PROJEKTO VYSTYTOJAS: UAB „Windowsa“
PROJEKTO AUTORIAI: UAB „Kančo studija“ (Gustė Kančaitė, Ieva Šalomskienė ir Kęstutis Kajokas)
KONSTRUKTORĖ: a. a. Aleksandra Viplentienė
GENERALINIS RANGOVAS: MB „Autostatyba“
STATYBŲ PRADŽIA: 2017 m. spalis
STATYBŲ PABAIGA: 2020 m. rugsėjis
PASTATO TIPAS: mūrinis
NAMŲ AUKŠTŲ SKAIČIUS: 3
BUTŲ SKAIČIUS: 52
GARAŽŲ: 6 su patekimu į butus ir 2 atskiri
ANTŽEMINIŲ AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO VIETŲ: 52
ADRESAS: Studentų g. 53, 53A, Kaunas
Prie Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelio dar ne taip seniai stovėjo nuosavas namas ir lysvėse noko braškės. Per kelerius metus vaizdas kardinaliai pasikeitė – čia buvo pastatyti du išskirtinės architektūros daugiabučiai – „Gričiupio parko namai“, kuriuos papuošė žaismingi rožiniai stikliniai balkonai, tokios pat spalvos lodžijos ir visiškai skirtingi, tačiau tarpusavyje puikiai derantys fasadai. Šie namai išsiskiria nestandartiniais butais, kurių išdėstymą, kaip ir visą namų architektūrą, padiktavo netikėtos aplinkybės.
UAB „Windowsa“ vystytas projektas, kurio autoriai – Kančo studijos architektai Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas ir Ieva Šalomskienė, netruko sulaukti pripažinimo. Projektas neliko nepastebėtas pirkėjų – dar nespėjus pastatyti pirmojo iš dviejų daugiabučių, jo butai jau buvo išgraibstyti. Ir visų pirma pirkėjai išpirko ne mažesnius, o būtent didelius, nestandartinio plano butus.
PAKĖLĖ RINKOS VERTĘ
Projekte „Gričiupio parko namai“ yra daug netikėtų posūkių. Vienas jų – naujasis projekto vystytojos UAB „Windowsa“ amplua. Ši įmonė, sėkmingai dirbusi langų rinkoje nuo 2007 m., po dešimtmečio nusprendė praplėsti savo veiklą ir nerti į statybų verslą.
Kaip prisimena įmonės „Windowsa“ vadovė Laura Mitkevičienė, ilgą laiką su langais statybų srityje dirbusi įmonė pradėjo suprasti šią veiklą ir nusprendė joje išbandyti savo jėgas: „Nebandėme savo jėgų su mažais, individualiais projektais, o iš karto pradėjome nuo palyginti mažo, bet visgi daugiabučio. Viskas vyko etapais: pirmame etape išvystėme daugiabutį su 23 butais (bendras plotas yra 1,5 tūkst. kv. m), antrame etape pastatytas 29 butų namas (bendras plotas yra 2 tūkst. kv. m).“
Sklypą projektui vystyti įmonė įsigijo labai sudėtingoje, nepalankaus reljefo vietoje, o namus suprojektuoti patikėjo patikimai ir gerai žinomai Kančo studijos architektų komandai.
Įmonės „Windowsa“ vadovė pripažįsta, kad daugumai statytojų minėtasis apšiuręs sklypas atrodė visiškai neįdomus, tačiau architektai susižavėjo galimybe jame išbandyti savo jėgas ir sukurti kažką įspūdingo. Rezultatas buvo toks, kad teko pasitempti visiems kaimynams, o vietos vertė, atsiradus „Gričiupio parko namams“, smarkiai pakilo.
Abu statybos etapai buvo visiškai išvystyti greičiau nei per trejus metus. Generalinę rangą vykdžiusiai MB „Autostatyba“ teko gerokai pasistengti, kad suspėtų pastatyti du daugiabučius per palyginti trumpą laiką. Juolab kad iššūkių tikrai netrūko – juk sklypas, ant kurio statyti namai, nėra taisyklingos formos, o reljefas nelygus.
RIBOTA STATYBŲ AIKŠTELĖ IR LAIKAS
UAB „Autostatyba“ vadovas Tomas Draudvila prisimena, kad įgyvendinti projektą per sąlyginai trumpą laiką nebuvo lengva, juolab kad kelti labai aukšti kokybės standartai, nuolat vykdyta kokybės kontrolė. „Turėjome tikrai nemenką iššūkį planuodami ir organizuodami statybos technologinius procesus“, – sako pašnekovas. Be to, namus teko statyti ant komplikuoto sklypo.
„Tai nebuvo švarus, plikas laukas. Šlaitas tikrai buvo svarbus veiksnys statybos procesu. Buvo labai svarbu suderinti ir medžiagų tiekimo, ir jau pirmame gyvenamajame pastate gyvenančių žmonių kokybiško gyvenimo klausimus, ir statybos procesus. Šis objektas mums buvo išskirtinis tuo, kad turėjome itin ribotą statybų aikštelės plotą ir šlaitinį reljefą. Dėl aukštos specialistų kvalifikacijos ir komandinio darbo turime puikų rezultatą“, – džiaugiasi T. Draudvila.
SKLYPAS – STAČIAI NERIANTIS ŽEMYN
Architektė G. Kančaitė prisimena, kad kai prieš kelerius metus į juos kreipęsi užsakovai parodė, koks bus sklypas, teko gerokai pasukti galvą, kaip jame įpaišyti daugiabutį namą.
„Sklypas buvo itin status – stačia galva neriantis žemyn. Kai jie nusipirko tą sklypą, ten stovėjo tiesiog gyvenamasis sodo namelis. Suprojektuoti daugiabutį į tokį sklypą mums buvo gana sudėtinga užduotis“, – neslepia G. Kančaitė.
Tačiau sunki užduotis neišgąsdino. Architektai pradėjo eskizuoti projektą: iš pradžių kotedžų, blokuotų namų, kol pagaliau sugalvojo, kaip į sklypą sutalpinti visą daugiabutį, o vėliau ir antrą.
G. Kančaitė pasakoja, kad pirmasis namas yra tarsi sunertas, o kiekvienas butas savotiškai krentantis žemyn.
Architektai nusprendė daugiabučius ant nuožulnaus sklypo statyti tarsi laiptuotus. Siekiant išsaugoti namų vientisumą ir padaryti kažką nestandartiško, nuspręsta daugiabučių stogus padaryti nuožulnius, atkartojančius sklypo šlaito kryptį.
KIEKVIENAS BUTAS VIS KITOKS
G. Kančaitė neslepia: projektuoti daugiabučius nebuvo lengva. Reikėjo paisyti ne tik estetikos, bet ir padaryti taip, kad butai būtų tam tikros kvadratūros.
Sprendimų paieška ir noras turėti nuožulnų butus jungiantį stogą padiktavo kai kur butuose neįprastą lubų aukštį – siekiantį net iki 4,2 metro. Be to, abiejų namų visos paskutinių aukštų butų lubos yra nuožulnios.
„Tie butai įdomūs tuo, kad yra tarsi nuosavi namai. Kai kurie butai yra per kelis aukštus. Yra ir butų su terasomis į vieną ar į kitą pusę. Čia nėra tipinių butų – kiekvienas kitoks. Ir pats projektas labai individualus, pritaikytas būtent šiai vietai“, – neabejoja architektė.
Pirkėjai netruko įvertinti originalumą ir įdomesnius butus išpirko iškart. Tai pastebėję architektai bei vystytojai antrame etape pasistengė užtikrinti dar didesnę butų įvairovę. Antrajame name yra butų ir per du aukštus ar net su garažais, turinčiais segmentinius vartus su automatine atidarymo sistema. Taip pat kai kurie butai turi visiškai įrengtas terasas ir nėra nė vieno, kuris neturėtų balkono.
MB „Autostatyba“ vadovas atskleidžia: „Kiekvienas butas savaip išskirtinis. Visi butai skirtinguose aukščiuose, pavyzdžiui, pirmos laiptinės pirmo buto grindų aukštis sutampa su ketvirtos laiptinės trečio aukšto buto grindų aukščiu. Tad galime tik įsivaizduoti tai, ko nepamatysime plika akimi.“
Šiuo metu įrengiami butai su visa apdaila ir virtuvės baldais. Kiekviename bute įrengtas autonominis grindinis dujinis šildymas, kad gyventojai galėtų individualiai nuspręsti, kada jį įsijungti.
NETIKĖTAS ROŽINIS AKCENTAS
„Gričiupio parko namai“ išsiskiria ir neįprasta akcentine rožine spalva. Šia spalva nudažytos daugiabučių laiptinės ir lodžijos. Rožinė žaidžia ir kabančiuose stikliniuose balkonuose.
„Nuo pat pradžių paklusome architektams ir stengėmės įgyvendinti visas jų idėjas. Vertiname kokybę, mėgstame išskirtinumą, patinka iššūkiai. Matyt, todėl projekte atsirado akcentinė rožinė spalva, kuri stipriai pagyvina tą vietą ir leidžia turėti nestandartinį vaizdą, griaunantį visus šiandienos Kauno daugiabučių stereotipus“, – įsitikinusi „Windowsa“ vadovė.
Taigi architektų pasiūlyta rožinė spalva vystytojų neišgąsdino. G. Kančaitė pasakoja, kad rožinės laiptinės atsirado dar eskizuojant, nes norėjosi įnešti spalvos energijos.
„Kol eskizuoji be užsakovų kontrolės, spalvas gali naudoti kokias tik nori. Eskizuose atsiradusi rožinė spalva ėmė ir visiems prilipo. Tik statybininkams buvo keista: tarpusavyje kalbėjo, kad va merginų projektuota, tai pagal kieno čia manikiūrą ta spalva parinkta. Ta rožinė spalva vyrams buvo nesuvokiama“, – šypsosi prisiminusi architektė.
Vis dėlto ryški spalva prigijo, nuspręsta jos įtraukti ir daugiau, tad rožiniai tapo ir kabantys stikliniai balkonai.
TARSI RUBIKO KUBAS
Įdomūs yra ir skirtingų tekstūrų bei spalvų „Gričiupio parko namų“ fasadai, kurie, kaip minėta, puikiai dera tarpusavyje. Tarp jų per vidurį esantys fasadai buvo dengti baltais, iš trikampių sudalintais, rombo formos „Alucobond“ aliuminio elementais, o iš išorės esantys fasadai – natūralaus deginto maumedžio dailylentėmis, kurias tiekė UAB „Degmeda“.
„Viduryje esantys balti „Alucobond“ fasadai tarp abiejų pastatų sukuria savotišką šviesią alėją. Sąmoningai nusprendėme vidinę alėją padaryti šviesią. Išorėje esanti spalva pasirinkta tamsi, nes norėjosi naudoti skirtingas medžiagas, tarsi tai būtų Rubiko kubas. Tamsiojoje namų pusėje įrengtos lodžijos ir ta pusė prašėsi daugiau jaukumo. Medis atrodė jaukesnis sprendimas, juo labiau kad abiejose pusėse tas medis užsilenkia į terasas, kiemeliai taip pat padaryti iš juodų lentų“, – aiškina G. Kančaitė.
Architektė priduria, kad balti ir juodi fasadai puikiai dera ir prie netoliese esančių KTU studentų miestelio pastatų, kurie yra balti, bet taip pat juose atsikartoja ir juodas motyvas.
PAPUOŠTI IR PASLĖPTI
Šviesiems „Gričiupio parko namų“ fasadams pasirinktos „Alucobond“ aliuminio kompozito plokštės. Tokią medžiagą pasiūlė naudoti patys užsakovai. Fasado plokštes architektai sugalvojo išlankstyti rombais, padaryti savotiškus lakštus, dengiančius vienas kitą.
„Tie rombai visai elegantiškai išsilankstė. Juose įdėtos ventiliacijos grotelės, rekuperacija. Taigi balti žvynai leido gerai paslėpti visas inžinerines dalis“, – sako architektė.
Į gatvę atgręžtame baltajame fasade tyčia nebuvo suprojektuota jokių langų. Iš šios pusės fasadai atrodo tiesiog kaip balti kubai.
GRAŽUS IR ILGALAIKIS SPRENDIMAS
Mediniams fasadams architektai pasirinko ypatingai apdirbtą – degintą medį. Jis fasadams suteikė puošnumo, elegancijos ir išskirtinumo.
„Iš pradžių norėjome dėti šviesų medį, bet pabijojome, kad jis ilgainiui gali papilkėti ir pradės matytis laiko paliktos žymės: neaišku, ar jis tolygiai atsiduotų atmosferai. Todėl nusprendėme užbėgti tam už akių ir pasirinkome apdirbtą medį, kuris laikui bėgant nesikeis ir žmonėms nebus nemalonių staigmenų. Medis apdirbtas, naudojant ilgametę japonišką technologiją, patikrintą Japonijos klimato. Be to, degintas medis pasidaro labai gražus – tarsi šilko žvynas“, – palygina G. Kančaitė.
Juodas medis pasiteisino ir tuo, kad, žiūrint iš toli, jis labiau skulptūriškai susifokusuoja ir suteikia pastatui vienalytę formą.
Degintai įmonės „Degmeda“ tiektai medienai paruošti naudojama sena japoniška technologija, taikyta jau senovėje. Mediena iš pradžių deginama iki anglies, vėliau šukuojama ir alyvuojama. Tai padeda ją užkonservuoti ir paversti ilgalaike, nes, veikiant aukštai temperatūrai, susitraukia medžio poros, pašalinamos organinės medžiagos, kurios yra maistas puviniui bei kenkėjams. Be to, deginimas medienai suteikia išskirtinę išvaizdą: ji natūraliai įgauna išskirtines tekstūras ir atspalvius, kurių intensyvumas priklauso nuo taikomos technologijos.
Deginta mediena gali būti naudojama įvairiai: terasoms, vidaus apdailai, interjero detalėms, bet dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, ji naudojama fasadų apdailai.
UAB „Degmeda“ vadovas Evaldas Pupelis pasakoja, kad „Gričiupio parko namų“ projekte naudotos standartinės deginto maumedžio dailylentės, tad įstabus rezultatas pasiektas be didelių iššūkių.
ATSISKLEIDĖ NAUJOS MEDŽIAGOS NAUDOJIMO GALIMYBĖS
„Alucobond“ atstovybės Baltijos šalims vadovas Gediminas Senkus džiaugiasi, kad bendromis pastangomis, darant įvairius testus, bandymus, modelius, įdomią architektų idėją pavyko paversti kūnu, sudalinant aliuminio plokštes trikampiais ir jas užlankstant taip, kad nesimatytų jokių tvirtinimo detalių.
Sugalvotas sprendimas išėjo labai estetiškas, visiškai nestandartinis ir unikalus, taip pat padėjo atskleisti naujas, dar nežinotas „Alucobond“ aliuminio plokščių naudojimo galimybes.
SUDĖTINGESNI SPRENDIMAI
T. Draudvila teigia, kad, statant „Gričiupio parko namus“, buvo įgyvendinta daug inovatyvių sprendimų, pradedant pasirinktomis medžiagomis ir baigiant tuo, kad būsimiesiems gyventojams reikėjo užtikrinti kuo didesnį komfortą. Abiejose daugiabučiuose buvo pritaikyti individualiems namams įprastesni sprendimai.
MB „Autostatyba“ vadovas prisimena, kad vienas įdomesnių „Gričiupio parko namų“ sprendimų buvo fasado bei lauko apšvietimo susiejimas su paros metu. Įdomus sprendimas buvo ir įrengti šildomą kelią. Be to, viso daugiabučio teritorijoje sumontuota išmanioji laistymo sistema.
„Svarbiausias šio projekto tikslas buvo pasiekti maksimaliai aukštą energinę klasę. Rinkomės aukščiausios kokybės medžiagas, pavyzdžiui, „Kingspan“ fenolio plokštes sienų izoliacijai. Tai ne tik didelio efektyvumo izoliacinė medžiaga, bet ir sertifikuota EPD (aplinkosauginė gaminio deklaracija), taigi saugi ir aplinkai, ir žmogui. Didžiausią dėmesį sutelkėme, siekdami užtikrinti visapusišką pastato sandarumą, kiekviena sujungimo mazgo siūlė akylai užsandarinta ir patikrinta“, – pasakoja T. Draudvila.
ĮSPŪDIS – TARSI PRIE JŪROS
Aplinkai vystytojai taip pat skyrė daug dėmesio. Architektų nuomone, į aplinkos sutvarkymą „Windowsa“ pažvelgė ne valdiškai ir darė viską, kad būtų gražu bei jauku: turėklus papuošė metalo juostomis, visą teritoriją akcentiškai apšvietė, įrengė užslėptų šviesų.
Viešosios laiptinės buvo pažymėtos pakabintais raudonais žiedais. Be viešųjų laiptinių, kiekvienas namas turi išėjimus ir į privačius kiemelius, kuriuose galima rengti bendruomenės susibūrimus.
Gaila, bet dėl sklypo ypatybių daug ko jame įrengti nepavyko. Visgi, be automobilių statymo vietų, čia atsiras ir vaikų žaidimo aikštelė.
Vystytojai pagalvojo ir apie gyventojų saugumą. Kadangi sklypas, kaip minėta, nuožulnus, žiemą kelias, vedantis link namų, bus šildomas, o įvažiavimą į teritoriją saugo užkardos.
Daug dėmesio skirta ir teritorijos apželdinimui – tarp terasų apsodinta smilgomis. Jų vazonai taip pat suformuoti su metalo lakštais ir paslėptomis šviesomis.
„Dėl tokio sprendimo vakare susidaro įspūdis, kad esi kažkur prie jūros – ne Kauno centre. Atrodo, tarsi gyventum ne bute, o privačiame kotedže“, – pasakoja architektė.
PLANUOSE – NAUJAS NESTANDARTINIS PROJEKTAS
Pirmojo projekto sėkmė paskatino UAB „Windowsa“ nesustoti ir toliau vystyti projektus. „Visa ta pati ambicinga mūsų komanda pasiruošusi naujam projektui nestandartinėje vietoje ir vėlgi su nestandartiniais sprendimais. Tai bus Prienų mieste vystomas projektas „Nemuno parko namai“. Apie 5 tūkst. kv. m pastatas atgims naujam moderniam gyvenimui“, – intriguoja įmonės vadovė.
Nuotr. : UAB „Windowsa“, „Capital Kaunas“
