Nuostabiausia, kad pastatai su vienas už kitą įspūdingesnėmis savybėmis ir dizainu išsiskiriančiais fasadais statomi ir Lietuvoje. Apie juos ne kartą pasakojome žurnalo „Structum“ puslapiuose.
Neblėstantis populiarumas
Modernioje architektūroje ypač populiarūs stiklo fasadai. Tokie dominuoja šiuolaikinėje Lietuvos ir kaimynės Latvijos architektūroje.
Stiklo fasadai vertinami dėl mažesnio svorio, paprastesnės priežiūros, šviesos laidumo. Jie gražiai atrodo, neužgožia vaizdų pro langus ir labiau paklūsta architektų vaizduotei.
Ir nors vis labiau griežtėja energinio efektyvumo reikalavimai, stiklo konstrukcijų populiarumas neblėsta. Juolab kad pastaruoju metu joms būdingas vis didesnis ilgalaikiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui, vibracijai, smūgiams, triukšmui ir pan., o aukštas šilumos izoliacijos savybes galima pasiekti, pavyzdžiui, naudojant stiklo paketus su vakuumu tarp stiklų.
Šiuolaikinės technologijos leidžia į stiklo paketus integruoti ir fotovoltinę sistemą, kuri saulės spindulius paverčia elektra ir geba generuoti energiją net apniukusiomis dienomis.
Stiklo fasadai lėmė ir automatinių apsaugos nuo saulės sistemų išpopuliarėjimą. Tokios sistemos vasarą patalpas saugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir neleidžia joms prikaisti, o šaltuoju metu gali būti atidengiamos ir leisti į vidų patekti daugiau šilumos.
Paslepia arba atspindi
Ne mažiau įspūdingi yra veidrodiniai fasadai. Juos naudoja viso pasaulio architektai, siekdami skirtingų tikslų: pakeisti įprastų architektūrinių formų suvokimą, paslėpti pastatą gamtoje arba vizualiai praplėsti jo ribas, norėdami atspindėti ką nors įspūdingo.
Štai daugiau nei prieš dešimtmetį Kaune greta gynybinės sienos iškilo namas, kurio vienas fasadas yra veidrodinis. Šiame fasade dabar kartais atsispindi priešais stovintis gynybinės sienos bokštas.
Veidrodinis yra ir rytinis naujo Vilniaus verslo centro „Green Hall 2“ fasadas. Teigiama, kad toks lenktų ir persuktų stiklų veidrodinis fasadas kol kas yra vienintelis visame regione.
Naudoja net tekstilę
Šiuolaikinių pastatų fasadams naudojamos įvairios medžiagos – net ir tekstilė. Tekstiliniai fasadai populiarūs visame pasaulyje, nes jie ilgalaikiai, atsparūs UV spinduliams ir temperatūrų svyravimams. Vasarą polimerais dengtos PVC tekstilės fasadas gali apsaugoti pastatą nuo perkaitimo. Taip pat jis sulaiko 30 % dienos šviesos, taupo energiją, slopina miesto triukšmą ir suteikia privatumo esantiesiems viduje.
Tekstiliniai fasadai vertinami dėl lengvo ir greito montavimo. Kadangi sveria mažai, jiems nereikia sudėtingų ir brangių inžinerinių sprendimų, o, svarbiausia, – tokie fasadai nevaržo architektų kūrybingumo. Juk ant medžiagos galima netgi spausdinti. Be to, lengva keisti tokio fasado spalvą ar raštus.
Judantys fasadai
Ypač įdomi šiuolaikinės architektūros tendencija yra dinamiškieji fasadai. Jie padeda sumažinti šildymo, oro kondicionavimo sistemų ar dirbtinio apšvietimo poreikį.
Štai Niujorko architektūros tyrimų įmonė „Decker Yeadon“ prieš kelerius metus sukūrė homeostatinę fasadų sistemą, kuri susideda iš medžiagos, primenančios linijų labirintą. Ši sistema automatiškai reaguoja į pasikeitusias klimato sąlygas ir, veikiama saulės, lanksto savo dirbtinius „raumenis“, kartu pakeisdama labirinto formą ir apsaugodama pastatą nuo kaitros.
Dar vienas dinaminio fasado pavyzdys, pritaikytas praktiškai, yra Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje stovintys bokštai „Al Bahar Towers“. Šiuos 25 aukštų milžinus dengia geometriniai elementai, primenantys uždarus arabiškus balkonus slepiančias puošnias medines groteles mashrabiya, kurios saugo ir privatumą, ir yra skydas nuo kaitrios arabiškos saulės. Kaip ir mashrabiya, taip ir judantieji bokštų elementai apsaugo pastatus nuo karščio, be to, suteikia jiems išskirtinę išvaizdą.
Fasadai – kaip miškas? Kodėl gi ne!
Šiuolaikiniai fasadai gali veikti ir kaip gyvi organizmai ar netgi tokie būti! Prieš kelerius metus Vokietijoje, Hamburge, buvo pastatytas įmonės „Arup“ suprojektuotas pastatas, pavadintas BIQ. Jo fasadas buvo pagamintas iš dumblių, augančių stiklo žaliuzėse. Veikiami saulės, šie dumbliai ima greičiau daugintis, taip viduje sukurdami pavėsį, o kartu generuodami atsinaujinančią energiją.
Gyvasis yra ir Singapūre esančio 40 aukštų biurų pastato „CapitalGreen“ fasadas. Net 55 % šio fasado dengia gyvi augalai, įterpti į dvigubą fasado sieną. Augalai pastate esantiems žmonėms suteikia ne tik pavėsį, bet ir geresnę psichologinę būseną. Be to, toks fasadas prisideda prie aplinkosaugos gerinimo.
Kitas gyvas pastatas yra Italijoje, Milane. Tai – du daugiaaukščiai namai, pavadinti „Bosco Verticale“ (liet. „vertikalusis miškas“), kurių fasadai apželdinti 800 medžių ir 14 tūkst. kitų augalų. Ant abiejų bokštų auga tiek pat augalų, kiek 1 ha ploto miške – iš viso daugiau nei 90 rūšių. Augalai sukuria išskirtinę pastatų išvaizdą ir padeda valyti orą.
Pastatų su valančiais orą fasadais yra ir Lietuvoje. Vienas jų – žurnale „Structum“ aprašytas administracinis pastatas „Sonex“, iškilęs Vilniaus Pilaitės rajone. Jo fasadai nebuvo apželdinti augalais, bet uždengti išskirtinėmis fasadinėmis plokštėmis su unikalia fotokatalitinių savybių turinčia HT danga. Jai būdinga savaiminio valymosi savybė ir vos per pusvalandį ji gali sustabdyti bakterijų dauginimąsi, be to, valo orą tarsi 70 lapuočių medžių, nes gamina aktyvųjį deguonį, neutralizuojantį kenksmingus junginius.
Tai – vos keli pavyzdžiai, kokie įspūdingi gali būti pastatų fasadai. Visoms išskirtinėms fasadų sistemoms aprašyti neužtektų vieno žurnalo puslapių. Bet mes būtinai apie jas pasakosime ateityje, pristatydami įdomiausius objektus ar statybų naujienas.
