„Naujoji Rivjera“ – jau trečiasis „YIT Kausta“ įgyvendintas gyvenamųjų namų projektas sostinės Neries pakrantėje. Šis kompleksas papildo kvartalo „Rivjera“ ansamblį, kuris konkurse „Metų gaminys 2008“ buvo įvertintas aukso medaliu. Kiek toliau, Žirmūnų gatvėje, praėjusiais metais „YIT Kausta“ baigė ir „Upės rezidencijos“ daugiabučių namų kvartalo statybas. Šiuo metu netoliese įmonė rengia dar vienų gyvenamųjų namų projektą.

Gyvenimo kokybei svarbu vieta

„Pastaraisiais metais sostinės Neries pakrantė tampa viena patraukliausių vietų gyventi. Dėl itin gerai išvystytos infrastruktūros, galimybės gyventi miesto centre, o laisvą laiką leisti prie upės, kur nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, gyvenimą krantinėje renkasi net gyventojai, iki tol svarstę apie namą užmiestyje. Beje, tokios pat tendencijos pastebimos ir Kauno miesto plėtroje, kur ant dešiniojo Neries kranto vyksta Piliamiesčio kvartalo statybos. Juk pirmieji miestai ir jų gyventojai kūrėsi šalia upių – todėl tai tarsi simbolinis sugrįžimas prie ištakų“,– sako „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Vadovo teigimu, pati vieta padiktavo kai kuriuos sprendimus – butuose gyventojų patogumui ir poilsiui įrengti erdvūs balkonai, terasos pirmuosiuose aukštuose, iš kurių gyventojai gali grožėtis vaizdu į upę bei senamiesčio panorama ir patekti į kiemą.

Apie išskirtinę objekto vietą Vilniuje savo požiūrį išsakė ir jo projekto autorius – architektas Tumas Mazūras, sutikęs pasidalinti su žurnalu „Structum“ kūrybinėmis mintimis bei įžvalgomis.

Pasak jo, buvo džiugu gauti iš „YIT Kausta“ užsakymą suprojektuoti šiuolaikišką namų kompleksą Sporto gatvėje, nors šiandien jau galima teigti, kad tai buvo savotiškas iššūkis. Sėkmingai išpildyti patikėtą projektavimo užduotį ir reikalavimus padėjo visos per daugiau nei 20 projektavimo metų sukauptos žinios bei patirtis.

„Visų pirma šis projektas buvo įdomus dėl išskirtinės vietos: nemažo natūralaus šlaito reljefo aukščių skirtumo, per visą sklypą siekiančio daugiau nei 6 m, taip pat sudėtingo urbanistinio vietos konteksto ir projektuojamos teritorijos padėties miesto centro atžvilgiu. Sutikite, projektuoti daugiabutį, pro kurio langus matosi ir Lietuvos upių motina Neris, ir Lietuvos valstybingumo simbolis – Gedimino bokštas, ir Trijų kryžių kalnas – tokia galimybė pasitaiko ne kiekvieną dieną. Todėl nuo pat pradžių kartu su kolegomis architektais Audrone Palšyte, Tauru Paulausku, Giedriumi Stogiu stengėmės ieškoti tokių projektinių sprendinių, kurie, pastačius „Naujosios Rivjeros“ namų kompleksą, šioje miesto vietoje užtikrintų jo šeimininkams aukštą gyvenimo kokybę“, – prisimena T. Mazūras.

Architekto manymu, gyvenimo kokybę naujajame objekte sudarys ne vienas dėmuo. Prieš projektuojant teko ne tik įvertinti urbanistinius veiksnius ir sau atsakyti, kaip sumodeliuoti pastatus taip, kad didžiajai daliai gyventojų būtų atviri vaizdai į upę ir žalius jos šlaitus. Architektūrinį dėmenį įprasmino harmoningo santykio tarp miesto gyvenimo ritmo ir galimybės gyventi ramioje oazėje ieškojimas. Svarbus vaidmuo teko ir inžineriniams veiksniams – juk šiuolaikinio miesto gyventojai jau nebegali apsieiti be įvairiausių modernių eksploatavimo sistemų ir prietaisų, kurie mūsų gyvenimą padaro kur kas labiau komfortišką. „Todėl su visa projektuotojų komanda tikrai turėjome ką veikti“, – teigia architektas.

Beje, gyvenimo kokybė šioje vietoje priklausys ir nuo puikiai išplėtotos aplinkinės infrastruktūros – netoliese esančių mokyklų, vaikų darželių, prekybos centrų. Be to, naujasis gyvenamųjų namų kompleksas pastatytas šalia jau Vilniaus miesto savivaldybės planuojamos sporto ir laisvalaikio pakrantės zonos, tad galima tikėtis, kad netolimoje ateityje „Naujosios Rivjeros“ butų šeimininkai galės naudotis dar geresnės infrastruktūros pranašumais.

Bendrai surasti geriausi sprendimai

„Taip pat turiu pripažinti, kad šioje miesto vietoje nebuvome pionieriai ir jau turėjome į ką lygiuotis: „YIT Kausta būstas“ yra pastačiusi ne vieną daugiabutį namą pakrantėje. Ši aplinkybė, viena vertus, lyg ir palengvino užduotį, kita vertus, – pasunkino. Privalėjome ne tik išlaikyti kolegų užduotą architektūrinių sprendimų kokybę, siekdami, kad pastatai tarpusavyje derėtų, bet kartu sukurti ir kažką visiškai nauja, savita. Juk kiekvienas architektas skirtingai supranta uždavinius, savaip interpretuoja kokybės kriterijus, leidžiasi į nevienodus kompromisus – būtent iš to ir audžiamas mūsų miestų urbanistinis audinys, o architektūrinė veikla yra tuo įdomi“, – dalijasi mintimis projekto autorius.

Kita vertus, projektuoti šį objektą T. Mazūrui buvo įdomu ir dėl paties užsakovo indėlio: „YIT Kausta būstas“ specialistai gerai žinojo, ko ir kiek jiems reikia, ką norės matyti kaip galutinį rezultatą, kėlė aukštus reikalavimus tiek architektūriniams, tiek konstrukciniams, tiek inžineriniams sprendiniams. Buvo svarbi ir objekto projekto kokybė, ir projektavimo darbų tempas. Galiu pasidžiaugti, kad užsakovas buvo paskyręs energingus projekto vadovus, su kuriais kartu buvo lengviau rasti geriausius projektinius, estetinius ir praktinius sprendimus.

Kaip mūsų bendromis jėgomis surasti ir įgyvendinti sprendiniai pasiteisins, ar po kelerių metų atrodys pažangūs ir bus taip pat įdomūs – parodys ateitis, tačiau dėl rezultato esu ramus, nes mes visi stengėmės ir pranokome savo lūkesčius“, – tikina architektas.

Pranašumų – daugybė

Sklype trys skirtingo aukštingumo kompleksą sudarantys namai pastatyti taip, kad vienas kitam neužstotų vaizdo į kitą upės krantą ir į upę atsiverianti erdvė būtų puikiai matoma. Todėl aukščiausias šešių aukštų namas buvo pastatytas greta Sporto gatvės, o kiti penkių ir keturių aukštų namai – arčiau Olimpiečių gatvės, link upės. Po pastatais įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su dviračių saugojimo patalpomis ir įvažiavimu iš Sporto gatvės. Į ją patogu patekti ir tiesiai iš laiptinių nusileidžiančiais liftais.

„Drauge su užsakovu daug dėmesio skyrėme aplinkai: norėjome, kad kiekvienas „Naujosios Rivjeros“ pastatas turėtų savo erdvę ir kad tų erdvių paskirtis būtų skirtinga. Pagrindinė erdvė – Sporto gatvės lygyje: čia vieta susitikimams. Vakarinėje sklypo dalyje įrengta ramaus poilsio zona su atsiveriančiais puikiais vaizdais, apsodinta augalais ir atribota nuo gatvių triukšmo. Pietinėje dalyje įrengta aktyvaus poilsio erdvė: saugi žaidimo aikštelė vaikams, pasivaikščiojimo takai, sumontuoti jaukūs mediniai suoliukai, ant kurių prisėdusios mamos galės bendrauti, kol žais vaikai“, – komfortišką aplinkos modeliavimą prisimena architektas T. Mazūras.

„Naujosios Rivjeros“ naujakuriai galės džiaugtis itin šiltais būstais, nes vidinės pastatų sienos ir perdangos tarp butų yra papildomai apšiltintos, o šiuolaikiški medinių profilių trijų stiklų paketų langai ir balkono durys puikiai sulaiko šilumą. Tai sumažina šildymo išlaidas ir saugo gyventojus nuo triukšmo. Be to, kiekviename bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, namuose užtikrins gaivų orą.

Vidutinė buto su daline apdaila 1 m² kaina čia siekia 2 480 Eur, tačiau 80 % butų jau yra parduoti. Matyt, tokiai paklausai įtakos turi itin ribota gyvenamosios statybos plėtra Neries pakrantėje.