Rugpjūtį Baltijos pastolininkų asociacijai buvo suteikta licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal modulines pastolininkų profesinio mokymo programas. Tai reiškia, kad baigusieji įgyja kvalifikaciją, kaip ir baigę profesinę mokyklą.
Aukščiausio lygio instruktoriai
BSA teikia visų lygių mokymus: pastolininkais gali mokyti ir visiškai šio darbo nedirbusius, ir profesionalus. BSA centro instruktorių patirtis – nuo 5 ir daugiau metų. Visi instruktoriai yra atestuoti pagal tarptautinę „Layher Train the Trainer“ programą. Vienas iš instruktorių yra dirbęs pastolininku Olandijoje, Švedijoje, Anglijoje, tad turi ne tik pastolininko, bet ir darbo saugos ir kitų reikalavimų užsienio rinkose patirties.
Apmokant profesionalus, kviečiami aukščiausio lygio instruktoriai iš Vokietijos, Olandijos. Jų darbo patirtis – 20 ir daugiau metų.
Kaip pastebi BSA vadovas Olegas Abramovas, BSA yra bene vienintelis pastolininkų mokymų centras Europoje, kur galima surengti įvairaus pobūdžio mokymus – tam yra ir galimybės, ir būtinos kompetencijos. Centre, kuris turi mokymų aikštelę ir moderniomis priemonėmis aprūpintas patalpas teoriniam mokymui, mokoma dirbti su pakabinamais, apvaliais, pramoniniais, fasadiniais pastoliais, laikinais stogais bei laikinais renginių statiniais iš pastolių. Detalių gausa teikia neribotų galimybių.
BSA vykdo pastolininkų mokymus (iki 9 m aukščio) pagal Švedijos standartus – mokymus baigęs darbuotojas gauna švedišką darbų saugos pažymėjimą. Taip pat BSA rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį ir su ilgametes tradicijas turinčiu pastolininkų centru iš Olandijos – STE (Scaffolding Training Europe).
Kokias pridėtines vertes įmonėms ir darbuotojams kuria BSA mokymai
„BSA instruktoriai gali mokyti ne tik asociacijos mokymų aikštelėje: jie gali atvykti į statybų aikštelę ir parodyti, kaip dirbti, padėti suvokti, kas yra pastoliai, kaip juos patikrinti pradedant ir baigus darbą, – pasakoja BSA valdybos narys, įmonės „Layher Baltic“ vadovas Viktoras Voroncovas. – Kad mokymai būtų naudingi konkrečiai įmonei, galima sukurti specialią programą pagal klientų poreikius.“
Tačiau, kaip akcentuoja V. Voroncovas, BSA neina į kompromisą dėl kokybės, nerengia pagreitintų mokymų, jeigu taip gali būti prarasta kokybė, nes darbas su pastoliais ir ant pastolių yra per daug rizikingas.
„Šiuose mokymuose matau ir kitą pridėtinę vertę – tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Matau, kad tokios įmonės, kaip PST, „YIT Lietuva“, „Staticus“ ar kitos, turinčios modernius personalo skyrius, ne tik ieško darbuotojų, bet ir padeda augti esamiems. BSA mokymai yra kaip tik tai, kas padeda augti darbuotojams, tapti lojaliems įmonei, kuri kelia jų kvalifikaciją, kurdama pridėtinę vertę rinkoje“, – pastebi V. Voroncovas.
Darbai aukštyje – vieni iš pavojingiausių
„Darbai aukštyje yra vieni iš pavojingiausių, nes įvykus nelaimingiems atsitikimams darbe, jų pasekmės būna skaudžiausios, dažniausiai pasibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais“, – sako Saulius Balčiūnas, LR Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas, aiškindamas, kodėl tenka stabdyti darbus, įvertinus galimas grėsmes.
Pernai dažniausiai darbai kaip tik ir buvo stabdomi – 5 atvejais – dėl pavojaus, susijusio su kritimu iš aukščio. Tai sudaro 60 proc. visų priežasčių, dėl kurių buvo stabdomi darbai. Dėl tos pačios priežasties darbai buvo stabdomi ir 2014–2019 m. laikotarpiu. Kaip pažymi S. Balčiūnas, pernai darbai buvo sustabdyti dėl to, kad darbuotojai nebuvo apmokyti saugiai dirbti, buvo leista dirbti neįrengus kolektyvinių ar/ir neaprūpinus darbuotojų tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
2019 m. kas trečias nelaimingas atvejis buvo susijęs su kritimu iš aukščio. Ir čia lyderio pozicijos tenka statybos sektoriui: pernai vienas žmogus mirė, nukritęs iš aukščio, o 11 buvo sunkiai sužaloti. Dažniausiai statybos įmonėse darbuotojai sunkiai ar mirtinai susižalojo nukritę: nuo kopėčių – 5 atvejais (42 proc.), nuo pastolių – 3 atvejais (25 proc.), nuo pastato konstrukcijų – 2 atvejais (17 proc.).
Per šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia pažeidimų nustatyta taip pat statybos sektoriuje – 377. Iš daugiau nei 1 tūkst. pažeidimų dažniausiai minimi šie: netinkamas darbo vietų įrengimas (22 proc.), netinkamas instruktavimas (10 proc.), nesaugios darbo priemonės (9 proc.).
BSA nuotr.
