Nesiliaujantis klimato nelaimių, apie kurias rašoma pirmuosiuose laikraščių puslapiuose – alinančios karščio bangos, siautėjantys miškų gaisrai, istoriniai potvyniai, alinančios sausros – nebėra tik anomalijos. Šie ekstremalūs orų reiškiniai, kuriuos lemia žmogaus sukelta klimato kaita, tampa vis dažnesni ir sunkesni. Trumpai tariant, jie akivaizdžiai rodo platesnę ir labiau paplitusią aplinkos krizę.
Tokios nelaimės kelia didžiulę įtampą mūsų užstatytai aplinkai. Pasenusi infrastruktūra yra neatlaiko atšiaurių oro sąlygų, o pastatai ir įranga, kurie iš pradžių nebuvo suprojektuoti taip, kad atlaikytų tokius ekstremalius reiškinius, kelia pavojų gyvybei, nes vis dažniau genda, rašo ArchDaily.
Vis dėlto yra priežasčių optimizmui. Užstatyta aplinka ne tik tampa klimato kaitos auka, bet ir vaidina lemiamą vaidmenį prisitaikant prie skaudžiausių klimato kaitos padarinių ir juos švelninant. Keletas įdomių pokyčių rodo, kad tvari ir atspari ateitis yra ranka pasiekiama.
Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas
Įsidėmėkite puikų JAV statybų sektoriaus pasiekimą: iki 2023 m., palyginti su 2005 m. lygiu, išmetamo CO2 kiekis sumažėjo 31 proc. ir viršijo 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos gerokai sumažėjusį išmetamų teršalų kiekį. Panašiai ir ES pastatų sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis iki 2021 m., palyginti su 2005 m. lygiu, taip pat sumažėjo 31 proc. ir iki 2023 m. toliau mažėjo. Šis sumažėjimas yra svarus įrodymas, kad efektyviai planuojami ir projektuojami mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys ir visai jo neišskiriantys pastatai, įgyvendinami pasyvaus ir gamta grindžiamo projektavimo sprendimai, didinama renovacijos, įrangos atnaujinimo ir pastatų elektrifikavimo apimtis, tobulinami energijos vartojimo kodeksai ir diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Dar svarbiau tai, kad dabar beveik pusė visų JAV architektūros sąskaitų sudaro modernizavimas, renovacija, pakartotinis naudojimas ir esamų pastatų pritaikymas. Ši auganti tendencija atnaujinti esamus pastatus, o ne griauti ir statyti naujus turi daug privalumų, įskaitant didesnį pastatų atsparumą, stipresnį bendruomenės identitetą, mažesnes statybos sąnaudas, mažesnį atliekų kiekį ir mažesnį įkūnytą bei eksploatacinį anglies dioksido išmetimą.
Vyksta pertvarka
Pastatų sektorius yra didžiulis elektros energijos vartotojas, sunaudojantis didžiąją dalį pasaulinės paklausos. JAV pastatams eksploatuoti sunaudojama net 74 % visos elektros energijos, o visame pasaulyje – 50 %. Šis poreikis tampa dar didesnis, jei atsižvelgsime į elektros energiją, sunaudojamą statant pastatus ir infrastruktūrą bei gaminant statybines medžiagas. Tai rodo, kad elektros energijos sektoriaus dekarbonizavimas yra labai svarbus, nes toliau elektrifikuojame pastatų aplinką.
Laimei, vyksta svarbios permainos. Nors 2010 m. elektros energijos gamyboje dominavo iškastinis kuras, sudaręs du trečdalius tiek JAV, tiek pasaulio gamybos, padėtis labai pasikeitė. 2024 m. kovo mėn. 47 % JAV elektros energijos buvo pagaminama iš šaltinių, neteršiančių CO2. Šį pasiekimą lėmė sparčiai augantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis – 28 proc. ir branduolinė energija – 19 proc.
Pasaulyje pažanga dar įspūdingesnė. Šiuo metu apie 55 % elektros energijos pagaminama iš CO2 neišmetančių šaltinių: 38 % elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o 17 % – iš branduolinės energijos. Šis pokytis reiškia įspūdingą švaresnės elektros energijos gamybos šuolį, ypač užstatytoje aplinkoje, ir pabrėžia svarbią pažangą mažinant mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Sekti paskui pinigus
Prognozuojama, kad jau antrus metus iš eilės pasaulinės investicijos į saulės fotovoltinę energiją (FV) viršys išlaidas visoms kitoms elektros gamybos technologijoms kartu sudėjus. Šis svarbus įvykis, pabrėžtas naujausioje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje apie investicijas į pasaulio energetiką, žymi esminį momentą pereinant prie tvarios energetikos ateities. Pasak ataskaitos, tikimasi, kad 2024 m. investicijos į saulės fotovoltinę energetiką dėl mažėjančių modulių kainų ir didėjančios pasaulinės švarios energijos paklausos išaugs iki precedento neturinčių 500 mlrd. dolerių. Šios finansinės investicijos reiškia visuomenės perėjimą prie tvarių praktikų, anglies dioksido išmetimo mažinimo ir kovos su klimato kaita. Rinkoms ir investuotojams tai siunčia svarų signalą apie ilgalaikį atsinaujinančiosios energijos technologijų gyvybingumą ir pelningumą.
Žmonės tikisi veiksmų
Ir galiausiai, nauja apklausa atskleidė, kad visame pasaulyje vyrauja didžiulis pritarimas aktyvesniems vyriausybės veiksmams klimato kaitos srityje. Didžiausia savarankiška viešosios nuomonės apklausa šiuo klausimu „Žmonių balsavimas dėl klimato 2024“ parodė, kad net 80 % žmonių visame pasaulyje nori, kad jų vyriausybės imtųsi ryžtingesnių veiksmų klimato krizei spręsti.
Šis stulbinantis sutarimas peržengia sienų ir kultūrų ribas. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 73 000 respondentų iš 77 šalių, t. y. 87 % pasaulio gyventojų. Dar svarbiau, kad 86 % apklaustųjų mano, jog šalys turėtų teikti pirmenybę bendradarbiavimui klimato srityje, o ne geopolitiniams nesutarimams, taip pabrėždamos būtinybę imtis bendrų veiksmų didėjančių pasaulinių iššūkių akivaizdoje.
Naujausios Jeilio klimato kaitos komunikacijos programos apklausos duomenimis, JAV dauguma amerikiečių (72 proc.) mano, kad klimato kaita vyksta, o 58 proc. mano, kad ji vyksta daugiausia dėl žmogaus veiklos. Ta pati apklausa rodo, kad 62 % gyventojų pritaria politiniam kandidatui, kuris pasisako už klimato kaitos veiksmus, o 37 % save laiko klimato kaitos šalininkais. Be to, neseniai „Pew Research Center“ atlikta nacionalinė apklausa atskleidė, kad beveik trys ketvirtadaliai žmonių mano, jog klimato kaita daro neigiamą poveikį žmonėms.
Galimybės beldžiasi į duris
Klimato žvėries sutramdymas gali atrodyti bauginantis, tačiau mūsų požiūris į projektavimą, planavimą ir statybą jau keičiasi. Statistika aiški: pažanga daroma, o visuomenės poreikis imtis veiksmų didėja. Architektai, inžinieriai, dizaineriai ir miestų planuotojai yra šio pokyčio priešakyje, kurdami užstatytą aplinką, kuri būtų ne tik atspari ir pritaikoma, bet ir neutralizuotų anglies dioksido išmetimą.
