Vidaus vandens kelių direkcija ruošiasi statyti dar sovietiniais laikais suplanuotą laivybos šliuzą per Kauno hidroelektrinės (HE) užtvanką – ruošiantis iki 2030-ųjų įgyvendinti šį didelį projektą jau ieškoma, kas parengs projektinių pasiūlymų dokumentus.

Direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas teigė, kad šliuzo statyba Lietuvos laivybos infrastruktūrai yra itin svarbi – ji atvers tiek Nemuną žemupį, tiek aukštupį keleivinei ir krovininei laivybai, o laivai galės nepertraukiamai plaukti nuo Druskininkų per Kauną iki Kuršių marių.

„Į viską žiūrima kompleksiškai, todėl direkcija jau pradėjo darbus ir Nemuno aukštupyje. Sujungus Nemuno žemupį su aukštupiu, visas Nemunas būtų atvertas pramoginei, turistinei ir keleivinei laivybai, o sukūrus krovininei laivybai reikalingą infrastruktūrą Nemuno aukštupyje – Alytuje ir Druskininkuose, nebeliktų kliūčių ir krovininei laivybai“, – sakė A. Rimas.

Anot jo, dabartinis etapas yra tik parengiamasis – jis būtinas, kad būtų galima atsakyti į klausimus prieš pasirenkant tinkamiausius sprendinius, pateikti projektinius pasiūlymus, įvertinti projekto sudėtingumą, poveikį aplinkai, terminus ir šliuzo statybos kainą.

Projektinių pasiūlymų dokumentams parengti skirta apie 650 tūkst. eurų, o finansuoja Kauno savivaldybė. Vėliau bus pradedamas šliuzo projektavimas.

Anot A. Rimo, preliminari viso projekto kaina bus žinoma tik parengus projektinius pasiūlymus. Šliuzą planuojama pastatyti iki 2030 metų.

„Prognozuoti sumas, nežinant konkrečių laivų šliuzo sprendinių, jo integravimo į hidroelektrinės užtvanką, kitą inžinerinę infrastruktūrą – geležinkelius, kelius – galimybes ir techninius reikalavimus, priemonių, nurodytų PAV sprendime įgyvendinimą, nereikėtų. Vien tik atsakymas į klausimą, ar bus reikalinga žuvų pralaida, ar ne, gali žymia dalimi įtakoti projektavimo ir, be abejo, statybos kainą“, – teigė A. Rimas.

Kauno savivaldybės duomenimis, šliuzas ties užtvanka ir dabar yra pažymėtas Kauno miesto bendrajame plane. Dar 1962-aisiais toks sumanymas buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte, tačiau iki šiol liko neįgyvendintas. Šliuzo vietą ties Kauno HE žymi tik žemių sankasa.

2021 metais Kaune pasirašytas memorandumas dėl šliuzo įrengimo, o šių metų vasarį miestas įsipareigojo skirti finansavimą pirmiesiems jo įrengimo darbams.

Savivaldybė anksčiau yra skelbusi, jog šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo šalyje, sujungiant visą beveik 500 kilometrų nuo sienos su Baltarusija iki sienos su Karaliaučiumi besidriekiančią Nemuno atkarpą.

Šaltinis: BNS