio junginio su vandeniliu – dalelių sluoksniu. Stiklinius fasadus padengus tokia nanodanga, juos valyti reikia kur kas rečiau. Maža vandens įgertis ir drėgmės atstūmimas būdingas dažnoms fasadų sistemoms: betonai, tinkai ir dažai su hidrofobiniais priedais suteikia fasadų paviršiams sandarumo, neleidžia nešvarumams ir drėgmei skverbtis į giliau esančius sluoksnius, fasadas išlieka švarus apsivalydamas pats ir gelbėja aplinką nuo kietųjų oro dalelių.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad namų fasadus galima naudoti orui miestuose valyti. Titano dioksidas gali skaidyti oro teršalus į mažiau pavojingus: veikiamas saulės šviesos, fotokatalizės reakcijos metu jis išskaido azoto oksidą į aplinkai ir žmonėms nekenksmingas medžiagas – nedidelį kiekį anglies dioksido, vandenį ir neaktyvius azoto junginius. Padengus titano dioksidu namų stogus ir fasadus, galima dalį ore esančių teršalų padaryti nekenksmingą.
Visiškai nekeičiant pastato eksterjero, į fasadus, stogus ar langus galima integruoti fotovoltines sistemas, kurios neturi jokių matomų tvirtinimo elementų, bet gali tuo pat metu būti ir langu, ir fasadu, ir stogu, ir visą pastatą energija aprūpinančia saulės jėgaine. Integruota fotovoltinė sistema bet kurį pastato paviršių gali paversti vientisa saulės jėgaine.
Daugiabučiai laužo įprastas formas
Inžinerijos pažanga reiškia, kad architektai gyvenamųjų namų projektuose gali bandyti vis neįprastesnes formas ir tūrius. Pavyzdžiai rodo, kad gyvenamieji kvartalai neturi būti stačiakampiai.
„Sluishuis“, Amsterdamas
Danijos studijos BIG ir olandų studijos „Barcode Architects“ Amsterdame sukurtas butų kompleksas „Sluishuis“ ant dvigubos konsolės tarsi palinkęs virš ežero. Jame yra 442 butai. Kvadratinis namas, pastatytas ant dirbtinės salos IJ ežere, supa vidinį uostą dviguba konsole, kuri sukuria vartus nuo ežero.
Miesto link pastatas „atsiklaupia“ ir kviečia lankytojus užlipti ant jo stogo. Dveji laiptai kyla dviem kampuotais jo fasadais, vedančiais į viešą žalią stogą ir sodą ant daugiabučio namo stogo.
Pastatas turi išskirtinę formą: dviejuose jo blokuose sukurta išpjova virš vandens, o kiti du blokai leidžiasi ir sukuria terasas su butais ir atvirais balkonais. Visi keturi blokai supa vidinį kiemą prie vandens. Pirmame aukšte, atsiveriančiame į kiemą, fasadai dengti aliuminiu, kad atspindėtų vandenį. Iš viršaus terasomis nusileidžiantys blokų fasadai apkalti mediena, kuri kontrastuoja su aliuminio fasado apdaila. Šalia gyvenamojo kvartalo yra prieplauka, kurioje švartuojasi privatūs ir pramoginiai laivai.
Būsto pirkėjai ieško išmaniųjų pastatų patogumų
Apklausose dauguma butų pirkėjų Europoje ir JAV teigia, kad ieško būsto moderniuose namuose, kur įrengtas išmaniai valdomas šildymas, apšvietimas ir net išmaniosios durų spynos. Tad daug daugiabučių namų statytojų ir architektų pradiniame projektavimo etape siekia integruoti į naujus projektus automatizuotas pastato valdymo sistemas ir išmaniuosius prietaisus.
Moderniame daugiabutyje gyventojai, naudodami išmanųjį elektromagnetinį užraktą ant durų, gali atrakinti butą naudodamiesi savo išmaniuoju telefonu, o ne ieškoti rakto ir jaudintis dėl jo laikymo.
Daugelis nori turėti spartų interneto ryšį arba visame pastate veikiantį belaidį internetą, kad galėtų prijungti savo mobiliuosius įrenginius prie interneto, nesvarbu, ar jie yra savo bute, ar bendrojo naudojimo patalpose.
Kiekviename bute įrengus išmaniuosius termostatus, gyventojai gali kontroliuoti buto temperatūrą, kad ir kur jie būtų, stebėti savo energijos suvartojimą ir taupyti. Išmanusis apšvietimas gali padėti taupyti energiją, nes galima pritemdyti šviesas mobiliuoju įrenginiu, valdant nuotoliniu būdu. Taip pat galima nustatyti, kad apšvietimas įsijungtų įėjus į kambarį, išsijungtų tam tikru laiku arba prisitaikytų prie saulės šviesos.
Sumontuoti išmanieji jutikliai gali suteikti daugiabučio gyventojams papildomo saugumo, pavyzdžiui, įjungti šviesą laiptinėse reaguodami į judesį. Be to, jie gali padėti sutaupyti energijos, nes gali valdyti apšvietimą, šildymą ar oro kondicionavimą, atsižvelgiant į judėjimą erdvėje. Taip pat jie gali suaktyvinti belaides apsaugos kameras.
Išmanieji kištukai ar lizdų valdikliai suteikia galimybę tokius prietaisus kaip lempas ir kt. paversti išmaniaisiais įrenginiais: telefono programėlė gali būti naudojama pritemdyti buto apšvietimą arba įjungti arba išjungti ventiliatorių. Galima butuose įdiegti įrenginius, kurie yra išmanūs: tokius kaip orkaitės ir šaldytuvai, kuriuos galima valdyti išmaniaisiais telefonais. Šie prietaisai ne tik patogūs, bet ir taupo energiją.
–
Daugiabučiai namai gali pasiekti ir viršyti pagrindinius tvarumo reikalavimus, taikant modernius projektavimo ir statybos sprendimus, ekologiškas ir pakartotinai naudojamas medžiagas.
