Švytintis visu savo atnaujintu baltu fasadu, pagaliau vėl apsilankyti kviečia Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) sostinės Vokiečių gatvėje. Išsaugojus vertingą modernistinį paveldą, įdiegus daug naujų modernių sprendinių, jo erdvės jau džiugina meno potyriais lankytojus.
„Šiuolaikinis meno centras sugrįžo į miestą. Remonto metu ne kartą girdėjome, kad šios meno erdvės Vilniuje trūksta. Ir tai paliudijo „Sugrįžimo dienų“ atidarymo dienos renginys – sulaukėme per 900 lankytojų“, – džiaugiasi Kęstutis Kuizinas, ŠMC direktorius.
Prieš remontą ŠMC vyko ne tik parodos. Kino salė ir skaitykla veikė kaip renginių ir susitikimų erdvės, buvo vykdoma įvairialypė edukacinė programa – nuo ekskursijų, diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių iki vasaros stovyklų vaikams, specialių projektų moksleiviams, bendruomenių įtraukimo projektų ir kt. „Dauguma jų, tikiu, bus tęsiamos. Kita vertus, būsimos veiklų kryptys priklausys ir nuo naujo ŠMC vadovo ar vadovės prioritetų bei tikslų“, – sako K. Kuizinas, netrukus paliksiantis ŠMC direktoriaus postą ir vadovausiantis naujajam Nacionaliniam architektūros institutui.
Dideli iššūkiai ir ryškūs sprendiniai
ŠMC 1992 m. įsteigtas Dailės parodų rūmuose, 1967 m. pastatytuose pagal lietuvių architekto Vytauto Edmundo Čekanausko projektą. Pastatui, K. Kuizino teigimu, jau seniai reikėjo remonto. Prastai veikė šildymo ir vėdinimo sistemos, kanalizacija, parodų salėse pro prakiurusį stogą varvėjo vanduo, tad buvo sudėtinga užtikrinti komfortiškas sąlygas darbuotojams bei lankytojams, nebuvo galimybių skolintis parodoms brangesnių kūrinių.
Svarbiausias kapitalinio remonto tikslas, pasak direktoriaus, buvo „išsaugoti ir pritaikyti šiandienėms reikmėms šį nuostabų architekto Vytauto Edmundo Čekanausko sukurtą modernistinį pastatą ir puikiai suprojektuotas parodų erdves“.
„Modernizavus pastatą nebeliko ankstesnių kino salės, skaityklos ir fojė interjerų. ŠMC nuo šiol lankytojus pasitinka nauju Marinos ir Audriaus Bučų suprojektuotu kiek praplėstos fojė interjeru, čia numatyta ir zona parduotuvei, galėsiančiai atsirasti ateityje. Kino salės ir skaityklos erdvės šiuo metu naudojamos parodoms, jose eksponuojami visame ŠMC pastate veikiančios 15-osios Baltijos trienalės parodos „Ta pati diena“ kūriniai, tačiau ateityje bus atnaujinti ir jų interjerai. Šiuolaikinio meno skaitykla, kurioje galima nemokamai naudotis didžiausiu šiuolaikinio meno leidinių fondu Lietuvoje, laikinai įrengta Pasažo skersgatvyje prie Nacionalinės filharmonijos“, – pasakoja K. Kuizinas.
Direktorių ypač džiugina, kad atkurtos smulkaus mozaikinio betono rašto grindys – tokios, kokios buvo atvėrus pastatą lankytojams 1967 m. Kaip dar vienas paveldo sluoksnis atkurti ir keli per 1985 m. vykusį remontą bei dalinę rekonstrukciją išlietų sudėtingesnio geometrinių formų rašto mozaikinio betono grindų fragmentai. Taip pat grąžintas originalus lauko kolonos vaizdas – šiuo metu ji vėl yra iš stiklo.
Iš naujų sprendinių direktorius pirmiausia pamini geresnes sąlygas lankytojams su negalia: vertikalųjį keltuvą ir pritaikytus tualetus pirmajame bei antrajame aukštuose. Taip pat modernizuotos pastato šildymo ir elektros sistemos, atnaujintos priešgaisrinės, nuotekų, vėdinimo sistemos, apšiltintos pastato sienos, stogas ir perdangos.
Vienas iš didžiausių kapitalinio remonto iššūkių, K. Kuizino nuomone, – pritaikyti pastatą šiuolaikinėms reikmėms naudojant statybines medžiagas ir tuo pat metu išsaugoti modernistinės architektūros paveldą.
„Kaip jau minėjau, svarbiausia buvo nesugadinti Čekanausko architektūros, ir man atrodo, mums tai pavyko. Už tai esu labai dėkingas architektams Marinai ir Audriui Bučams, kurie prižiūrėjo šį sudėtingą projektavimo ir remonto darbų procesą“, – sako K. Kuizinas ir vardija kitus iššūkius: trumpas projekto įgyvendinimo terminas, ribotas biudžetas, statybininkų ir projektuotojų vėlavimai, sudėtinga europinių projektų administravimo sistema. Maža to, remonto pradžia buvo atidėta, o vėliau pabrango medžiagos ir reikėjo ieškoti papildomų lėšų projektui finansuoti.
Projektas pradėtas įgyvendinti 2020 m. pradžioje, o baigtas 2024 m. liepą. Jis buvo finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšomis, iš viso jam įgyvendinti skirta per 7 mln. eurų.
Nuo gaisro patalpas saugo viena moderniausių sistemų
Bendrovė „Gaisro technika“ modernizuotame ŠMC, atsižvelgdama į jo patalpų specifiką, įrengė pažangią ir efektyvią Nyderlandų gamintojos DSPA gaisrų gesinimo sistemą. Ši sertifikuota kondensuoto aerozolio sistema yra inovatyvi, veiksminga ir patikima, padeda maksimaliai apsaugoti vertingą įrangą ir per gaisrą patirti kuo mažiausius nuostolius. „Per savo ilgametę patirtį įgijome aukštą kvalifikaciją diegdami įvairią gesinimo įrangą ir sistemas, tad ir šiuo atveju griežtai laikėmės gamintojo reikalavimų“, – sako bendrovės „Gaisro technika“ direktorius Edvardas Charžauskas.
Pasak jo, ne visais atvejais patalpoms tinka gaisro gesinimo vandeniu sistema – vanduo gali padaryti žalos elektros įrangai ar vertingiems daiktams. Tokiais atvejais „Gaisro technika“ rekomenduoja naudoti specialias sistemas, kurioms nereikia didelių ir sudėtingų įrenginių, tačiau neapsieinama be profesionalios komandos darbo.
Kondensuoto aerozolio gesinimo sistema vis labiau populiarėja dėl efektyvumo ir lankstumo. Tai yra pažangi technologija, veikianti mikroskopinių aerozolio dalelių pagrindu. Šios dalelės, stabdančios ugnies plitimą, aktyvuojamos specialiais generatoriais ir ilgai išlieka ore, užtikrindamos apsaugą nuo tolesnio gaisro plitimo. Gaisro metu jos nepakenkia įrangai, nepadaro jokios kitokios žalos.
E. Charžausko teigimu, įrengiant aerozolinę gesinimo sistemą nereikia slėginės įrangos, sudėtingo vamzdžių tiesimo ar visiško patalpos sandarumo, kaip, pavyzdžiui, dujinės gesinimo sistemos atveju, todėl trumpiau trunka montavimas, mažesni ir kaštai.
Išskirtinė moderni gaisro aptikimo sistema meno centro patalpose užtikrina, kad aliarmo signalas bus gautas jutikliams vos užfiksavus pirmuosius gaisro pavojaus ženklus.
Ergonomiškas keltuvas – pagal specialų užsakymą
Laisvam ir patogiam žmonių su negalia judėjimui visose lankytojams skirtose patalpose užtikrinti įmonė „ROL-automatikas“ pristatė ir sumontavo italų kompanijos vertikalųjį keltuvą „Vimec“. 20 metų sėkmingai dirbančios bendrovės „ROL-automatikas“ direktorė Liudmila Laškova sako, kad užsakovai hidraulinį keltuvą, o ne liftą pasirinko dėl svarių priežasčių: mažesnės kainos, tvirtumo, universalumo ir pagal individualų užsakymą koreguojamos dizaino struktūros, spalvos. Buvo svarbu ir lanksčios montavimo galimybės – beveik 4 metrų aukščio vertikalus keltuvo valdymo blokas sumontuotas atskirose ŠMC patalpose. Tai reiškia, kad keltuvas dirba gerokai tyliau. Be to, į du aukštus keliančiam keltuvui reikėjo gerokai mažesnės, nei būtų tekę įrengti lifto atveju, prieduobės – vos 150 mm gylio.
„Vimec“ keltuvai, L. Laškovos aiškinimu, gaminami ir su įprastomis vieno vyrio, ir su teleskopinėmis durimis. Pasirinkus teleskopines duris, galima naudotis keltuvu kaip įprastu liftu – kylant nereikia laikyti nuspausto aukšto mygtuko.
ŠMC pasirinktas ergonomiškas keltuvas su įprastomis vieno vyrio durimis. Tokius keltuvus, direktorės teigimu, galima įsirengti ir namuose. Italų kompanija „Vimec“ keltuvų dizainą pritaiko prie kiekvienų patalpų – nuo modernių iki retro variantų. ŠMC keltuvas taip pat individualizuotas, pritaikytas prie modernaus pastato interjero – kabinai parinkta nestandartinė žalsvai pilkšva spalva.
„Projektas vyko sklandžiai, nes visi šio proceso dalyviai, pradedant tiekėjais, projektuotojais ir baigiant montuotojais, darbą atliko be priekaištų, – sako L. Laškova. – Esame lanksčiai dirbanti įmonė, todėl kiekvienam klientui randame geriausią sprendimą, reikia tik susisiekti su mūsų profesionalios komandos specialistais.“
Objektas: Dailės parodų rūmai (dabar Šiuolaikinio meno centras) Vokiečių g. 2 Vilniuje, architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, konstruktorius Romualdas Jakas, 1967 m.
PROJEKTAS: kapitalinis remontas, 2020–2024 m.
Užsakovas: BĮ „Šiuolaikinio meno centras“
Projektuotojai: UAB „Archimenai“, projekto vadovas Karolis Maciulevičius
Generalinis rangovas: UAB „HSC Baltic“
PROJEKTO IR RANGOS DARBŲ VYKDYMO ARCHITEKTŪRINĖ PRIEŽIŪRA (interjero ir eksterjero architektūriniai sprendiniai): architektai Marina ir Audrius Bučai
ROL-AUTOMATIKAS, FOGO, Gaisro technika.
