Buvęs Vilniaus taksi parkas atgimė daugiafunkciu biurų pastatu, išlaikiusiu industrinį charakterį ir meilę automobiliams – čia atidarytas Vilniaus automuziejus.
„Sovietmečiu pastatytą taksi parką planuota nugriauti ir vietoj jo pastatyti prekybos centrą. 2008-ųjų krizė pakeitė tuomečių savininkų planus, ir pastatas liko stūksoti. Kiekvienas nuomininkas prižiūrėjo tik savo plotelį didžiulio pastato teritorijoje. Pirmame pastato aukšte, kur kadaise buvo vienos moderniausių automobilių remonto dirbtuvių bei pirmoji tunelinė plovykla, mus pasitiko balos, aprūkusios sienos ir vandens lašai, pakibę ant lubų“, – prisimena pirmąjį vizitą į buvusio taksi parko teritoriją Povilas Eitutis, Vilniaus automuziejaus vadovas.
Verslininkų Eitučių šeimos neatbaidė nustekentas pastatas. „Mums atrodė patraukli lokacija, įdomi funkcionalizmo stiliaus pastato konstrukcija ir jo istorija. Pastato įveiklinimo vizija keitėsi keletą kartų, tačiau visuomet galvojome apie galimybę jame eksponuoti automobilius, juk pastatas su jais susijęs“, – sako P. Eitutis.
Eitučių šeima pastatą įsigijo ir prieš septynerius metus ėmėsi jo rekonstrukcijos. Pastato konversija legendiniam statiniui suteikė daugiau galimybių, po vienu stogu įsikūrė komercinės įmonės, Automuziejus, liko erdvės ir biurams.
Sunkus žingsnis pirmyn
Iš pastato istorijos žinoma, kad sovietmečiu pirmieji gerokai aukštesni pastato aukštai buvo skirti remonto dirbtuvėms, o viršutiniai aukštai – administracijai. Pastato centre buvo suprojektuotas monolitinio gelžbetonio pandusas, skirtas taksi automobiliams serpantinu pakilti ir nusileisti į skirtingus aukštus. Dvi įspūdingos ovalo formos spirale prasilenkiančios rampos išliko be didesnių pažeidimų. Naujieji savininkai jas šiek tiek praplatino. Pirminė pastato konstrukcija nepakeista.
Remonto darbai pradėti nuo kiauro stogo. Tvarkyti fasadai, laiptinės, lauko pandusas. Pakeistos inžinerinės sistemos. Išsaugoti centrinės rampos ir fasado elementai. Pastatas aukštas po aukšto buvo kuopiamas ir remontuojamas. Tarp pastato perdangos plokščių išlietas naujas betonas. Konstrukcijos buvo skutamos ir valomos rankiniu būdu, o vėliau smėliuojamos. Didžiausiu iššūkiu tapo buvusių dažasvydžio patalpų sienų tvarkymas.
Augalinio aliejaus pagrindo dažai buvo persisunkę į betonines konstrukcijas, tad paviršiams nuvalyti ir paruošti dažyti teko sugaišti dvigubai daugiau laiko, nei planuota. Nemalonus netikėtumas laukė ir atvėrus vieną iš ventiliacinių šachtų gret liftų. Ji iki pat viršaus, t. y. aštuntojo aukšto, buvo užversta senomis padangomis. Iš rūsių teko pumpuoti tepaluotą vandenį. Pasak P. Eitučio, numatyta darbų pabaiga vis tolo, atrodė, kad žengi žingsnį ne pirmyn, o atgal. Beje, iš pastate dirbusių žmonių savininkai buvo girdėję, kad serpantino atrijuje kabėjo originalus šviestuvas, tačiau kol kas jo nepavyko aptikti.
Turbūt erdviausi biurai mieste
Šiuo metu, kai pastato rekonstrukcijos darbai artėja prie pabaigos, pirmajame ir antrajame pastato aukštuose jau veikia paslaugas teikiančios įmonės, sporto klubas, dvi senovinių automobilių remonto ir restauravimo dirbtuvės. Jose tvarkomi prieškario ir tarpukario automobiliai. Svarbiausia pastato jungtimi tapo praėjusių metų gegužę atidarytas automobilių muziejus, užimantis trečiąjį ir dalį ketvirtojo pastato aukštų, iš viso apie 4600 kv. m ploto. Planuojama, kad ketvirtajame aukšte įsikurs maitinimo įstaiga, o likusiuose aukštuose, nuo penktojo iki aštuntojo, bus įrengiami biurai. „Standartinės administracinės paskirties patalpos yra siauros, o mūsų pastate jos išskirtinės – erdvios, plačios, geras šiluminis laidumas. Dar vienas privalumas tas, kad viename pastato aukšte telpa didelės įmonės kolektyvas, apie 200 žmonių“, – pasakoja P. Eitutis.
Administracinių patalpų zonoje įrengti du dideli amfiteatrai, kiekvienas per du aukštus. Juose tilps maždaug po 80 žmonių, tai bus puiki vieta susirinkimams, konferencijoms, filmų peržiūroms. Administraciniuose aukštuose pasirūpinta ir išmaniosiomis šildymo bei vėdinimo sistemomis, didinančiomis energinį efektyvumą. Rekonstruoti du senieji pastato liftai pritaikyti gerokai didesniam pastato darbuotojų srautui. Pagal kapitalinio remonto darbų ir pastato vidaus perplanavimo projektą panduso atrijuje numatyti du panoraminiai liftai, stikliniais tilteliais sujungti su pandusu. Manoma, kad įrengus panoraminį liftą pastato ašis – nepamirštama spiralinė rampa, kurioje filmuoti muzikiniai vaizdo klipai, meniniai filmai, rodyta Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ pelniusi opera „Saulė ir jūra“, – suteiks kūrėjams dar daugiau inspiracijų.
Kiekvienas automobilis – tarsi meno kūrinys
„Visos pastato rekonstrukcijos idėjos sukosi apie automobilius, – pripažįsta Automuziejaus vadovas P. Eitutis. – Kai kurie automobiliai ekspozicijos laukė penkerius metus.“ Muziejaus kūrėjai patys suprojektavo ir įrengė ekspozicines erdves. Kad jose tilptų didelių gabaritų transporto priemonės, kai kur teko panaikinti perdangos plokštes ir suformuoti eksponatams tinkamą aukštį. Automuziejus turėjo aiškią viziją – pristatyti autotechnikos raidą nuo nemotorizuotos transporto priemonės iki šiuolaikinio automobilio. Be iš anksto sumanyto ekspozicijos branduolio, muziejuje pristatoma transporto priemonių dizaino ir technikos istorija.
Šiuo metu ekspozicijoje yra per 100 nuolatinių eksponatų – nuo 19 a. menančių dviračių ir karietų, monarchus ir prezidentus vežiojusių automobilių, Antrojo pasaulinio karo transporto priemonių iki pirmųjų Baltijos šalių lenktyninių bolidų. Ekspozicija nuolat pildoma. Nors Automuziejui eksponatų nestinga, jo kūrėjai laikosi principo: mažiau yra daugiau. „Nenorime perpildyti erdvių. Žaidžiame apšvietimu, spalvomis, faktūromis, dangomis, ant kurių stovi automobiliai“, – sako P. Eitutis. Jo eksponatų favoritai – trys lietuviški tarpukario motociklai, rasti Lietuvai jau atgavus Nepriklausomybę.
Ekspozicijoje puikuojasi Nepalo karaliui asmeniškai sukurtas „Delage“, Antano Smetonos automobiliai „Delauney–Belleville“, „Buick Roadmaster“, atkurtos Lietuvos vadovo Vytauto Lansbergio „Mercedes Benz 560SEL S-Guard“ ir prezidentinis Algirdo Mykolo Brazausko „Audi V8 Lang“. Automuziejus, jo vadovo teigimu, nėra vieta vien automobilistams ar tik vyrams. Ekspozicijos pasakoja ne vien apie techniką. Jos byloja apie dizainą, madą, laikotarpį, jo įvykius ir asmenybes.
„Muziejuje buriasi skirtingi žmonės: architektai, inžinieriai, menininkai, mokslininkai. Jiems reikia erdvės dalytis bendromis idėjomis, ir muziejus tam turi ambicingų planų, – priduria muziejaus rinkodaros vadovė Jolanta Masiulienė. – Siekiame, kad muziejus taptų bendrystės, edukacijų vieta. Galime pasiūlyti lengvai transformuojamas erdves ekspozicijoms, knygų pristatymams, konferencijoms ar filmų peržiūroms.“
