Gamta ne tik kuria pati, bet ir priverčia kurti žmogų. Nelygus reljefas, seni didžiuliai medžiai, žemi augalai – toks sklypas Meksikoje veikiančios studijos „Luciano Gerbilsky Arquitectos“ architektams tapo ne kliūtimi, bet įkvėpimu.
„Valley House“ – kelių skirtingų nedidelių pastatų kompleksas, sujungtas į harmoningą visumą. Bendras konstrukcijos, pastatytos 5 tūkst. m2sklype, ilgis sudaro net 580 metrų. Šis namas, „laipiojantis“ uolomis kintant reljefui, išdygo Valje de Bravo regione, Meksikoje. Sklypo paviršius labai sudėtingas – jo nuolydis siekia net 35 %, todėl statybos pamatu tapo kūrybiškumas ir užsispyrimas. Namas pastatytas aukščiausiame sklypo taške, tačiauvisus sunkumus, kuriuos teko įveikti įgyvendinant tokį sprendimą, atperka kvapą gniaužiantis vaizdas pro langus. Reljefo nelygumus šiek tiek padėjo sušvelninti dirbtinė kūdra, kurią buvo nuspręstą iškasti žemiausioje teritorijos vietoje. Na, o iškasta žemė buvo naudojama kitų dalių įdubimams užpildyti. Vandens „veidrodis“ prie pagrindinio įėjimo virsta dviem upeliais, kurie supa namą ir baigiasi kūdroje. Pats vanduo iš kūdros į upelius ir atgal cirkuliuoja dėl įrengtos vandens siurblių sistemos.
Namo moduliai sujungti stikliniais tiltais, susiliejančiais su juos supančia gamta. Architektų pasididžiavimas – išsaugota aplinkos augalija, nes projekto įgyvendinimo metu nebuvo nukirstas nė vienas medis! Siekiant šio tikslo, pastatyta kubo formos 4 metrų aukščio įėjimo patalpa, kuri supa net 30 metrų aukščio medį. Tai sudėtingas sprendimas, kuriam įgyvendinti prireikė daug techninės analizės, tačiau jis stipriai prisideda prie ypatingos namo atmosferos.
Rytinėje komplekso dalyje išsidėstė šeimos zona su keturiais miegamaisiais, kurių kiekviename yra atskiras vonios kambarys su vidiniu sodu ir balkonu. Pagrindiniame miegamajame įkurdinta didelė terasa su holais ir kaminu. Prieškambaryje pakabinti garsaus Oachakos dailininko specialiai šiam projektui sukurti meno kūriniai. Vakarinėje namo dalyje vietą rado dengtas garažas, skalbykla, dar vienas miegamasis ir saugyklos. Per virš upelio ir tarp medžių nutiestą tiltą galima patekti į laiptinę, iš kurios keliai suka į virtuvę, vidinį kambarį bei valgomąjį, sujungtą su dengta terasa. Joje yra išorinė valgomojo zona su akmens virykle ir grotelėmis. Visa vandens sistema sūkurinei voniai ir dušams šildoma saulės elementų energija. O dirbtinė kūdra suprojektuota naudojant sistemą, surenkančią lietaus vandenį, kad būtų galima jį pakartotinai panaudoti ir palaikyti pageidaujamą kūdros ir upelių lygį.
Visa komplekso konstrukcinė dalis – iš plieninių sijų, kurios leidžia minimaliai įsikišti į ypatingą reljefą. Pastatų sienos pagamintos iš mūro, o tam tikrose vietose – iš vietinės vulkaninės uolienos. Kiekviename vonios kambaryje esančius miniatiūrinius sodelius supančios grotelės pagamintas iš tikmedžio, pastatų komplekso konstrukciją dengia betono ir uolienų derinys.
Nuotraukos: Hector Velasco Facio
