Seime užregistruotas siūlymas keisti teisės aktus taip, kad valstybės institucijos galėtų priimti paramą ne tik paslaugų, bet ir darbų forma. Tai leistų sostinėje esančius „Maskvos namus“ nugriauti verslo lėšomis.

Tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas pirmadienį pateikė socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas.

Pasak jo, dabartinis įstatymas numato aiškų paramos formų sąrašą: pinigus, turtą, 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį ir paslaugas, tačiau jame nėra aiškiai įtvirtinta galimybė paramą teikti darbais.

Idėją keisti įstatymą iškėlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Jis pasiūlė, kad sostinės centre esančio pastato griovimas savivaldybei nekainuotų, nes darbus savo lėšomis galėtų atlikti verslo įmonės.

Anot mero, į šį kvietimą jau atsiliepė kelios didelės statybų bendrovės, tarp jų „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Tilsta“ ir „Hiltus“.

M. Katelyno teigimu, įstatymo pakeitimai padėtų aiškiau reglamentuoti paramos teikimą ir sudarytų geresnes sąlygas ginti viešąjį interesą.

Jis taip pat pažymėjo, kad praktikoje paramos teikėjai dažnai norėtų prisidėti ne paslaugomis, o konkrečiais darbais. Nors paramos gavėjai tokią pagalbą linkę priimti, neaiškus teisinis reguliavimas dažnai tam sutrukdo.

Dėl šios priežasties kyla skirtinga institucijų praktika, neaiškumai apskaitos ir mokesčių srityse, taip pat rizika, kad suteiktos paslaugos gali nebūti pripažintos parama.

Pagal siūlomą tvarką paramą darbais turėtų priimti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Tačiau jos vadovas Albertas Stanislovaitis šią idėją vertina atsargiai, nes, jo nuomone, tokia praktika galėtų kelti skaidrumo klausimų.

Inspekcija pabrėžia, kad griovimo darbai šiuo metu organizuojami pagal galiojančius teisės aktus per viešuosius pirkimus, o dėl ankstesnio konkurso vyksta teismo procesas.

Pasak Vilniaus mero, jei įstatymo pakeitimai nebus priimti, teks skelbti naują griovimo konkursą, o pats procesas gali užtrukti dar kelerius metus.

Primintina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai galutinai nusprendė, jog griovimo konkursą galima tęsti.

„Maskvos namų“ projektas Vilniuje pradėtas dar 2004 metais.

Pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios didžioji dalis priklauso dalininkams iš Maskvos.

Vilniaus mero teigimu, ateityje sklypą planuojama perduoti ukrainiečių religinei bendruomenei – dėl to jau yra pasiektas žodinis susitarimas.

Dėl užsitęsusio griovimo proceso V. Benkunskas taip pat kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti galimybes ginti viešąjį interesą.