Vilniaus Stotyje, šalia pagrindinės „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) būstinės, atidaryta nauja erdvė – Bėgių parkas. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami atrasti naujas patirtis – susipažinti su traukinių istorijomis, apžiūrėti istorinius riedmenis, pasiklausyti paslaptingo traukinio bildesio ir dar daugiau.
Bėgių parko koncepcija sulaukė populiarumo įvairiuose kituose pasaulio miestuose. Parke nebenaudojami bėgiai nėra nuardomi, priešingai – jiems suteikiama nauja funkcija – atveriami visuomenei. Nebenaudojama, tačiau kiekvienam praeiviui savotišką žavesį kelianti infrastruktūra papildoma suoliukais, lemputėmis, augalais, laisvalaikio atributais.
Nuo garvežio iki stebuklus pildančio varpo
LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Daiva Pivoriūnienė pasakoja, kad jau 2022 metų pavasarį „Lietuvos geležinkeliams“ pagrindinę būstinę perkėlus į stoties rajoną ir ją rekonstruojant žinota, jog savo veiklą bus norima atverti ir keleiviams, ir miestiečiams – taip kilo Bėgių parko idėja.
„Čia, Naujininkų rajono pusėje, Pelesos gatvėje, įkurtas pagrindinis LTG Grupės biuras. Visuomenei įdomi geležinkelių infrastruktūra ir istorija nėra lengvai prieinama – dėl žmonių saugumo teritorijos aplink bėgius nėra atviros.
Taip pat ir dabartinė Bėgių parko teritorija visuomenei visada buvo uždara ir pastaraisiais metais nebuvo aktyviai naudojama, todėl nuspręsta, kad čia gali įsikurti išskirtinė erdvė, kurioje miestiečius ir miesto svečius kviesime susipažinti su geležinkelių istorija, o kartu atspindėsime ir šiandienes LTG vertybes – tvarumą, atvirumą“, – sako D. Pivoriūnienė.
XIX amžiuje ši vieta buvo krovinių stoties keliai su savo pastatais – pakhauzais (prekių sandėliais, krovinių svarstyklėmis, atvykimo ir išvykimo peronais, kontora). Vėliau stotis plėtėsi ir krovinių stotis buvo iškelta į kitą vietą, o toje teritorijoje liko tik keleiviniai traukiniai.
Pašnekovė pasakoja, kad iš buvusios Geležinkelių muziejaus lauko ekspozicijos į Bėgių parką atriedėjo ten buvę eksponatai – istoriniai riedmenys, įvairūs geležinkelių kelio darbams naudoti atributai: šilumvežiai, automotrisės, tankinis vilkikas, garvežys, restoranas-vagonas, įvairūs bėgių priežiūrai naudoti įrenginiai. Taip pat, ko gero, lankytojų dėmesį trauksiantis stebuklingas, kelionių norus pildantis istorinis varpas ir traukinukas, ir iš traukinio aširačių pagamintos sūpuoklės.
„Supratome, kad ankstesnėje erdvėje eksponatams jau trūko vietos, norėjome, kad juos būtų galima apžiūrėti patogiau, teritorijoje atsirastų ir jaukumą kuriančių elementų, pavyzdžiui, suoliukų, augalų, pramogų“, – sako D. Pivoriūnienė. Ir priduria, kad kuriant Bėgių parką daug dėmesio buvo skiriama tvarumui.
Siekiama parodyti, kad veikloje naudotus, bet tam nebetinkamus daiktus ar elementus galima prikelti naujam gyvenimui. Kūrybingumą demonstruojantys pavyzdžiai – erdvėje esantys pėsčiųjų takeliai, pagaminti iš senų pabėgių, ar augalams sodinti panaudotos nebereikalingos degalų talpyklos, konteineriai, sūpynėms – traukinio aširačiai.
Bėgių parkas yra pokyčius stoties rajone inicijuojančio „Lietuvos geležinkelių“ projekto „Vilnius Connect“ dalis, kurianti ir skatinanti aktyvesnį stoties rajono kultūrinį gyvenimą.
„Bėgių parkas – organiška, gyva erdvė, kartu tai ir platforma kūrybiškoms idėjoms. Laiptus į Bėgių parką jau papuošė menininko Vytauto Stakučio-Trafik tapytas traukinys, sulaukiame pasiūlymų ir iš kitų menininkų, norinčių savo darbus matyti Bėgių parke“, – džiaugiasi pašnekovė.
Kiekvienas eksponatas atsinešė savitą istoriją
Prieš daugiau nei dešimtmetį Geležinkelių muziejui persikėlus į Vilniaus geležinkelio stotį, muziejininkai kartu su geležinkelio darbuotojais nusprendė įkurti lauko ekspoziciją geležinkelio stoties teritorijoje. Pasak geležinkelių muziejaus vadovės Vitalijos Lapėnienės, ši erdvė turėjo tapti savotiška jungtimi tarp geležinkelių praeities ir dabarties.
Tuo metu pradėta ieškoti istorinės geležinkelių technikos eksponatų. Eksponatų parengimo darbai prasidėjo 2011 metų rudenį ir po metų pirmieji eksponatai – kelio mašinos, autodrezinos, dyzelinis traukinys D1, elektrinis traukinys ER-9M ir restauruotas garvežys TE52-313 (1942 m.) jau tapo muziejaus dalimi. Šiuo metu Geležinkelių muziejaus technikos rinkiniui priklauso 29 istorinės geležinkelių technikos eksponatai. Šiemet visi šie riedmenys atkeliavo į Bėgių parką. Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją ir jas visas norisi papasakoti lankytojams“, – patikina V. Lapėnienė.
Geležinkelių muziejaus vadovė pastebi, kad lankytojams mažiausiai pažįstami garvežiai, kurių Bėgių parke šiuo metu yra du.
Vienas jų – TE52-313, pagamintas 1942 metais Austrijoje. Jis Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijoje ir jos okupuotose teritorijose traukė iki 1 200 t sveriančius krovininius sąstatus 30–60 km/h greičiu. Pirmasis jo žymėjimas buvo DRB 52. Po Antrojo pasaulinio karo garvežys į Lietuvą pateko kaip karo trofėjus. Trofėjiniai garvežiai nuo 1952 metų buvo žymimi raidėmis TE.
Kitas – magistralinis prekinis garvežys SO-17 Nr. 744 pagamintas 1937 metais Rusijoje. Tai vienas iš pirmųjų garvežių su garo kondensacija. Garvežys buvo eksploatuojamas Ašchabado, Šiaurės Kaukazo, Turkestano–Sibiro geležinkeliuose. Nuo 1971 metų garvežys priklausė Pabaltijo geležinkeliui ir buvo priskirtas Radviliškio depui. Įvairiose Lietuvos stotyse garvežys buvo eksploatuojamas kaip stacionarus įrenginys (katilinė).
„Mūsų eksponatai dažnai matomi įvairiuose kultūriniuose projektuose. Tai muzikinių klipų, televizijos laidų filmavimai, fotosesijos su eksponatais reklaminiams muzikinių projektų plakatams. Senieji muziejaus garvežiai daugybę kartų filmuoti įvairių kino studijų sesijose“, – sako V. Lapėnienė.
2012 metų žiemą Vilniaus geležinkelio stotyje italai inscenizavo filmą „Ana Karenina“. Filmo scenose filmuotas garvežys TE52-313, o 2016 metais garvežys SO-17 Nr. 744 filmuotas lietuviškame filme „Tarp pilkų debesų“, 2021 metais švediškame – „Hilma af Klint”. Elektrinio traukinio vagone suktos lietuviško kriminalinio detektyvo „Vardas tamsoje“ scenos. Dyzelinio traukinio D1 salone filmuotos britų atkuriamosios dokumentikos filmo „Rise Of The Nazis II“ (liet. „Nacių iškilimas II“) scenos.
