Interjeras, pasak Neringos ir Manto Vaivadų, yra ne tik apie estetiką ar funkcionalumą. Tai – būdas pažinti žmogų, jo būsenas ir kasdienybės ritmą. „Noveo“ interjero dizaino studijos kūrėjai tiki, kad erdvė turi galią veikti mūsų savijautą – raminti, įkvėpti ar net gydyti. Todėl kiekvienas jų kuriamas interjeras gimsta iš noro sukurti ne dekorą, o gyvenimui pritaikytą, autentišką aplinką.

Neringos kelias į interjero dizainą prasidėjo nuo psichologijos – nuo žmogaus pažinimo. Baigusi psichologijos magistro studijas, ji dar nežinojo, kad galiausiai dirbs su erdvėmis, o ne su žodžiais. Tuo tarpu jos vyras Mantas, dirbęs statybos inžinieriumi, natūraliai įsitraukė į kūrybinį procesą, sujungdamas techninį tikslumą ir architektūrinį mąstymą. Taip gimė „Noveo“ – interjero dizaino studija, kurios tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: padėti žmonėms susikurti ne tik estetiškus, bet ir gyvenimui patogius, psichologiškai harmoningus namus.

Neringa dažnai mini sąvoką „aplinkos psichologija“ – tai mokslas, tiriantis ryšį tarp žmogaus elgesio ir fizinės aplinkos. Tyrimai rodo, kad erdvės, kuriose dominuoja natūralios medžiagos ir šviesūs tonai, mažina streso hormono kortizolio lygį bei skatina serotonino gamybą, siejamą su ramybės ir pasitenkinimo jausmu. Tuo tarpu vizualinis chaosas ar ryškūs kontrastai, priešingai, stimuliuoja protą, trikdo dėmesio koncentraciją. Ši psichologinė dimensija tapo neatsiejama „Noveo“ kūrybos dalimi.

Kai Neringa ir Mantas pradėjo planuoti savo namo statybas, jiedu nusprendė viską daryti patys – nuo pirmojo brėžinio iki paskutinės detalės. Tai tapo ne tik profesiniu iššūkiu, bet ir viena įdomiausių jų gyvenimo kelionių. Kiekvienas sprendimas buvo apgalvotas iš esmės: atsisakyta dirbtinių medžiagų ir blizgių paviršių, vietoje jų pasirinktos natūralios molio tinko sienos ir lubos. Tokie paviršiai pasižymi švelnia, žemiška tekstūra, kuri ne tik atrodo jaukiai, bet ir „kvėpuoja“ – padeda reguliuoti drėgmės balansą ir kuria ypatingą mikroklimatą.

Jų namai tapo pavyzdžiu to, ką kūrėjai vadina „apgalvotu estetizmu“ – kai grožis kyla iš funkcionalumo, o ramybė – iš erdvės logikos. Vienas subtiliausių sprendimų – vadinamosios „nematomos durys“, kurios vizualiai susilieja su sienomis. Toks sprendimas sukuria vientisumo jausmą, padidina erdvę ir mažina vizualinį triukšmą, kuris, pasak dizainerių, mus veikia labiau, nei dažnai suvokiame.

Miegamojo šviestuvai – „Wabi Sabi“ stiliaus – primena gamtos sukurtas formas. Lengvi, organiški, tarsi patys susiformavę iš oro, jie skleidžia švelnią, difuzinę šviesą, kuri nekelia akių įtampos ir padeda kūnui ruoštis poilsiui. Šilta šviesa vakare, kaip rodo tyrimai, skatina melatonino – natūralaus miego hormono – išsiskyrimą.

Šviesa, medžiagos ir tekstūros – visa tai Neringa ir Mantas vertina ne tik estetikos, bet ir pojūčių lygmeniu. Kiekvienas paviršius jų projektuose yra malonus prisilietimui, kiekviena linija – švelni, o spalvos – ramios, neagresyvios. Jie tiki, kad būtent šie subtilūs aspektai lemia, ar žmogus savo namuose jaučiasi ramiai, ar nesąmoningai patiria įtampą.

Dirbdami su klientais dizaineriai pastebi, kad daugelis žmonių pradeda nuo klausimo „Koks stilius man tiktų?“ Tačiau, pasak jų, teisingesnis klausimas būtų „Kokie namai padėtų man jaustis geriausiai?“ Kartais tai reiškia daugiau natūralios šviesos, kartais – priešingai, jaukesnę, labiau uždarą erdvę. Kai kuriose šeimose vyrauja poreikis šiltesnėms spalvoms, kurios kuria artumo jausmą, o kitur – siekiama neutralumo, kad atsirastų ramybė po intensyvios dienos. „Noveo“ užduotis – padėti tai suprasti ir paversti apčiuopiamais sprendimais.

Nors šiandien Neringa ir Mantas kuria interjerus kitiems, kiekvienas projektas jiems išlieka ir asmenine kelione. „Dizainas nėra tik apie erdvę – jis apie žmones, jų istorijas, būsenas ir svajones“, – sako jie.

Pasak kūrėjų, šiuolaikinis žmogus vis dažniau pavargsta nuo informacijos, daiktų ir dirbtinumo pertekliaus. Todėl klientai vis dažniau ieško ne blizgesio, o ramybės, ne demonstratyvumo, o autentiškumo.

„Tikroji interjero vertė slypi ten, kur namai ne demonstruoja, o kalba tyliai. Kai jie veikia ne akiai, o širdžiai“, – įsitikinę Neringa ir Mantas Vaivadai.