Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Klaipėdoje užbaigė laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo rekonstrukcijos darbų III-ąjį ir IV-ąjį etapus. Po svarbiausių, beveik 17 mln. eurų vertės, teritorijos rekonstrukcijos darbų etapų konteinerių terminalo pajėgumai išaugo dvigubai.
2019 m. pradėtos rekonstrukcijos metu iš viso atnaujinta daugiau kaip 95 tūkst. kv. m terminalo aikštelės dangos, kuriai įrengti iš viso panaudota apie 30 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio, taip pat terminale įrengti požeminiai inžineriniai tinklai, nuotekų tinklai ir talpyklos bei modernus šviesos diodų (LED) apšvietimas.
„Klaipėdos Smeltėje“ 2013 m. buvo pradėtas pirmasis krovos terminalo atnaujinimo etapas. 2015–2023 m. pagal tolesnę įmonės plėtros programą vykdoma konteinerių terminalo plėtra: 2015 m. atidarytas konteinerių paskirstymo centras, 2019-2020 m. įgyvendinta konteinerių sandėliavimo aikštelės rekonstrukcija. Svarbiausių teritorijos rekonstrukcijos darbų metu konteinerių terminalo veikla nebuvo sustojusi – konteineriai buvo kraunami įprastai.
„Žinojome, kad bendrovė „YIT Lietuva“ turi reikiamos patirties ir žinių imtis iššūkio rekonstrukcijos darbus atlikti netrukdant mūsų terminalo veiklai, nes jau esame bendradarbiavę anksčiau. Projektas buvo įgyvendintas laiku, o atlikti darbai Klaipėdos uoste mums suteikia galimybę priimti dvigubai didesnius konteinerių srautus“, – sako bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Generalinės rangos bendrovės „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago teigimu, projektas kėlė iššūkių ne tik todėl, kad teko dirbti aktyviai veikiančiame krovos terminale, bet ir dėl lietingo praėjusio rudens bei žiemos sezono, terminalo teritorijoje vyraujančio aukšto gruntinio vandens lygio bei senų komunikacijų, kurias teko išmontuoti.
„Imtis sudėtingų projektų ir darbus atlikti prisitaikant prie įvairiausių sąlygų mums leidžia sukaupta infrastruktūros, logistikos ir pramonės objektų vystymo patirtis bei darbams taikomos pažangios statybų technologijos. Žinoma, darbą labai palengvina ir glaudus bendradarbiavimas su užsakovu, užtikrinantis projekto sėkmę. Atlikti darbai yra itin reikšmingi didinant Klaipėdos uosto pajėgumus ir konkurencingumą, o taip pat stiprinant pajūrio regiono ir visos Lietuvos ekonomiką. Infrastruktūros projektai ir logistikos bei pramonės objektų vystymas – mums strategiškai svarbios kryptys, todėl ir ateityje skirsime joms daug dėmesio“, – sako K. Vanagas.
Patirtis pasitelkta unikaliems sprendiniams
Patyręs generalinis rangovas „YIT Lietuva“, atlikdamas konteinerių krovos ir sandėliavimo aikštelių įrengimą, išskirtinės svarbos objektui renovuoti pasinaudojo kitų šalių praktika. Bendrovės specialistai svariai prisidėjo projektavimo ir didelėms apkrovoms tinkamo asfalto mišinio pagaminimo. Konteinerių terminalo teritorijoje sukurtos ir įrengtos Lietuvoje analogų neturinčios dangos – didelio atsparumo cementuotos skaldos pagrindo asfaltbetonio sprendinys, specialiai sukurtas šiam projektui, t.y. sukurta unikali asfaltbetonio receptūra. Įgyvendinant tikslą, statybvietėje buvo įrengta mobili šalto regeneruoto mišinio maišyklė, kurioje ir buvo gaminamas cementuotas dolomito skaldos pagrindo mišinys CTB (angl. cement-treated base). Asfalto klotuvu šis mišinys terminalo aikštelėse buvo klojamas dviem sluoksniais – šlapias ant šlapio (angl. wet on wet).
Bendrovė UAB „YIT Lietuva“ krovinių terminalo teritorijoje taip pat įrengė naujus vandentiekio, lietaus nuotekų tinklus bei lietaus nuotekų valymo įrenginius ir sumontavo pavojingų užterštų nuotekų talpyklas su automatinėmis uždarymo sklendėmis. Konstrukcinėje dalyje buvo įrengtos specialios atraminės plokštės konteineriams sandėliuoti ir konteinerių krovos kranų RTG (angl. Rubber tired gantry) riedėjimo vėžės.
Iš pirmo žvilgsnio uosto aikštelių ir kelių infrastruktūros darbai labai panašūs. Tačiau skirtumų yra dėl uosto aikštelės specifikos. Šis generalinio rangovo „YIT Lietuva“ įgyvendintas projektas buvo ypatingas dėl jo valdymo, nes reikėjo pasitelkti daug specialiųjų darbų subrangovų ir netrikdyti veikiančio konteinerių terminalo darbo.
„YIT Lietuva“ anksčiau yra įgyvendinusi AB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro, „Philip Morris Lietuva“ sandėliavimo patalpų, “Gerų baldų fabriko“ Kauno LEZ, „Rimi“ logistikos centro Rygoje bei kitus projektus. Lietuvoje bendrovė taip pat yra įgyvendinusi ne vieną reikšmingą kelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektą – tarp jų ir svarbaus A14 Vilniaus-Molėtų plento ruožo šalia sostinės rekonstrukcija, A5 kelio tiesimas ir kt.
Atsakingi ir profesionalūs specialistai užtikrino visų darbų kokybę
Statybos techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus paslaugas teikusios UAB „TAEM Group“ rinkodaros direktorius Virginijus Palubinskas sako, kad objekto darbų apimtys buvo įspūdingai didelės, todėl ir FIDIC inžinieriaus, ir techninės priežiūros specialistų darbas objekte buvo labai intensyvus. Grupės įmonė „TAEM projektų valdymas“ nuo 2013 m. dirbo „Klaipėdos Smeltės“ projekte – visuose keturiuose etapuose, kuriuose buvo plečiamos ir modernizuojamos konteinerių sandėliavimo aikštelės, rekonstruojama ir įrengiama nauja terminalo infrastruktūra, skirta sunkiajam transportui, taigi visi sprendiniai skirti didelėms apkrovoms.
Betoninės kranų vėžės turėjo būti įrengtos taip, kad netrūkinėtų, neaižėtų, nesisluoksniuotų, išlaikytų nuolatines dideles judančias apkrovas. Asfalto dangai buvo keliamas esminis reikalavimas išlaikyti apkrovas taip, kad nesusidarytų provėžos. Lietaus nuotekų surinkimo latakų atsparumas taip pat būtinas – juos veikia nuolat pravažiuojančių sunkiasvorių automobilių apkrovos, todėl objekte pritaikyti kiek rečiau naudojami lietaus nuotekų surinkimo plyšiniai latakai suprojektuoti ir įrengti ypač patikimai.
„Kasdienių techninių klausimų tokiame objekte daugybė. Objekto intensyvumas, didelio informacijos srauto suvaldymas, savalaikis ir išsamus užsakovo informavimas buvo vienas iš iššūkių, ypač projekto pradžioje, – sako V. Palubinskas. – Statybos metu buvo ir labai lietingų laikotarpių, kai sąlygos statybos darbams buvo nepalankios ir kokybei užtikrinti reikėjo įdėti daugiau pastangų.“ Visus kitus klausimus objekte „TAEM projektų valdymo“ komandai pavyko konstruktyviai išspręsti kartu su visais statybos dalyviais.
Techninės priežiūros specialistai objekte dirbo ne mažiau kaip aštuonias valandas kiekvieną darbo dieną. Daugybė atliktų darbų, įrengtų dangų, sluoksnių, konstrukcijų laboratorinių bandymų, tikrinimų, nuolatiniai atliktų darbų kiekių matavimai ir pagrindinis sėkmės veiksnys – atsakingi, profesionalūs, objektui reikalingas kompetencijas turintys specialistai sėkmingai užtikrino darbų kokybę didelio intensyvumo objekte.
Elektrotechnikos sprendimams prireikė didžiausios kompetencijos
Patyrusi elektrotechnikos įmonė „Klaipėdos energetika“ projekte renovavo ryšių ir elektrotechnikos dalis. Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Kymantas pasakojo, kad įmonė pirmuosius darbus šiame objekte atliko dar 2013 m. vasarį, o užbaigė 2020 m. vasarį.
„Klaipėdos energetikos“ komanda sumontavo dvi TR-96 ir TR-31 10/0,4 kV įtampos skirstyklas, naują 10/0,4 kV įtampos transformatorinę pastotę TR-202, taip pat rekonstravo dvi esamas 10/0,4 kV įtampos pastotes TR-250 ir TR-78.
Metaliniuose jūriniuose konteineriuose sutalpintos trys transformatorinės 10/0,4 kV įtampos pastotės – paslėptos nuo akių ir dera terminalo teritorijoje. Taip pat paklotas požeminis ryšių ir elektros tinklas – 10 kV ir 0,4 kV įtampos kabeliai, kurių bendras ilgis siekia net 30 kilometrų. Sumontuota apie 130 įvairių 0,4 kV įtampos elektros skirstymo skydų. Naujai pastatytų ir rekonstruotų skirstyklų bei transformatorinių pastočių bendra galia – beveik 18 tūkst. kVA.
Kokybei šiame projekte skirtas didžiausias dėmesys. Dauguma įrangos ir kabelių įsigyti iš patikimų Suomijos, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos gamintojų. Terminalo vidaus teritorijos apšvietimui sumontuota 30 apšvietimo bokštų, kurių aukštis 25 ir 40 m, o ant jų įrengti amerikiečių gamintojo šviesos diodų (LED) prožektoriai, itin taupantys elektros energiją. Teritorijos perimetrą apšviečia itališki šviestuvai, sumontuoti ant 10 m aukščio metalinių atramų.
Objekto specifika kėlė tam tikrų iššūkių. Kad teritorijoje važinėjanti sunkiasvorė technika nesulaužytų kabelinės kanalizacijos šulinių, jie buvo uždengti specialiomis gelžbetoninėmis plokštėmis su ypač atspariais apkrovoms šulinių dangčiais. Kabelinės kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti tokie, kad atlaikytų dideles apkrovas. O gręžiant ertmes vamzdžiams betranšėju būdu po Nemuno gatve, kur likę daugybė statybinio laužo, sugadintas ne vienas grąžtas.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne tik kompetencijai, bet ir darbų saugai, nes rekonstrukcija vyko veikiančios įmonės teritorijoje, griežtai paisant vidaus taisyklių.
