Pasaulis išgyvena vertikaliųjų bendruomenių bumą

2018 m. gruodžio 5 d.

Admin Structum.

Iš pradžių vertikaliųjų bendruomenių kūrimosi tendencijas visi laikėme mada, vėliau didžiausios urbanizuoto pasaulio problemos – socialinės nelygybės – sprendimu. 2017 m. patvirtinus Toronto urbanizacijos gidą (miesto planą), kuriame nurodoma, kad vertikaliosios bendruomenės jau tapo neatsiejama miesto kraštovaizdžio dalimi ir dominuojančiu būsto tipu, tapo akivaizdu, kad tai – maksimalų pagreitį įgavęs socialinis ir architektūrinis reiškinys. Architektas Henningas Larsenas šį spalį kvietė diskutuoti apie aukštybinių gyvenamųjų pastatų ateitį. Ar iš tikrųjų dangoraižiai išgelbės pasaulį?

Miesto sėkmė matuojama pagal jo įvairovę

Per dešimtmetį – nuo 2006 iki 2016-ųjų – Toronte buvo pastatyta daugiau nei 143 tūkst. naujų būstų, iš kurių 80 % sudaro aukštesni nei penkių aukštų pastatai. Vis dažniau jaunos šeimos pasirenka tokius namus. Taigi per šį laikotarpį viename JAV mieste 10 tūkst. šeimų tapo jau esamų bendruomenių nariais arba susivienijo į savas vertikaliąsias bendruomenes. Toronto savivaldos urbanistai greitai suprato, kad kiekvienas áukštas pastatas pats savaime yra nauja bendruomenė, kuri integruojama (lyg iš dangaus nutupdoma) į jau funkcionuojančias kaimynijas. Kadangi Torontas yra tik vienas iš procesų, apėmusių visą JAV ir didžiąją dalį Vakarų Europos, pavyzdžių, pokyčio mastas ir greitis stulbina. Pridėkime dar nuolat augančius žmonių kokybės ir natūralumo poreikius, taip pat skaitmeninius klajoklius, kurie kategoriškai atsisako gaišti laiką kelionei į darbą ir dirba tik nuotoliniu būdu, ir štai, mielas architekte, turime dar vieną iššūkį.

Architektų įmonės „A2SM architektai“ partneris, architektas Viačeslavas Malenko atkreipia dėmesį, kad tokių pastatų konstruktyvinė ir inžinerinė dalys yra gerokai sudėtingesnės nei bet kokių kitų statinių. Didelė pinigų dalis skiriama konstrukcijai, kad namo pamatai atlaikytų vėjo gūsius, todėl dažniausiai jie yra nuobodžios pieštuko formos. Tačiau atėjo metas, kada tankiai apgyvendintuose miestuose, kuriuose žemė labai brangi, kitų alternatyvų neliko. Akivaizdu, kad šios tendencijos dar ilgai nesikeis, o architektai bus priversti kurti įspūdingus ir pasaulį stebinančius statinius.

„Dangoraižiai dominuoja miesto panoramoje, dažnai tampa pagrindiniu akcentu. Todėl jie transformuojasi“, – sako V. Malenko.

Praėjusiais metais pasauliečių akis pritraukė dangoraižis, ant kurio stogo galima patekti keliaujant tiesiog spirale augančiu mišku. Iš jo galima įeiti į visus aukštus ir laisvalaikio zonas. Ne mažiau nuostabų sulaukė Singapūre iškilusi dangoraižių triada. Tai trys dangų remiantys statiniai, kuriuos jungia ant stogų įrengtas vienas baseinas. Žmogus gali plaukioti baseine, nuplaukti nuo vieno dangoraižio prie kito ir vėl lyg niekur nieko sugrįžti.

Bendruomenės ant miesto stogų

Pasak architekto, planuodami kvartalą, žinome, kad negalime atsisakyti gyvenamųjų pastatų. Juk tokiu atveju kvartalas tam tikru paros metu ir savaitgaliais taps negyvas. Todėl architektai urbanistai stengiasi sukurti tokį kvartalą, kuriame būtų visos būtinosios funkcijos: verslo centras, parduotuvė, sporto klubas. Žmonės galėtų horizontaliai iš vienos zonos pereiti į kitą, o pats kvartalas visą parą būtų pilnas gyvybės.

„Dangoraižis yra toks pat kvartalas, tik vertikalus. Pastate turi būti suplanuota tokia judėjimo schema ir taip išdėstytos bendrosios funkcijos, kad kiekviena pastato erdvė būtų išnaudojama. Todėl dažniausiai viršutiniuose aukštuose, iš kurių atsiveria gražiausias vaizdas, įkurdinami restoranai, barai, SPA. Keliaudami žemiau rasime biurų patalpas, dar žemiau – gyvenamuosius butus. Pirmieji aukštai atitenka sporto klubams ir parduotuvėms, po jomis statomi garažai. Tačiau kokia bendruomenė neturi bendrųjų erdvių. Taigi standartiškai kas 20 aukštų įkuriamos bendrosios erdvės su stalo žaidimais, žaliosiomis zonomis, terasomis“, – teigia V. Malenko.

Pasaulyje jau yra dangoraižių, kurie pagamina daugiau energijos, nei išnaudoja. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dangoraižis turi didelį išorės plotą. Tad lieka tik sugalvoti, kaip jį išnaudoti...

Aukštybiniams pastatams svarbūs kriterijai – kokybė ir ilgalaikiškumas

Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis statybines medžiagas aukštybinių statinių ar pastatų statybai, pataria UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas Andrius Buska

Kai kalba pasisuka apie aukštybinius statinius ar pastatus, juos dažnai įsivaizduojame skirtingo aukščio. Tačiau net keliuose Lietuvos norminiuose statybos dokumentuose galime rasti skirtingus aukščius nusakantį aukštybinio pastato klasifikavimą, pavyzdžiui, STR „Statinių klasifikavimas“ numatyta, kad aukštybinis yra daugiau kaip penkių aukštų (arba 20 m) pastatas, o „Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose“ – tai toks pastatas, kurio aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 26,5 metro. Nors gali atrodyti, kad tai tiesiog skaičiai, nelabai ką lemiantys, tačiau tokiems pastatams ypač svarbūs saugumo ir ilgalaikiškumo kriterijai.

Aišku, visi šiuolaikiški pastatai turi būti efektyvūs energijos vartojimo požiūriu, saugūs ir komfortiški, tačiau aukštybiniuose pastatuose tai turi itin didelę reikšmę ir lemia tinkamų medžiagų bei patikrintų sprendimų pasirinkimą. Tai, kas garantuoja pastate esančių žmonių komfortą ir saugumą, užtikrina mažas eksploatacines išlaidas, yra kompleksinis požiūris ir įvairių sprendimų, paremtų ilgamete praktika, taikymas.

Tačiau nereikia pamiršti, kad šiltinimo gaminiai turi būti ne tik puikių izoliacinių savybių turinčios medžiagos, bet ir teikti standartuose neminimą naudą – be kita ko, padidinti objekto priešgaisrinę saugą ir užtikrinti papildomą garso (akustinę) izoliaciją. Tik tada galima bus garantuoti viso pastato saugumą ir komfortą.

Norint tai pasiekti, geriausia naudoti aukštos kokybės ilgalaikius termoizoliacinius gaminius iš akmens vatos. O šilumos izoliacija iš ROCKWOOL akmens vatos užtikrina natūralią apsaugą nuo šalčio, karščio, triukšmo ir ugnies. Dėl šių priežasčių ji yra geriausias apsauginis barjeras. Nedegi akmens vata padeda apsaugoti nuo ugnies pastato konstrukciją ir jame esančius žmones. Atsiranda apsauginis barjeras, todėl žmonės turi daugiau laiko evakuotis, o ugniagesiai – vykdyti gelbėjimo veiksmus. Aukščiausia degumo (reakcijos į ugnį) klasė yra A1, kurią turi

ROCKWOOL izoliacija, itin svarbi aukštybiniams pastatams. Be to, izoliacija iš akmens vatos neskatina ugnies išplitimo, todėl degant išorinėms sienoms gerokai sumažėja pavojus, kad ugnis išplis ir persimes į kitą aukštą. Kilus gaisrui, iš šios medžiagos neišsiskiria nuodingi ir dažnai mirtini dūmai, kurie yra pagrindinė mirties priežastis gaisruose.

Taigi, siekdama patenkinti įvairių architektūrinių projektų reikalavimus, ROCKWOOL siūlo daug universalių ir išskirtinių gaminių bei patvarių, laiko patikrintų sprendimų, padedančių apsaugoti ir pastatus, ir juose esančius žmones.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!