Aukštamiestis – tai aukštuminė Naujamiesčio dalis, kurios buvusių ar esamų gamyklų erdvėse bei kiemuose šiuo metu vyksta kūrybinės konversijos. Šiais metais nagrinėta tik trijų kvartalų teritorija, ribojama Švitrigailos, T. Ševčenkos, Vytenio ir Panerių gatvių. Ši dalis turi daugiau industrinio paveldo ir funkcijų įvairovės, taigi ir kūrybinės potencijos.
„Pasaulio didmiesčiai jau seniai didžiuojasi išplėtotais pramoniniais rajonais, išsiskiriančiais kūrybiškais sprendimais, išvystytu pramogų sektoriumi. Toks yra ir šių dirbtuvių, vizijų formavimo ir jų pristatymo tikslas“, – sako projekto kuratorė, kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ vadovė Aida Štelbienė.
Aukštamiestis yra vieta, galinti tapti pasaulinio garso menininkų, kūrybingų žmonių ir turistų traukos tašku.
Sostinės mero palaiminta naujo rajono vizija
„Kai kažkas manęs kiek anksčiau klausė, kuris Vilniaus rajonas yra mano mėgstamiausias, atsakiau, kad aukštuminė Naujamiesčio dalis. Dabar tai vadinama Aukštamiesčiu“, – per rezultatų aptarimą sakė Remigijus Šimašius.
Be to, jis pridūrė, kad čia atsiradusi jėga (bendruomenė ir atsikraustę kūrybingi žmonės) yra miesto gyvybė ir ateitis. Svarbiausia neišsigąsti drąsių sprendimų ir pabandyti įgyvendinti kartais net nelabai realiai atrodančias idėjas.
Siūlomų Aukštamiesčio vizijų santrauka
Aukštamiesčio viziją kūrė keturios architektų komandos: biuras „Aketuri architektai“, „Metro architektūra“, Šarūnas ir Asta Kiaunės su kolegomis ir Rolando Paleko vadovaujamas kolektyvas. Kiekviena komanda į savo būrį priėmė ir kitos srities menininką. Visi ieškojo ypatingų šio rajono charakterio savybių ir to, kas galėtų patraukti ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius iš užsienio. Paieškų rezultatai pažėrė daug įdomių ir išmintingų įžvalgų, į kurias verta atkreipti dėmesį formuojant kūrybiško miesto įvaizdį. Nė viena grupė nesiūlė nušluoti fabrikų kvartalų nuo žemės paviršiaus ir statyti naujai. Architektus sužavėjo išorinės pilkumos ir jau dabar ten verdančio vidinio gyvenimo kontrastas.
„Šio kvartalo atnaujinimas prasidėjo nuo gyventojų iniciatyvos. Svarbu tai, kad ten gyvenantieji ieško pigesnio būsto ar biuro miesto centre ir vertina galimybę patiems susikurti aplinką“, – sako vieni iš Aukštamiesčio vizijos kūrėjų „Metro architektūra“.
Viešosios erdvės. Visuose projektuose pasikartojanti idėja – kurti kuo daugiau viešųjų erdvių. „Jos yra būtinos kaip vanduo. Projekto dalyviai jas kūrė visur: tarp pastatų, tarp kvartalų, užkampiuose ir ant stogų“, – pabrėžia A. Štelbienė. Vienas iš siūlymų buvo sukurti bendrą šaligatvių, pirmųjų pastatų aukštų, urbanistinių baldų dizainą – taip teritorijai suteikiamas vardas, ji tampa atpažįstama miestiečio sąmonėje. Vienodos šviesų instaliacijos, dažai, lengvos ir ryškios struktūros. Pradėti nuo pareiškimų – meninių instaliacijų, įvesti judėjimo struktūrą.
Žaliosios zonos ir stogai. Vienos architektų komandos siūlo labiau susitelkti į žalias viešąsias erdves ant didžiulių buvusių fabrikų stogų ir skatina Vilniaus miesto savivaldybę teikti leidimus tokiems projektams. Stogai – tai papildoma statybų aikštelė, vieta žaliajai ir viešajai erdvei – tikra miesto atmosfera. Ant stogų gali įsikurti žaidimų aikštelės, daržai, poilsio erdvės ir netgi medžiais apsodinti parkai. Vis dėlto kitos komandos laikosi požiūrio, kad medžiai turi būti ant žemės, o ant stogų turėtų keltis funkcinės paskirties erdvės: automobilių stovėjimo vietos, sporto aikštelės ir pan.
Įėjimai. Visuose darbuose, atsižvelgiant į miestiečių prašymus, vienaip ar kitaip aptarta kvartalų atvėrimo į išorę problema: nuo būtinybės įrengti perėjas, alėją iki simbolinių vartų į kūrybinį loftų pasaulį. Architektai taip pat sutaria, kad šių kvartalų vidiniai kiemai problemiški ir chaotiški, tačiau tuo ir žavūs. Verta pamąstyti apie kuo daugiau įėjimų bei kitų atvirumą simbolizuojančių elementų ir juos iškelti į didžiųjų gatvių puses. Kvartaluose esantys pastatai ir objektai sujungiami bendra trasa – palei pastatus visu perimetru turi eiti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Aukštamiesčio išvados ir perspektyvos
Susipažinus su visomis keturiomis originaliomis architektų vizijomis, galima tvirtinti, kad Aukštamiesčiui lemta tapti Vilniaus miesto urbanistinės kultūros židiniu ir tikro miestiečio namais.
Vilniaus miesto mero patarėja Agnė Selemonaitė teigia, kad savivaldybė jau ėmėsi veiksmų, tvarkydama praktinius ir juridinius dalykus. Tačiau be Aukštamiesčio bendruomenės ar privačių investicijų šis projektas neįgis pagreičio.
Tai lyg 60 000 m2 dydžio popieriaus lapas, kuris prašosi sutvarkomas ir užpildomas prasmingu turiniu. Tie, kas domisi galimybėmis būti naujo kūrybiško rajono epicentre, gali kreiptis tiesiai į „Architektūros centrą“ el. paštu arch.centras@gmail.com.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, inicijuoja kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su partneriais: menų fabriku „Loftas“ ir Vilniaus miesto savivaldybe.
