Molėtai pamažu, bet kryptingai siekia įgauti kurortui būdingus aplinkos bruožus. Šiandien realizuotais infrastruktūros pokyčiais daugiausia džiaugiasi miesto gyventojai, nes kol kas nėra kertinio vardiklio – Nacionalinės reikšmės, didelius turizmo srautus galinčio generuoti laisvalaikio leidimo objekto. Tad savivaldybė šių metų projekte pateikė upės pakrantės teritoriją mieste, kurioje tikisi sukurti ištisus metus veikiantį kultūrinės ir pramoginės paskirties objektą – unikalų traukos centrą.
Parengti Molėtų kultūrinės ir pramoginės paskirties centro projektinius pasiūlymus ėmėsi VILNIUS TECH penkto kurso architektūros studentas Rokas Šimbrotas su vadovu Linu Naujokaičiu. R. Šimbrotas sako būtent šią teritoriją pasirinkęs dėl jos tematikos panašumo su rengiamo magistro baigiamojo darbo tema – rekreacine architektūra. Projektavimui skirta teritorija yra šalia neseniai įgyvendintų kultūrinių rekreacinių paskirčių objektų, išsidėsčiusių aplink miesto ežerus, patogioje privažiuoti, gerai matomoje vaizdingoje vietoje, šalia ežero ir miško.
„Ši teritorija jau iš pirmo žvilgsnio įkvepia neįprastiems ir įdomiems sprendiniams, kurių ten galėtų atsirasti. Molėtų rajone gausu nuostabių gamtos kampelių ir šalia jų išsidėsčiusių kaimo turizmo sodybų bei kitų lankytinų objektų, tarp kurių vienas unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Lietuvos etnokosmologijos muziejus“, – sako architektas.
Vis dėlto, pasak R. Šimbroto, Molėtų mieste jaučiamas ryškesnių traukos objektų trūkumas. „Siekiant šią problemą išspręsti reikėtų peržvelgti, kuo Molėtų kraštas unikalus, kaip tai būtų galima sustiprinti ir perteikti pasirinktoje teritorijoje ir kartu sukurti unikalų traukos centrą Molėtų mieste“, – pasakoja projekto dalyvis ir pabrėžia, kad darnaus miesto stiprybė yra jame gyvenantys žmonės.
„Turbūt viena didžiausių miestų planavimo problemų būtų galima laikyti jų traukimąsi. Be Vilniaus ir dar kelių didesnių miestų, mažesni miestai traukiasi dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo, – sako R. Šimbrotas. – Žmogui palankus miestas pirmiausia turėtų būti jam patogus. Tiek veiklos ir bendruomenės, tiek darbo, tiek judėjimo ir pasiekiamumo aspektais. Stiprinant juos turėtų stiprėti ir pats miestas.“
