Prabangą dovanojanti erdvė

Įgyvendinantys tikrąjį savo svajonių namą žmonės dažniausiai jį įsivaizduoja solidų. Tą didele dalimi garantuoja natūralios medžiagos ir būtinai – išlaikyta darna su aplinka. „Į namo eksterjerą ir interjerą skoningai įkomponuotas natūralus akmuo (ypač nepjaustytas) su gražiais raštais, natūralus įdomesnis medis – tokios solidžios medžiagos pakelia namą į tam tikrą lygį, suteikia tikros prabangos“, – pastebi namo „Tarp pušų“ interjero ir eksterjero architektė Eglė Prunskienė, projektą kūrusi kartu su dukra architekte Ieva Prunskaite.

Prestižiniame Vilniaus rajone įsikūrusio namo visos galimos erdvės turi savo funkcijas, čia nėra neprasmingai tuščių kampų ir – kas kelia nuostabą – kartu jaučiamas begalinės erdvės įspūdis, atrodo, tarsi niekas netrukdo būti… „Labai teisingas pastebėjimas! – nusišypso kūrėjos, kurių atstovaujama architektūros ir interjero studija „Prusta“ būtent tokį erdvės pojūtį stengiasi įgyvendinti visuose savo objektuose. – Projektuojame gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, jų interjerus, kuriame aplinką, baldų dizainą. Paprastai mūsų komanda darbuojasi kartu su statybininkais – tikriausiai tai yra mūsų sėkmės kodas, įgyvendinant užsakovo vizijas „nuo idėjos iki rakto“.“ Jokiu būdu nesugadinti erdvės, o jei jos nėra, tuomet ją sukurti kažką išgriaunant ir panaudojant kitus interjero bei architektūros triukus – tokie uždaviniai kaskart sklando nuo pat pirmųjų minčių apie namą. „Pastebėjome namų mažėjimo ploto prasme tendenciją (tikriausiai tą diktuoja ekonominė situacija), būstai pagal plotą tampa vis kompaktiškesni, taupesni. Tačiau labai nesinori prarasti jausmo, kad gyveni erdviuose namuose. Štai čia įsijungia žinojimas, kaip dirbti su erdve“, – architektūrinės virtuvės pastebėjimais dalijasi Eglė.

Kai namas kuriamas ne nuo „A“

Namo „Tarp pušų“ projektas pirmiausia gimė architekto V. Kormilcevo brėžiniuose. Pagal juos jis ir buvo pastatytas. Savo būstą apšiltinti šeimininkai pageidavo natūraliomis medžiagomis, kurios ilgai tarnautų ir būtų nedegios. Architektas pasiūlė bene labiausiai tinkamą laiko patikrintą sprendimą mūro sienoms apšiltinti – akmens vatą „Paroc“, kuri, be to, gerai izoliuoja šilumą ir garsą, yra laidi vandens garams.

Na, o išorės ir vidaus apdaila bei visi inžineriniai rūpesčiai atiteko architektūros ir interjero studijos „Prusta“ komandai. Namas stovi gana sudėtingo reljefo teritorijoje, pirmajame (cokoliniame) aukšte yra garažas, sandėliukai, buvo numatyta ir pirtis, tačiau jos vietoje dabar šeimininkai laikinai pasportuoja. Iš gatvės pusės namas dviaukštis, iš kiemo – vienaukštis.

Vidinio kiemelio laužytą formą iš pradžių padiktavo jame augusi pušis, tačiau jos nepavyko išsaugoti. Todėl jis atrodo originalios struktūros su įgilinimu prie įėjimo. „Teko performuoti kiemelio funkcionalumą, nes jis neturėjo atraminių sienų, byrėjo jį supančių šlaitų žemės – čia tai bent buvo iššūkis! Reikėjo išsaugoti ir aplink augančias pušis, – komentuoja paveldėtus architektūrinius sprendinius architektės. –
Pats namas išliko dviejų dalių ir tai padėjo išvengti monotonijos: mažesnės erdvės organiškai pereina į didesnes. Neslėpsime, šio statinio erdves buvo sudėtinga projektuoti: pastatas truputį pakreiptas, stogas šlaitinis, trapecinis. Visos namo erdvės viena per kitą matosi, iš abiejų aukštų matyti vidinis kiemelis…“

Langų „vaidmenys“ – skirtingi

Iš pirmo žvilgsnio nekrenta į akis, kad name „Tarp pušų“ labai svarbūs langai – jų tiek daug ir įvairaus dydžio… Eglė linkteli galva – tai ne atsitiktinumas. Didieji langai orientuoti į kiemo pusę, mažesni, nusukti į gatvę, gaudo vakarinius saulės spindulius – būtent šioje pusėje didesnę dienos dalį jų daugiausia. „Visi langai suprojektuoti namo architekto, mes padarėme vienintelį ilgą siaurą langą virtuvės zonoje – tai vienintelė namo vieta, iš kurios atsiveria platesnis horizontas, neatsimušdamas į pušis ar reljefą. Norėjosi, kad gaminančių maistą šeimininkų akys ilsėtųsi žvelgdamos į gamtą“, – aiškina sprendimą E. Prunskienė, su komanda pasistengusi išsaugoti ir išryškinti visus teigiamus paveldėto projekto sprendinius.

Name akį ypač patraukia kabinetinė erdvė su palange – gultu. Būtent čia turintys didžiulę biblioteką šeimininkai pageidavo sukurti skaitymo ir apmąstymų erdvę. „Taip ir gimė originalus sprendimas, kaip pritaikyti vitrininio lango ertmę. Tiesa, ilgokai ieškojome, kas pagamintų gultui nestandartinį (nestorą, bet pakankamai minkštą, siauresnį) čiužinuką, kuris neužgožtų medinės konstrukcijos. Ir visi kiti namo kietieji baldai (net miegamojo lova) bei kietosios dalys yra suprojektuoti mūsų“, – pasakoja ji.

Visiems namo „Tarp pušų“ langams architektės panaudojo originalų sprendimą – juos įrėmino plačiais medžio faneruotės apvadais. „To anksčiau nesame darę. Pasirodė gana sudėtinga, nes reikėjo atsižvelgti į tai, kad nuo drėgmės faneruotė „vaikšto“ ir apvadai gali išsiklaipyti, o juk langų geometrijos menkiausias nuokrypis kenkia sandarumui ir kokybei“, – sako kūrėjos.

Dėl didelio langų ploto šiame name langai suprojektuoti ir pagaminti su šilumos laidumo koeficientu Uw = 0,8 W/m²k – tokie atitinka energiškai efektyvių langų reikalavimus. Gamintojai užtikrina, o kartu ir praktika parodė, kad, stovint šalia tokių langų šaltą žiemos dieną, nuo jų nesijaučia būdingas šalčio dvelksmas. UAB „Doleta“ vadovas Vytautas Silevičius sako, kad jų įmonė gali pasiūlyti daugiau nei 30 skirtingų langų konstrukcijų, todėl užsakovams ir architektams lengviau pritaikyti vieną ar kelis iš jų individualiam namui. „Turime šešias skirtingas langų konstrukcijas, tinkamas energiškai efektyviems namams. Turime ir 1 lango konstrukciją su šilumos laidumo pasaulio rekordu, kurio U = 0,5 W/m²k. Tokius langus skirtingose šalyse jau esame įrengę daugiau kaip dešimčiai namų“, – pasakoja įmonės valdybos pirmininkas. UAB „Doleta“, kurios padaliniai veikia visoje Lietuvoje, taip pat gali pasiūlyti sprendimus ir konstrukcijas langams pastatuose, turinčiuose architektūros paminklų statusą, itin moderniems pastatams. Langai pagal užsakovų pageidavimus gaminami iš įvairiausių rūšių medienos: riešutmedžio, vadinamosios „erelio akies“, tiko ir kt. „Dėl kainos, medienos struktūros ir išskirtinių savybių Lietuvoje labai populiarūs langai iš eukalipto, – pastebi V. Silevičius. UAB „Doleta“ gamybos srityje dirba 12 konstruktorių: jie kuria, bando ir tik tada leidžia į gamybą langus. Tačiau įmonės gamybos stipriausioji pusė – žiemos sodai, fasadai ir kiti nestandartiniai gaminiai.

O viskas prasidėjo nuo pamatų…

Nepakeičiama aksioma, namo pagrindas yra pamatai. Su jais ir viso namo „Tarp pušų“ statyba dirbo UAB „Pamatukai“, kurios specializacija – monolitinių konstrukcijų įrengimas ir betonavimas. Name „Tarp pušų“ įmonės specialistai atliko gręžtinių pamatų, monolitinių randsijų ir monolitinių sienų įrengimo bei betonavimo darbus, taip pat monolitinės perdangos įrengimo ir betonavimo, namo mūrinių sienų įrengimo ir metalinės stogo konstrukcijos montavimo darbus. „Vienintelis išskirtinis užsakovo reikalavimas buvo preciziškai laikytis projekto konstrukcinių sprendimų ir kokybiškai juos įgyvendinti“, – prisimena direktorius Gediminas Dringelis.

UAB „Pamatukai“ pagal konkrečią sklype esančią geologinę situaciją suprojektavo atitinkamų parametrų atitinkamą kiekį gręžtinių pamatų. Mūrinės namo sienos pastatytos iš keraminių plytų. „O štai namo stogo konstrukciją pavadinčiau viena sudėtingesnių projekto bendrastatybinių konstrukcinių sprendimų. Stogas išsiskyrė savo šlaitų skaičių gausa bei precizišku nuolydžių kiekvienam šlaitui tikslumu. Mūsų įmonė atliko metalinės laikančiosios stogo konstrukcijos montavimo darbus. Ne mažiau svarbus buvo namo „Tarp pušų“ sklypo aptvėrimas monolitinėmis atraminėmis sienomis. Kadangi sklypas yra šlaitinis, tad šių konstrukcijų įrengimui prireikė itin daug pastangų. Nors tai nėra svarbi konstrukciniu požiūriu konstrukcija, tačiau turėjome įdėti labai daug darbo, kad pamatai monolitinei tvorai bei atraminės sienutės būtų malonios akiai, – toliau pasakoja G. Dringelis. – Tai nebuvo įprastas ar dažnai pasitaikantis projektas, todėl privalėjome telkti visą dėmesį net ir į smulkiausius konstrukcinius sprendimus, nagrinėti kiekvieną konstrukcinį mazgą, nuolat bendrauti su konstrukcinės ir architektūrinės projekto dalių autoriais. Namas „Tarp pušų“ buvo tikras savo galimybių bei kompetentingumo patikrinimas.“

Inovatyvūs sprendiniai atsiskleidė tarp pušų

Architektės Eglė ir Ieva neslepia įveikusios ne vieną su namu susijusį iššūkį. Ypač sudėtinga buvo suformuoti ir išbaigti lubas, nes šeimininkai ant jų įrengė šildymo ir vėsinimo sistemą, kurią reikėjo estetiškai paslėpti. Abi gerokai pasuko galvas, kaip gražiai išsaugoti šlaitinio stogo formą iš vidaus: palei lubų perimetrą paliko įgilinimą – ašį su apšvietimu, pabrėžiančiu aukščiausią lubų tašką: čia nedūžtančiu stiklu paslėpti šviesos diodai.

Visą inžinerinį namo projektą parengė ir beveik visą įrangą tiekė UAB „TENKO Baltic“. Direktorė Daina Batorienė sako, kad projektuojant lubinę kapiliarinio šildymo ir vėsinimo sistemą buvo atsižvelgta į visas architektūrines subtilybes. Šiam namui įmonė taip pat tiekė grindinio šildymo vamzdį ir sistemą.

Vėdinimo ir šildymo sistemas įrengė UAB „ISI Baltic“, ji taip pat sumontavo ir namo lauko bei vidaus vanden tiekio nuotekų sistemą, įrengė geoterminį šildymą ir nuo jo pagal naująsias technologijas veikiantį pasyvųjį vėsinimą, rekuperacinę sistemą, prie magistralinio tinklo prijungė vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, sumontavo visą vonios, WC ir virtuvės įrangą. „Daugiausia diskusijų sukėlė inovacinė lubinė kapiliarinė šildymo ir vėsinimo sistema, veikianti pagal sezono poreikius – reikėjo kartu su architekte sugalvoti visoms suinteresuotoms šalims priimtinus geriausius sprendinius, kaip ją pritaikyti neapsilenkiant su interjero estetika. Pritaikyti įrangą iš esmės buvo nesudėtinga, tačiau reikėjo labai tikslių lubų matmenų ir labai tikslaus architektūrinio projekto“, – prisimena įmonės direktorius Kazimir Drutel. Pirmą tokią lubinę sistemą Lietuvoje „ISI Baltic“ sumontavo prieš penkerius metus. Ši sistema ypatinga, nes naudojant vėsinimą eksploatacijos išlaidos yra labai nedidelės, jai nereikalingas kompresorius (kitaip nei veikiant kondicionieriui) – tiesiog iš gręžinio cirkuliuoja propilenglikolio skystis, dirba vienas cirkuliacinis siurbliukas, kuris energijos sunaudoja iki 60 W/h, o kitas siurbliukas su dar mažesnėmis sąnaudomis palaiko cirkuliaciją per šilumokaitį ir vėsesnį vandenį varinėja kapiliarais. „Dėl inžinerinės dalies, manau, kad name „Tarp pušų“ įrengtos Lietuvoje randamos pačios naujausios technologijos, pavyzdžiui, čia įrengta rekuperacinė sistema turi lanksčiuosius ortakius. Tai yra didelis pliusas architektui–dizaineriui, nes lankstieji ortakiai užima viso labo tik 75 mm. Sistema projektuojama, kad oro tėkmė būtų pakankama, jei reikia – didinamas lanksčiųjų ortakių 75 mm skaičius, o ne ortakių skersmuo (taip sutaupoma vietos). Be to, ši sistema nekelia triukšmo“, – pasakoja K. Drutel.

Namo „Tarp pušų“ vidaus vandentiekiui įrengti buvo panaudoti WAVIN TIGRIS PE-Xc/AL/PE daugiasluoksniai vamzdžiai, atitinkantys EN21003 standarto reikalavimus. Jų vidinis sluoksnis PE-Xc yra atspariausias temperatūroms ir slėgiui iš alternatyvių plastiko rūšių, vidurinis sluoksnis aliumininis, suglaustas galais ir itin patikimai suvirintas lazeriu. Vamzdžiai sujungti ypač patikimomis, atspariomis temperatūroms plastikinėmis PPSU presuojamomis jungtimis WAVIN TIGRIS K1. Vidaus nuotekų instaliacijai panaudoti storasieniai mažatriukšmiai WAVIN OPTIMA PVC vamzdžiai, požeminis vandentiekis paklotas naudojant Vilniuje UAB „Wavin Baltic“ pagamintus PE100 polietileninius vamzdžius. Jų rinkinys garantuoja, kad namo arterijos bus nepriekaištingai naudojamos daug dešimtmečių.

Apdailos medžiagos: „nečiupinėtos“, bet pasiteisino su kaupu

Namo „Tarp pušų“ savininkai architektėms E. Prunskienei ir I. Prunskaitei paliko visišką laisvę siūlyti sprendimus. Visgi atėjus metui apsispręsti dėl apdailos medžiagų – kokia bus grindų danga, durys ir kitkas – paaiškėjo, kad šeimininkai parketui jau išsirinkę itin egzotišką medžio masyvą Tarara amarilla iš Afrikos. „Šis dvigubai brangesnis už ąžuolą masyvas yra labai kietas, tik įsigytas jis buvo egzotiškų atspalvių, netgi priminė papūgą – buvo ir raudonos, ir geltonos atspalvių. Tačiau ilgainiui patamsėjo, „aprimo“. Supratome, kad šis medis (anksčiau su juo nebuvome dirbusios) yra gana „gyvas“. Būtent jis įstatė į tam tikrus rėmus ir tapo namo spalviniu atraminiu tašku“, – prisimena kūrėjos.

Prie Tarara amarilla pagal atspalvį tiko tik du medžių masyvai: akmenmedis (iroko) ir tikas. Šeimininkai išsirinko natūralią egzotinio, labai įdomaus medžio iroko faneruotę, išsiskiriančią giluminiu spindesiu. Iš jos buvo pagaminti visi namo baldai ir durys. „Nupirkome labai didelį kiekį šios faneruotės, kad skirtingi gamintojai ją imtų iš tos pačios partijos. Visiems gaminiams taikėme būtinai tą patį laką“, – patirties neslėpė architektės, supratusios, kad ir akmenmedžio geltonas atspalvis su laiku virsta riešuto atspalviu. Toks pasikeitimas ne juokais „pašokdino“ baldininkus: jie baldų siūles virtuvėje iš pradžių nuglaistė pagal pirminį faneruotės atspalvį, ši po kelių mėnesių patamsėjo, o siūlės išliko šviesios – teko išvežti virtuvę perdaryti. „Vis dėlto mėgstame eksperimentuoti, iššūkiai tik dar labiau užvirina kraują – kažką nauja sukurti yra labai didelė vertybė ir patirtis.Antai vieniems klientams, labai mėgstantiems šokti, jau pravertė Tarara amarilla medienos atsparumas kulniukams“, – šypsosi Eglė su Ieva.

Rūdžių atspalvio ir pilkos spalvos dueto paslaptys

Išorinei ir vidaus apdailai namo „Tarp pušų“ šeimininkai pasirinko natūralų margą skalūną, kuriame dominuoja rūdžių ir pilka spalvos – tai idealiai papildė namo spalvinę koncepciją. Ar toks derinys gali paveikti vientisos erdvės pojūtį? E. Prunskienė tam pritaria: „Svarbu erdvės nesuskaidyti skirtingomis apdailos medžiagomis. Vienodos grindys visame name, vienodos spalvos durys ir langų rėminimai, smarkiai nesikaitaliojanti sienų spalva – tai praplečia ir išlaiko erdviškumą.“

Skalūną namui tiekusios UAB „Akmenukai“ vadovas Arnas Oganauskas pasakoja, kad šis apdailai skirtas akmuo yra skelto paviršiaus. „Pasiūlėme dviejų formatų – 7 ir 14 cm pločio plyteles. Iš jų galima išgauti prasmingą kakofoniją, nes pats skalūnas yra margas. Šis akmuo gerai dera su mediniais paviršiais, – sako jis. – Kartais įrengus interjerą reikia dar papildomai apdoroti akmenį, nes visų rūšių natūralūs akmenys linkę įgerti skysčius. Pavyzdžiui, agresyvesnėje aplinkoje, tarkime, virtuvėje, patartina skalūną impregnuoti. Impregnantai labai lakūs, gerai įsigeria, nepalikdami ant paviršiaus plėvelės, tad lieka nepastebimi.“ Pasak UAB „Akmenukai“ direktoriaus, natūralaus akmens apdaila išorei ir vidui niekuo nesiskiria ir tai padeda sukurti eksterjero ir interjero vientisumą. Jis paneigia, kad visas natūralus akmuo yra brangus. „Lietuviai jį perka kaip ir auksą, perlus ar kitus prabangos daiktus – vieną ar vos keliskart per gyvenimą. Tačiau tokios gamintojų šalys, kaip Indija, Kinija ir Turkija, gali pasiūlyti mūsų rinkai ir nebrangiai įperkamų produktų.“ Įmonė natūralų akmenį atsiveža beveik iš viso pasaulio: iš Italijos, Ispanijos Brazilijos, Indijos, Egipto, Suomijos, Kinijos ir kt. „Viskas priklauso nuo užsakovo – kokį akmenį pasirinks, kur rasime, iš ten ir vešime, – patikina A. Oganauskas. – Mums labai svarbu padėti žmonėms gyventi gražioje aplinkoje – tą darbą atlieka natūralūs akmenys.“

„Prustos“ architekčių dėka skalūno atsirado ir svetainėje, ir miegamajame. Jis idealiai susiderino su gelsvai rudu medžiu. Visgi įvairovės dėlei interjere atsirado ir kitokio, skirtingo apdirbimo natūralaus akmens, pavyzdžiui, priežiūros sumetimais vonioje šalia skalūno puikuojasi granitas, kuriuo vietoje plytelių padengtos ir virtuvės grindys. Dar kitoks akmuo židinio zonoje vykusiai suporuotas su juodu metalu.

„Pavyko išlaikyti medžio ir akmens santykį. Juk vientisume glūdi elegancija su prabanga, tą kuria stiliaus švara“, –
džiaugiasi E. Prunskienė, su savo komanda namo interjerui parinkusi ir meno kūrinius, kuriuos taip pat lėmė namo spalvinis duetas. Antai virtuvėje kabo rūdintas židinį kūrusio skulptoriaus Dano Aleksos eksperimentinis darbas – ant metalo nurūdintas gamtos vaizdas, o miegamajame ir kabinete vietą rado ramūs Romualdo Čarnos darbai. „Šeimininkai paprašė, kad ir meno kūriniai darniai įsilietų į bendrą namų aplinką“, – prisimena kūrėjos.

Didelį indėlį į namo interjero raišką įnešė ir išmanusis bei kartu dekoratyvus apšvietimas, kurio vienas iš įrengėjų buvo UAB „Gaudrė“, neapsiimanti įrengti to, ko patys negamina, tačiau visada galinti pasiūlyti savo sumanytus nestandartinius sprendinius.

Projekto įgyvendinimas truko apie dvejus metus. „Gerasis iššūkis tas, kad pavyksta sukurti tokį namą, kokio niekada nesi kūręs“, – šypsosi studijos „Prusta“ architektės Eglė Prunskienė ir Ieva Prunskaitė.