Naujausių tendencijų ritmu

2020 m. vasario 7 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Vasario šeštąją STRUCTUM kartu su Lietuvos architektų sajunga (LAS) sukvietė statybų sektoriaus profesionalus diskusijai apie tai, kas šiuo metu kelia daugiausiai iššūkių kasdien susiduriant su BIM. Sausakimšoje salėje įvyko konferencija „BIM – privalomas statybų pramonės atributas“.

Konferencijoje įžanginį žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla, linkėdamas visiems pasisemti naujų idėjų.

Pirmasis konferencijos pranešėjas „Hydro“ IT produkto vadovas Tamas Hinsekamp patarė analizuoti kitų šalių gerąją ir blogąją patirtį. Jis pabrėžė, kad BIM prieš dvidešimt metų turėjo daugybę vardų ir variacijų, tad džiugu, kad ši platforma įsitvirtina visame pasaulyje vienodu vardu.

Ne vienas pranešėjas priminė, kad svarbiausias aspektas BIM – sukurtos bibliotekos. Aleksandras Šeža, AGACAD BIM konsultantas, išskyrė keletą pagrindinių bibliotekų: privačias, Cloud bei gamintojų. Pranešėjo teigimu, svarbiausia, kad visos bibliotekos taupytų jomis besinaudojančių vartotojų laiką.

Tuo tarpu „Peikko Lietuva“ BIM specialistas Paulius Vaškevičius  papasakojo apie tai, kiek laiko ir darbo prireikdavo, kol būdavo sukuriamas vienas reikiamas elementas. Tačiau priimti sprendimai pasiteisino – dabar užtenka kelių paspaudimų tam, kas kartais reikalaudavo ir kelių valandų darbo.

Vaškevičius pabrėžė, kad BIM visų pirma yra informacijos mainai. Būtent tam ir reikia skirti daugiausiai dėmesio.

„Engman Arccon“ direktorius Dainius Gudavičius savo pranešimo metu nurodė net keletą etapų, kuriuos vis dar reikia atlikti, kad BIM būtų naudingas visose situacijose.

Pasak jo, šiuo metu daug kas galvoja, kad BIM jau pats iš savęs turi nešti naudą, tačiau iš tikrųjų realybė kiek kitokia: iki to reikia nueiti nelengvą kelią, kuris apima ne vieną aspektą. D. Gudavičiaus teigimu, darbų pradžia turėtų būti turinys. Todėl pirmasis lygis yra katalogų skaitmenizavimas.

Tam pritarė ir „Do architects“ architektė bei partnerė Andrė Baldišiūtė,kuri pateikė net keletą pavyzdžių, kuomet pačios BIM naudojimas būtų buvęs arba apskritai neįmanomas, arba tiesiog nenaudingas.

Jos patirtis parodė, kad renovuojant senus pastatus BIM naudojimas dažnai būna negalimas: trūksta pradinės informacijos apie pastatus, o laikas skirtas suvedinėti duomenis, būtų buvęs neefektyvus. Tačiau, kai pastatas statomas nuo nulio – BIM yra puikus įrankis, padedantis išvengti klaidų.

Jauniausi konferencijos dalyviai „Architektūros linijos“ atstovai Simonas Čaikauskas ir Faustas Lasys pateikė naują požiūrį – jų teigimu, abu tiesiog „užaugo su BIM“.  Pasak architektų, viską būtų įmanoma daryti ir braižant ranka, tačiau norint taupyti laiką, turėti gerokai detalesnį planą bei išvengti klaidų – reikia nevengti pačių naujausių technologijų.

Paskutinysis pranešėjas „Arrow architects“ įkūrėjas ir vadovas Ulrik Raysse susirinkusių dėmesį atkreipė į tvarumo bei aplinkosaugos problemas. Raysse teigia, kad šiuo metu mes gyvename itin sparčioje transformacijoje – po keleto metų keisis ne tik statybos verslas, bet ir užsakovų požiūris bei poreikiai.

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!