Antoni Gaudi arba istorija architekto pakeitusio Barselonos veidą

2019 m. balandžio 29 d.

Jeigu buvote Barselonoje, tikrai Jūsų akis patraukė žymiausio Katalonijos architekto Antoni Gaudi darbai. Katalonų architektas, įkvėptas populiarių neogotikinių ir organinių laikų stilių, sukūrė Barselonos ikoniškiausias struktūras, tokias kaip katedra „Sagrada Familia“ ir „Casa Milà“. Jo meilė gamtai ir religijai turėjo įtakos dizainui. Šiandien daugelis jo dizainų yra UNESCO Pasaulio paveldo objektai, o A. Gaudi vis dar giriamas. Jo darbai vis dar tyrinėjami visame pasaulyje. Šiandien pateikiame penkis įspūdingiausius jo architektūrinius darbus. Nepaisant pastatų tipologijos – nuo privačių gyvenamųjų vietų iki didžiųjų bazilikų, visi jie pasaulyje pripažinti katalonų architektūros modernizmo pavyzdžiai,

„Sagrada Familia“

Nors paskutinius savo gyvenimo metus jis skyrė šiai Romos katalikų bažnyčiai Barselonoje, bažnyčia taip ir nebaigta. „Sagrada Familia“ (Šv. Šeimynos bažnyčios) projektas buvo pradėtas 1882 metais. Buvo nuspręsta statyti neogotikinio dizaino katedrą, kokią ją sukūrė architektas Francisco de Paul del Villar ir Lozano. 1883 metais A.Gaudi perėmė šį projektą ir transformavo struktūrą. Naujoji gotikos interpretacija buvo lyg gotikos ir „Art Nouveau“ stilių mišinys – transformacija. Laikančiosios konstrukcijos primena susipynusių medžių mišką, dėl kurio iškeltos dekoratyvinės lubos išlaikomos abstrakčios formos.

Nors ji vis dar statoma, katedra turi būti suvokiama kaip viduramžių pilis. Kiekvienas architektūros elementas čia yra Biblijos motyvas. Architektas garsėjo savo religingumu. Jis sakė, kad ši šventovė skirta šventajai šeimai ir visoms krikščioniškoms šeimoms. Objektas įtrauktas į UNESCO. Nors jį kasmet aplanko milijonai turistų, katedros statybos bus baigtos tik 2030 – aisiais. Katedra turės aštuoniolika bokštų, tačiau šis šedevras jau dabar užgniaužia kvapą.

„La Pedrera“ arba „Casa Milà” daugiabutis

 „La Pedrera“ daugiabutis (arba tiesiog „vandens namai“) Barselonoje iškilo per šešerius metus ( nuo 1906 iki 1912 m.). Jo statybos buvo laikomos prieštaringomis dėl to, kad iki to laiko niekas nebuvo matęs tokios struktūros – banguotas akmens fasadas ir savarankiškos kolonos. 1984 m. ji buvo pripažinta Pasauliniu paveldu.

„Casa Batlló“  (kaulų namas)

1904 metais toje vietoje stovėjusio namo struktūros pertvarkymas eilinį namą pavertė į kultūros objektą, neoficialiai vadinamą „Casa dels Ossos“ (kaulų namas). Pavadinimas kilo dėl jo išorės fasado, primenančio skeletą. Fasadą puošia spalvingos skaldytos keraminės plytelės, stogas elegantiškai išlenktas ir dažnai lyginamas su drakonu. Stoge pūpsi keturi skulptūriniai kaminai. Tai duoklė dramatiškai vaizduotei. Tai aliuzija į viduramžius, į kažką didesnio, paslaptingesnio ir galingesnio nei saugi ir soti kasdienybė.

„Güell“ parkas

Eksperimentinio kraštovaizdžio ir architektūrinio dizaino derinys „Park Güell“ sukurtas Barselonos Karmelio kalne. Erdvė buvo projektuojama ir kuriama nuo 1900 iki 1914 m. „Güell“ parke architektas sukūrė ekologišką baroko struktūrą, į kurią įtraukė daug mitologinių ir religinių motyvų. Įkvėpimo A. Gaudis ieškojo tarp tokių struktūrų kaip Apolono šventykla. Dar ir šiandien masyvios akmeninės struktūros rungtyniauja su aplinką puošiančiais gamtos vaizdais dėl praeivių dėmesio. Ir tik nuo praeivių priklauso kas laimės šiandien.

Vyskupų rūmai

Nuo 1889 iki 1913 metų buvo statomi Vyskupų rūmai („Astorga“). A. Gaudi per savo visą karjerą dizainą ne Katalonijai kūrė tik tris kartus. Šie vyskupų rūmai yra vienas iš trijulės.

Originalus pastatas buvo sunaikintas XIX a. gaisro metu, todėl A. Gaudi turėjo sukurti rekonstrukcijos projektą. Tuo metu jis dirbo Barselonoje, todėl vietoj to, kad studijuotų vietovės reljefą, kaip jis paprastai tai darydavo, paprašė vietovės nuotraukų. Keista ir taip norisi užklijuoti neprofesionalumo etiketę, tačiau rezultatas pranoko lūkesčius. Neokompetentinėje struktūroje vis dar galima įžvelgti A. Gaudi stiliaus pėdsakų, tačiau jie elegantiškai pirmuoju smuiku leidžia groti pilkam granitui ir keturiems cilindriniams fasado bokštams, apsuptiems vandens griovio.

A.Gaudi suprojektavo ir pagrindinį altorių. Projekte yra vėlyvajai architekto kūrybai priskiriamų elementų, tokių kaip įėjimo arkos su atramomis ir dūmtraukiai, integruoti į šoninius fasadus. Gaudi sukūrė penkių metrų aukščio angelą fasadui vainikuoti, tačiau jis niekada nebuvo pritvirtintas. Nes vyskupas Juan Bautista Grau y Vallespinos buvo geriausias A. Gaudžio draugas. Vyskupui mirus 1893 metais A.  Gaudi atsistatydino dėl nesutarimų su Taryba, taip keletą metų sustabdydamas statybas. Tai antrasis architekto nebaigtas projektas.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!