Balkonas visuomet buvo vienas svarbiausių architektūrinių elementų, suteikiančių pastatui išskirtinumo ir kuriančių savitą atmosferą, kartais net būdingą ne tik pačiam objektui, bet ir rajonui ar net visam miestui. Balkonas turi galią pakeisti namo ar buto nuotaiką – suteikti autentikos arba, priešingai, sugadinti puikų estetinį vaizdą. Šis pastato aksesuaras yra toks reikšmingas, kad geba formuoti objekto veidą, o šis – daryti įtaką visuomenei.
Mūsų šalyje balkonai paplito XIX a., atsiradus valcuotam metalui. Pastarojo laiko balkonai buvo su dviem ar daugiau laikančiųjų gembinių sijų, mediniu arba metaliniu paklotu, betoniniu užpildu tarp sijų. Pagrindas buvo dengiamas lentomis, skarda, o paviršius liejamas cementiniu skiediniu. Praskriejus Antrajam pasauliniam karui, atrastas ir surenkamasis gelžbetonio užpildas bei surenkamosios gelžbetoninės gembinės bei dviejų atramų plokštės. Vėliau pastarieji principai buvo kiek patobulinti – prieš kelis dešimtmečius statytų namų balkonai dažniausiai buvo statomi naudojant armuotas gelžbetonines plokštes, atliekančias gembės funkciją, bei ant metalinių į sieną inkaruotų sijų išliejant betoną. Šiuolaikiniuose pastatuose balkonai taip pat neretai yra gelžbetoniniai, dažniausiai kaip gembinės plokštės, kurios yra inkaruojamos sienoje arba perdangoje. Beje, moderniuose objektuose jie dažnai nusidriekia per visą fasadinės sienos ilgį ir išsikiša apie 1 m ir daugiau.
Tačiau nepaisant to, kad statybos aspektai turi kone nepakeičiamas kokybės ir patikimumo koncepcijas bei tradicijas, architektūros atžvilgiu balkonai atgimsta iš naujo. Randama vis daugiau būdų, kaip išnaudoti šį elementą ne tik siekiant suteikti pastatui išskirtinumo bei autentikos, bet ir norint eksploatuoti papildomą erdvę.
Balkonai su charakteriu
Ežiukas! Tokia mintis aplanko pamačius „VM House“ objektą, esantį Kopenhagoje, Danijoje. Pastatą sudaro dvi raidės „V“ ir „M“. Unikaliausia tai, jog kūrėjai siekė suderinti ir funkcionalumą, ir estetiką – tai, ko labiausiai reikia šiuolaikiniams inovatyviems statiniams. Taigi, nors „ežio spygliukai“ šiam daugiabučiui namui ir suteikia charakterio, vizualiai daro jį išskirtinį, jie turi ir kitą funkciją – toks balkonų išdėstymas buvo sukurtas siekiant, kad kiekvienus namus pasiektų pakankamai saulės spindulių ir būtų sudarytos sąlygos maksimaliai bendrauti su gretimų apartamentų kaimynais.
O štai Kappabashi gatvėje, esančioje Tokijuje, ant „Niimi“ pastato beveik prieš dešimtmetį išdygo… arbatos puodeliai, kurie parodė, kad balkonas gali tapti ir puikia reklamos priemone.
Ateities vizijos
Kinai mėgsta stebinti ne tik technologijos stebuklais, bet ir neįtikėtinais architektūros sprendimais. Honkonge įkurta architektų įmonė „James Law Cybertecture“ suplanavo, kaip optimaliai išnaudoti balkonų erdvę, ir būsimuose įspūdingo grožio viešbučio balkonuose įrengti ne ką kitą, o baseinus. „Dangoraižio dizaino koncepciją įkvėpė vandens lašelių sukeliamas spinduliavimo poveikis, kuris taip pat žinomas kaip kapiliarinė banga“, – sakė kūrėjai, kalbėdami apie įgyvendinamą „Bandra Ohm“ objektą Mumbajuje, Indijoje.
Žaliosios zonos, tvarumas… Kone kasdien šios sąvokos tampa vis svarbesnės. Į tai atsižvelgia ir talentingi architektai. Prancūzijoje architektų įmonė „Sou Fujimoto Architects“ plėtoja ateities projektą, kuris daugiabučio namo balkonus pavers agrokultūros stebuklais – sodais, žemės lopinėliais, skirtais auginti vaisius bei daržoves, o įmonė „Nicolas Laisné Associés“ Nicoje kuria unikalią biurų koncepciją – kraštovaizdžio integracija į pastatą ir ekologiškumo skatinimas, balkonus paverčiant žaliosiomis poilsio zonomis.
Beje, kartais kabinetai ir darbo zonos netgi įrengiamos „vidiniuose balkonuose“, t.y. balkonuose, kurie yra pastato viduje.
Ne tik gražu, bet ir tvirta
Vis dėlto vienas svarbiausių aspektų, projektuojant šį pastato aksesuarą, – jo tinkamas „tarnavimas“. Netinkamas projektavimas bei dizainas, prastas meistriškumas, nekokybiškos medžiagos, nesugebėjimas aptikti struktūrinių defektų yra vienos pagrindinių priežasčių, kodėl balkonai ne tik nusidėvi, bet kartais net nukrenta.
Nepalankios oro sąlygos taip pat neretai tampa vienu iš veiksnių, lemiančių šio architektūrinio elemento nestabilumą ir netinkamą eksploatavimą. Jeigu konstrukcijos nėra apsaugotos nuo vandens įsiskverbimo, pažeidžiamas pirmasis sluoksnis. Taip išprovokuojamas gelžbetonio konstrukcijų korodavimas, sijos silpnėja, gadinamas balkono vidus – „atšoka“ plytelės, „išsivaikšto“ lentelės, „pūslelėmis“ pasidengia lygios sienos bei lubos… Tuomet būtinas kompleksinis balkono konstrukcijos remontas – tvarkoma ir remontuojama gelžbetoninė apkrovas laikančioji balkono plokštė, šalinamas betonas nuo surūdijusių armatūros strypų, klojamas naujas tinkamos hidroizoliacijos sluoksnis, montuojama vandens nuvedimo sistema ir t. t. Tik tada gelbėjama balkono estetika – pradedami apdailos darbai.
Taigi, rengiant naują balkoną ar renovuojant seną ir siekiant užtikrinti ilgą šio architektūrinio elemento gyvavimo laiką, svarbu atkreipti dėmesį į konstrukcijų stabilumą, kokybišką hidroizoliacijos dangą, užtikrinti, kad tinkamai pasiruošta atlaikyti ultravioletinių spindulių kaitrai ir pan. Tik tuomet kūrybinių galimybių bei fantazijos neribos praktiškumas ir stereotipai, objektai pasipuoš unikaliomis detalėmis, o visas miestas taps stilingu modernios architektūros įrodymu.
