Kiekvieną dieną mokslininkai pateikia naujų požiūrių, inovatyvių technologijų ir pažangesnių procesų. Statybų sektoriaus plėtra atveria investuotojų, inžinierių, statybų bendrovių akis ir suteikia drąsos išbandyti naujus įrankius ir tendencijas.

Pasitelkdami į pagalbą tinkamas technologijas, statybų vystytojai ir rangovai gali efektyviau kontroliuoti laiką, biudžeto išteklius, išvengti tiekimo sutrikimų ir dar daugiau.

Tad būtina žinoti apie atsirandančias naujas technologijas ir statybos tendencijas, kurios ne tik suteikia pridėtinę vertę statybų verslo atstovams, bet ir stabdo neigiamą poveikį aplinkai, ir kartu tausoja išteklius ir gerina gyvenimo kokybę projektuojant, statant ar eksploatuojant.

Išmaniosios pastatų valdymo sistemos (BMS)

Pažangios technologijos ne tik palengvina mūsų kasdienybę, bet ir padeda taupyti energiją, tausoti gamtinius išteklius.

Visame pasaulyje daugėja aplinkai draugiškų arba kitaip žaliųjų pastatų, kuriuose ypač didelį vaidmenį atlieka išmanios pastatų valdymo sistemos (angl. Building Management Systems, BMS).

Jos mums suteikia daugiau komforto, nes automatiškai reguliuoja inžinerines sistemas pagal įvairius rodiklius: žmonių skaičių viduje, oro kokybę, temperatūrą, drėgmę ir pan. Taip parenkamas optimaliausias šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) ar apšvietimo sistemų veikimas.

Patogu, kad iš vienos darbo vietos galima stebėti ir valdyti vėdinimo sistemas, mikroklimato zonas, apšvietimą, dūmų ir gaisro aptikimo, liftus, įeigos kontrolės ir kitas sistemas. BMS leidžia realiuoju laiku stebėti inžinerinių sistemų veiklą ir įvertinti esamą situaciją viduje.

Tikslas – pagerinti komfortą, efektyvų pastato sistemų veikimą ir planinės priežiūros procesą, sumažinti energijos sąnaudas, eksploatavimo išlaidas ir žmogiškąsias klaidas, padidinti saugumą, nuotolinį valdymą ir įrangos gyvavimo ciklą. Taip valdomas pastatas dažnai vadinamas išmaniuoju.

Geriausių rezultatų pasiekiama vienas inžinerines sistemas jungiant su kitomis.

Pavyzdžiui, viešbutyje galima sujungti inžinerines ir kambarių rezervavimo sistemas. Jeigu viešbutis nevisiškai apgyvendintas, visu pajėgumu šildomas ar vėdinamas ne visas pastatas, o tik ta jo dalis, kurioje yra svečių. Tai leidžia gerokai sumažinti energijos išlaidas.

Panašus principas gali būti naudojamas ir kitokios paskirties statiniuose, pavyzdžiui, biuruose. Vienas iš dėmesio sulaukusių pavyzdžių – biurų ir prekybos kompleksas „Fulton East“, įsikūręs Čikagoje.

Šiame 12 aukštų statinyje pirmenybė teikiama energijos vartojimo efektyvumui ir oro kokybei, taip pat pastate integruota daugybė sveikatos apsaugos naujovių, įskaitant oro valymo sistemą, kuri pašalina bakterijas, virusus ir kitus kenksmingus organizmus, esančius ore ir ant paviršių.

Integruotos bekontakčių funkcijų sistemos, tokios kaip lifto iškvietimo mygtukas ir neliečiamas perėjimo leidimų nuskaitymas vestibiulyje, sumažina riziką pernešti mikrobus. Visa pastato įranga sujungta ir automatizuotai valdoma per centrinę pastato valdymo sistemą BMS (angl. Building Management Systems).

Papildytoji realybė

Papildytoji realybė (angl. Augmented reality) dažnai painiojama su kitomis panašiomis technologijomis, ypač virtualiąja realybe (angl. Virtual reality). Tačiau tarp jų yra ir labai svarbių skirtumų.

Papildytoji realybė statybų pramonėje – tai būdas vizualizuoti tikrojo dydžio statinius, kol jie dar neegzistuoja. Jis motyvuoja projekte dalyvaujančių specialistų kūrybiškumą, leidžia nustatyti galimybes, kurių nematyti popieriuje, ir sumažina klaidų riziką.

Papildytąja realybe galima naudotis analizuojant brėžinius tiek statybų aikštelėje, tiek projekto interneto puslapyje.

Architektams papildytosios realybės technologijos padeda kurti, valdyti ir virtualiai patikrinti, kaip atrodys jų kuriamas projektas ateityje.

Taip pat tai leidžia sukurti įtraukiančias vizualizacijas, kuriomis galima kūrybiškiau ir paprasčiau parodyti miestų planuotojams, kaip projektai atrodys tikrovėje ir įsilies į esamą urbanistinę erdvę.

Papildytoji realybė svarbi ir planuojant, ir statant išmaniuosius miestus. Juk juose surenkama gausybė duomenų, kuriuos papildytoji realybė padaro matomus. Tai pagreitina sprendimų priėmimą, nesvarbu, kas būtų vystoma: naujas transporto mazgas ar daugiabučių gyvenamųjų namų rajonas.

Trimatis (3D) spausdinimas

Nesvarbu, ar 3D spausdinate sijas, ar užbaigtus statyti pastatus, tai būdas palengvinti statybos projektų vystymą ir naudoti tvaresnes medžiagas. 3D spausdinimas yra trimačio vientiso, praktiškai bet kokios formos objekto gaminimo iš skaitmeninio modelio procesas.

3D spausdinimo technologija kasdien peržengia vis daugiau ribų, atverdama naujų galimybių.

Jau beveik prieš penkmetį Dubajuje pirmą kartą pamatėme 3D spausdintuvu išspausdintą namą, kuris buvo pastatytas vos per 17 dienų, vėliau išgirdome apie mokslininkus, sugebėjusius 3D spausdintuvu sukurti biologinius audinius, kuriuos galima naudoti chirurgijos srityje įvairiems defektams pakoreguoti.

Japonijos Jichi medicinos universiteto neurochirurgai atrado metodą, kaip 3D spausdintuvu iš akrilnitrilo butadieno stireno polimero pagaminti tvirtą galvos smegenų kraujagyslės aneurizmos modelį. Tai tik keli unikalūs pavyzdžiai, rodantys neribotą 3D potencialą.

Statinio informacinis modeliavimas

Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM) – instrumentas, leidžiantis bendrai dirbti projektuotojams, inžinieriams, gamintojams ir kitiems statybų rinkos dalyviams. Jis palengvina projektavimą, leidžia apskaičiuoti sprendinio ekonominį efektyvumą ir išvengti galimų projektavimo klaidų.

Mažėja laiko sąnaudos projektuojant ir statant pastatus. BIM veikia kaip sistema, užtikrinanti visos sukuriamos informacijos integralumą ir bendradarbiavimo erdvę gamintojams, architektams, inžinieriams, statybų įmonėms ir pastatų savininkams. BIM technologija įnešė esminių pokyčių projektuojant ir vystant statybų projektus.

Būtent surenkamųjų ir modulinių konstrukcijų populiarumo didėjimas siejamas su BIM ir ekologiškų pastatų populiarėjimu, moderniais projektavimo ir statybos procesais. Modulinės ir surenkamosios konstrukcijos – tai priemonės, kurias statybų pramonė naudojo šimtmečius. Dabar ši galimybė pagreitinti ir optimizuoti statybos etapus naudojama aktyviau.

Tai pagerina darbo našumą ir bendrą projekto investicijų grąžą. Architektai, inžinieriai ir rangovai pabrėžia surenkamųjų elementų ir modulinių konstrukcijų naudojimo teigiamą poveikį darbo produktyvumui: statybos darbų terminai sutrumpėja kelias savaites, biudžetai traukiasi, atliekų kiekis statybvietėje sumažėja.