Sakoma, kad miestas ir jo architektūra yra fizinė jame gyvenančių žmonių išraiška. Ką galima pasakyti apie pasaulį, kuriame vis labiau populiarėja tradicinių ir tvarių medžiagų naudojimas?
Ekvadore, Babahojo mieste, kuriame gyvena apie 150 tūkst. gyventojų, buvo realizuotas tvarumo politiką skatinantis projektas. Miesto centrui yra būdinga architektūrinė įvairovė: nuo šiuolaikinių sprendimų iki cemento ir aliuminio plokščių naudojimo. Tuo tarpu miesto periferija turi ilgaamžes plytų gamybos tradicijas. Nepaisant technologijų pažangos, gamyboje pirmenybė teikiama rankų darbui. Būtent tokios plytos ir atliko pagrindinį vaidmenį renovuojant pastatą Babahojo miesto centre.
Pagrindinis dėmesys sutelktas į pastato fasadą, kuris būtų reikšmingas tiek eksterjerui, tiek interjerui. Namo fasadui, kuris yra 8 m pločio ir 10 m aukščio, buvo nuspręsta plytas naudoti kaip naujos priekinės sienos konstravimo elementą. Toks pasirinkimas užtikrino, kad į erdvę pateks pakankamai natūralios šviesos ir oro.
Plytų siena buvo konstruojama per tris pastato aukštus. Plytų siena nėra aklina, ją paįvairina stiklo plokštės. Vidinė plytų siena taip pat pasitarnavo įvairiai: ji buvo naudojama kuriant knygų lentynas, rašomuosius stalus ar kitokias komforto zonas.
Beje, eksterjeras taip pat išsiskiria krentančiomis žaliosiomis terasomis, kurios ekologiją propoguojančiame pasaulyje vis dažniau matomos pastatų fasaduose.
Įgyvendinant minimą projektą, buvo keliamas klausimas, kas nutiktų, jeigu gyvenamieji pastatai pakeistų įprastas savo ribas ar aukščius? Todėl šiame pastate buvo nuspręsta įmontuoti tokius langus, pro kuriuos vaizdas matomas tiek tupint, tiek pasistiebus ant pirštų galiukų. Kitaip tariant, „tradicinio lango“ suvokimas buvo transformuotas, tačiau jo funkcionalumas dėl to nė kiek nepasikeitė.
Šio projekto tikslas buvo atskleisti ilgalaikės meistrystės tradiciją miesto aplinkoje, kuri ne tik gali tapti sprendimu renovuojant pastatus, bet ir atskleidžiant bendruomenės savitumą.
