Viena po kitos organizuojamos konferencijos ir renginiai architektams priverčia suklusti dėl jų aktualumo. Apie tai, kokią įtaką architektūros raidai daro šios tematikos konferencijos, kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktoriumi Mariumi Dirgėla.

Kaip konferencijos ar kiti panašaus pobūdžio renginiai prisideda prie architektūros raidos? 

-Geras klausimas, ir teisingai paminėtas žodis „raida”, kuris idealiu atveju asocijuojasi su pažanga, tobulėjimu, naujovių paieška. Būtent pasikeitimas idėjomis ir informacija apie naujoves visuomet buvo ir yra didžiausias stimulas kūrybai, o per tai – ir inovacijoms. Puiku, kad profesionalai atranda laiko ne vien darbui, bet ir būdų, kaip jį padaryti geriau, paieškoms.

Kodėl konferencijos aktualios ne tik kūrėjams, tačiau ir architektūros vartotojams? 

-Jei sutiksime, kad profesionalūs inovacijų pristatymai yra prielaida pokyčių įžvalgoms, o architektūra, urbanistika jei ne lemia, tai mažų mažiausiai stipriai veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimo „choreografiją”, priežastis ir net būtinybė domėtis šia sritimi yra akivaizdi. Visuomenė jau pajuto įstatymuose įtvirtintą savo galią prisidėti sprendžiant aplinkos formavimo klausimus, tačiau, norint prasmingai dalyvauti diskusijose su architektūros kūrėjais ir užsakovais, turėti žinių ir sekti naujoves yra tiesiog privalu.

Kokių staigmenų gali tikėtis balandžio 4 dieną vyksiančios konferencijos „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“ klausytojai? Ar buvo kas nustebino Jus, kaip šios konferencijos moderatorių? 

-Šiemet prasidėjęs Lietuvos architektų sąjungos ir „Structum“ bendradarbiavimas mus įpareigoja kviesti tuos kalbėtojus, kurie tikrai verti publikos dėmesio, nors galbūt dar nėra taip plačiai žinomi už architektų „burbulo“ ribų. Jų pranešimai yra ne vien pasidalinimas patirtimi, bet ir gyvos sėkmės istorijos, sėkmės, nulemtos talento, atkaklaus darbo ir nuoseklaus bendradarbiavimo su žmonėmis, padedančiais įgyvendinti kūrybines idėjas. Manau, konferencijos dalyviams įdomiausia bus ne gražūs vaizdai, o jų realizavimo patirtys. Apie staigmenas iš anksto kalbėti keblu, nes pageidautina, kad jos tokios ir liktų. Juo labiau, kad prisidėjau parenkant šios konferencijos architektūrinės dalies pranešėjus. Tačiau man ne mažiau įdomūs technologiniai pastatų inžinerijos sprendimai, naujovės, lemsiančios buvimo „po stogu“ funkciją ir estetiką artimiausius dešimtmečius. Ankstesnių konferencijų patirtis tikrai leidžia tikėtis malonių staigmenų.

Analizuojame „Pastato anatomiją“ – kuriam pastato kūrybos proceso etapui Jūs teikiate prioritetą? Kas Jus atrodo svarbiausia, siekiant, kad pastatas taptų vientisas ir funkcionalus?

-Aš asmeniškai manau, kad siekiant vientisumo, prioritetų neturi būti. Yra tik apribojimai, konkrečios sąlygos, kurias nustato klientas, teritorijų planavimo dokumentai, techniniai reglamentai ir ergonomikos reikalavimai. Architekto pareiga – o gal ir prioritetas, įvykdant būtinas sąlygas – suteikti pastatui meninės kokybės. Ir čia ne viskas laisva: kartais reikia tiesiog meistriškai įkomponuoti santūrų objektą saugotinoje aplinkoje, kartais – išreikšti kompanijos vertybes ar individualaus kliento gyvenimo filosofiją, nepamirštant ir savo braižo. Kuris yra ne kas kita, kaip sukauptos unikalios profesinės patirties atspindys. Sakoma, kad dar nė vienas geras projektas nebuvo sukurtas komiteto. Tikrai vientisas – formą ir funkciją laikmečio dvasioje suderinantis – kūrinys yra siekiamybė, ir nesvarbu, nuo ko pradėsime. Tokių yra nedaug, bet apie juos kalbėsime šioje ir kitose konferencijose šiemet.

 Ačiū už pokalbį!

Konferencija „Pastato anatomija: subalansuoti sprendimai“ vyks balandžio 4 dieną 10 val. „Multikino” kino teatre, PC „Ozas” (Ozo g. 18, Vilnius). Daugiau informacijos čia: https://structum.lt/konferencijos/.