Lenkijos žydų kilmės JAV architektas D. Libeskindas (g. 1946) laikomas viena ryškiausių šiuolaikinės architektūros žvaigždžių. Pagal jo projektus įvairiose šalyse pastatyta muziejų, koncertų salių, universitetų, viešbučių, prekybos centrų, gyvenamųjų namų, kitų pastatų. Daugiau žinomi jų: Žydų muziejus Berlyne (Vokietija), Imperijos karo muziejus Mančesteryje (Didžioji Britanija), Danijos žydų muziejus Kopenhagoje, Denverio meno muziejaus (JAV), Didžiojo kanalo teatras Dubline (Airija) ir daugybė kitų kultūrinės ir visuomeninės paskirties pastatų. Kuriant Pasaulio prekybos centro memorialą Niujorke, buvo pasinaudota būtent D. Libeskindo idėja. Jo pastatams būdingas emocinis veiksmingumas, kuriamas taikant aštrias geometrines formas, iracionaliai laužytus planus. D. Libeskindas savo biurus turi Niujorke ir Milane. Europoje įsikūrusiam biurui vadovauja jo sūnus. Abiejuose biuruose dirba per 100 architektų. Vienu metu „Studio Libeskind“ vykdo apie 40 didelių ir mažų projektų visame pasaulyje. Garsusis architektas pats kuria eskizus, dalyvauja suteikiant jiems formą ir prižiūri visą projekto įgyvendinimą nuo pat pradžios iki rakto įteikimo, išskyrus statybas. D. Libeskindas yra Architektūros asociacijos Londone, Jeilio, Toronto, Hamburgo, Harvardo, Pensilvanijos ir kitų universitetų kviestinis profesorius.
„Danielis Libeskindas yra pripažintas pasaulinio garso architektas ir man ypač džiugu, kad per artimiausius kelerius metus miestas pasipuoš net keliais jo darbais. Tarp jų ir jau skelbti Modernaus meno centro bei, jei atsiras privatus investuotojas, Sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) projektai. D. Libeskindas išsiskiria savitu stiliumi, ypatingu erdvės pojūčiu bei ypač originaliais architektūriniais sprendimais. Taip pat džiaugiuosi, kad šis įvykęs tarptautinis konkursas nustatė aukščiausią kokybės standartą ateities projektams, kurių Vilniuje bus dar ne vienas“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Beje, 2008-aisiais D. Libeskindas su kitomis architektūros pasaulio garsenybėmis – Massimiliano Fuksasu (taip pat dalyvavusiu ir pristatomame konkurse) ir JAV kūrusia irakiečių kilmės architekte Zaha Hadid – jau dalyvavo Vilniaus savivaldybės skelbtame tarptautiniame projekte Guggenheimo muziejui Vilniuje sukurti. Konkursą tuomet laimėjo Z. Hadid. „Man patinka Vilnius, jis yra savaip brangus, galų gale juk aš užaugau gana arti, Lenkijoje, ir didelė dalis mano žmonos šeimos yra kilusi iš Vilniaus, – prieš dvejus metus yra prisipažinęs D. Libeskindas, paklaustas, kodėl jį domina Lietuvos sostinė. – Be to, šiandien net ir skirtingų dydžių ar maži miestai gali konkuruoti su metropoliais.“
„Studio Libeskind“ daugiafunkcio komplekso „k18B“ projekte geriausiai dera racionalus funkcijos apskaičiavimas ir skulptūrinė, labai patraukli architektūros forma. Tai iš esmės ir lėmė, kad šis projektas laimėjo komisijos narių simpatijas. Man asmeniškai labai džiugu, kad Vilniuje atsiras kitos kategorijos architektūros objektas, neabejotinai išliksiantis ateinančioms kartoms, kaip naujo požiūrio, naujos epochos architektūroje ženklas. Šis projektas pakels visų sostinės architektūrinės kalvos teritorijoje ateityje statomų objektų kartelę“, – sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Pranas Šaliamoras.
Antrąją vietą konkurse laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinės grupės“ projektas. Trečioji vieta atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymui. Laimėtoją ir prizininkus išrinko 12 narių komisija, kurią sudarė konkurso organizatorių – Lietuvos architektų sąjungos, Vilniaus miesto savivaldybės, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ bei Kultūros paveldo departamento – atstovai. Be prizininkų, konkurse dalyvavo garsūs Lietuvos ir pasaulio architektų biurai: „Arrow“ ir „PLH Arkitekter“ iš Danijos, estai „KOKO Architects“ bei garsiausios Lietuvos architektų įmonės: „Paleko ARCHstudija“, „SP architektų grupė“, „G. Natkevičius ir partneriai“ ir „Arches“. Pasak organizatorių, tai yra didžiausias ir daugiausia užsienio bei Lietuvos architektūros žvaigždžių sutraukęs architektūrinis konkursas, kada nors vykęs mūsų šalyje. Planuojama, kad komplekso plotas sudarys apie 19 tūkst. m2, jame bus pasiūlyta apie 1 000 darbo vietų, o viešbutyje įkurta apie 300 numerių. Į kompleksą ketinama investuoti per 40 mln. eurų.
Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad jam vertinant darbus labai svarbus mastelis bei tąsa tų darbų, kurie pradėti jau beveik prieš 30 metų. Jo manymu, konkurse pristatyti darbai papuoš architektūrinių žurnalų puslapius ir neabejotinai paliks ženklą miesto istorijoje. „Tikrai nedažnai tokio lygio pasaulio architektūros žvaigždės ir geriausi Lietuvos architektai pateikia savo darbus svarbiausioms Vilniaus miesto vietoms. Verslo centras dešiniajame Neries krante – sena idėja. Svarstyta, kaip padaryti, kad vakarinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms nereikėtų kirsti upės, kad nereikėtų statyti daug tiltų. Kaip padaryti, kad naujosios investicijos nesibrautų į istorinio miesto prieigas, negadintų senamiesčio panoramų? Apie tai buvo kalbama ilgus metus ir pagaliau tai, kas buvo numatyta dešiniajame Neries krante, realizuojasi. Džiugu, kai idėja virsta realybe tokio lygio architektų darbais“, – sakė M. Pakalnis.
Prieš paskelbiant laimėtoją, architektas Algirdas Kaušpėdas, išsamiai nagrinėjęs konkurso projektus, sakė, kad apžiūrėjus darbus buvo matyti skirtingi požiūriai, skirtingos architektūros mokyklos netgi skirtingos kultūros. Susidūrė požiūriai, kaip žiūrima į mus ir kaip mes žiūrime į save. Nors reikia pripažinti, kad vertinant laimėtoją mūsų architektų nuomonė nebuvo vieninga. Tad koks pastatas iš tiesų išdygs ant kol kas apleistos kalvos, dar pamatysime.
