Bijome be reikalo?
Diskusijos apie dirbtinio intelekto grėsmę ir poreikį sustabdyti robotų technikos evoliuciją neretai primena modernią raganų medžioklę, pamirštant, kad kiekviename laikotarpyje vyko pokyčiai, skatinę visuomenę keistis ir tobulėti. Kas būtų, jeigu Heinrichas Goebelis nebūtų išradęs elektros lemputės, o iš Thomo Alva Edisono būtų atimta galimybė šį išradimą sukomercinti?
Žinoma, susirūpinimas dėl globalios „robotizacijos“ bei dirbtinio intelekto galimybių ne visuomet neracionalus. Kartais vyraujančios baimės yra pagrįstos. Kompanijos „Hanson Robotics“ kūrinys – humanoidas „Sofija“ kartą pajuokavo, kad norėtų sunaikinti žmoniją, o „Boston Dynamics“ inžinieriai nepailsdami tobulina galingą dvikojį robotą „Atlas“, jau gebantį sėkmingai įveikti akmenimis ir nuolaužomis užverstą kelią.
„Robotų žudikų“ invazija – ne vienintelė visuomenės baimė, ugdanti nepasitikėjimą ir priešiškumą naujausioms technologijoms. Bene didžiausią nerimą kelia automatizacija – ketvirtoji pramonės revoliucija, žmogiškąją darbo jėgą keičianti sumaniomis mašinomis. Pavyzdžiui, vos įžengus į XXI amžių kompanijoje „Siemens“ automatizacijos lygis siekė apie 25 proc., šiandien šis skaičius viršija 80 procentų.
Oksfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad jau dabar JAV 47 proc. darbuotojų iš 702 skirtingų veiklos sričių atsiduria „kompiuterizacijos“ rizikos grupėje. Panašius rezultatus pateikia ir Australijos mokslininkai. Jų teigimu, 44 proc. visų pasaulio profesijų iki 2025 m. atsidurs rizikos grupėje arba bus automatizuotos.
Tačiau ar iš tiesų nedarbo lygis pasieks neįtikėtiną mastą dėl automatizacijos sukeltos laisvų darbo vietų krizės?
„Microsoft Research“ tyrimų laboratorijos departamento direktoriaus Chriso Bishopo nuomone, dirbtinio intelekto įsiviešpatavimo baimė stabdo ne tik robotų technikos, bet ir žmonijos tobulėjimą. Viešame pranešime Ch. Bishopas teigė, kad automatizacija yra naudinga siekiant efektyvesnių gamybos procesų, o didelis susitelkimas į neigiamus dirbtinio intelekto aspektus anksčiau ar vėliau nulems, kad ir teigiami faktoriai bus paneigiami kaip kenksmingi.
Parodose – tūkstančiai lankytojų
Vis dėlto, nepaisant egzistuojančios baimės, dažniausiai nugali smalsumas, todėl įvairios pasaulyje rengiamos dirbtinio intelekto ir robotų technikos parodos sulaukia tūkstančių lankytojų. Estijoje rengiama paroda „Robotex“, itin daug konferencijų ir mugių vyksta JAV, Vokietijoje. Tačiau bene daugiausia grandiozinių renginių suorganizuoja viena moderniausių pasaulio šalių – Japonija. 2016 m. pabaigoje pasisekimo sulaukė „Japonų robotų savaitė 2016“, buvo surengtos parodos „Kawasaki Robostage“ ir „Semicon“. Šių metų pradžioje Japonija pakvietė į didžiausias modernių technologijų muges „RoboDEX Conf & Expo“ ir „Smart Factory Expo“, kurių metu pristatyti kūriniai, skirti tobulinti statybos, pramonės ir paslaugų sektoriams, be to, lankytojai supažindinti su sprendimais, gerinančiais chirurgijos ir kitą medicininę įrangą, vadinasi, padedančiais dar efektyviau gelbėti žmonių gyvybes.
Robotų technika Lietuvoje
Lietuvoje gausu parduotuvių, siūlančių įsigyti namų ūkio robotų, išmanių žaislų… Tačiau mes taip pat galime kurti ir gaminti. Mūsų šalies potencialas, kaip ir bet kurios kitos valstybės, yra neribotas. Lietuvos kūrėjai ne kartą įrodė gebantys sukonstruoti galingus, sumanius prietaisus – nuo oro variklio, varomo skysto oro garais (1929 m.) iki novatoriško dviračio stovo „Parkis“ (2016 m.). Mūsų siekį tobulėti robotų technikos industrijoje įrodo gausus dalyvių skaičius šventėje „Robotiada“, kurios tikslas – STEM (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) mokslų Lietuvoje populiarinimas. Šiemet taip pat pirmą kartą buvo suorganizuotos „AI Camp“ dirbtuvės. Trijų dienų renginys, vykęs komplekse „Vilnius Tech Park“, subūrė ne tik technologijų kūrėjus, bet ir mokslininkus bei inžinierius.
Verta paminėti ir tai, kad Europos Sąjunga investicijų periodu (2014–2020 m.) inovacijų integracijai Lietuvoje numatė skirti apie 10 proc. visų skiriamų ES fondų lėšų, t. y. beveik 700 mln. eurų.
Tačiau ar smalsumo ir finansavimo pakanka?
„Lietuva atsilieka nuo, pavyzdžiui, Europos. Tačiau ne dėl to, kad žmonės nesidomi, o todėl, kad nėra kokybiškos pasiūlos. Daugumai miestų trūksta finansinių galimybių. Kaip pritaikyti tai pramonėje, kai nėra ugdomas sąmoningumas nuo mažens? Mano nuomone, robotikos mokymai turėtų būti skatinami ne per Jaunimo centrus, o integruoti į mokyklas. Vaikai mokosi fizikos, matematikos, informatikos – užduotys prašo apskaičiuoti kampus, nustatyti variklių jėgos galimybes, bet tai tik teorija, būtų daug efektyviau ir įdomiau, jeigu vaikai galėtų viską daryti kuriamojo proceso metu. Robotika gali nukreipti vaikus tinkama linkme. Pavyzdžiui, jei jaunuolis svajoja tapti inžinieriumi, jis gali pabandyti sukonstruoti robotą – rezultatas parodys, ar jis pajėgus tą padaryti, ar turi labiau stengtis, o gal jam tai nebepatiks ir vaikas supras, kad jo sritis ne čia, verčiau atkreipti dėmesį į humanitarinių mokslų sritį. Lietuva žinoma kaip informacinių technologijų šalis, mes ir mūsų vaikai labai imlūs, todėl galėtume tobulėti ir šioje srityje, gal net teikti paslaugas visai Europai. Viskas prasideda nuo paprastos robotikos – sukuri elementarų maketą ir vystai idėją, kuri produktą“, – sako Zarasų jaunimo centro, 2015 m. laimėjusio edukacinio pobūdžio robotikos plėtros konkursą ir iki šiol tęsiančio robotikos sąmoningumo skatinimo veiklą, direktorius Romas Dobrovolskis.
Apie pokyčius kalba ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Gegužės 11 d. vykusioje tarptautinėje parodoje „Balttechnika 2017“ suorganizuota konferencija „Ketvirtoji pramonės revoliucija – reikalingi pokyčiai“, kurios metu iškelti Lietuvai aktualūs klausimai. Anot M. Sinkevičiaus, ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvoje – neišvengiamas reiškinys. „Ji leis spartinti gamybos procesus ir skatinti pramonės augimą, kurti modernias darbo vietas, gerinti produktų ir paslaugų kokybę. Siekiant pasinaudoti šiais pranašumais, būtinos investicijos ir stipri viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė“, – konferencijos metu įvardijo ministras.
Robotų elgesio įstatymai
Kokia bus Lietuvos ir pasaulio ateitis, priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame šiandien.
Mokslinės fantastikos rašytojas Isaacas Asimovas 1942 m. pristatė (pasak jo, tobulą) filosofinę ir moralinę ideologiją, užtikrinančią, kad robotai saugiai tarnaus savo šeimininkams ir destruktyviu elgesiu nekels grėsmės žmonijai. Šiandien I. Asimovo sistema žinoma kaip „trys robotikos įstatymai“, teigiantys, kad: 1) robotas negali pakenkti žmogui arba dėl savo neveiksnumo leisti, kad žmogui atsitiktų nelaimė, 2) robotas turi besąlygiškai paklusti žmonių įsakymams, išskyrus tada, kai nurodymai pažeidžia pirmąjį įstatymą, 3) robotas turi apsaugoti savo egzistenciją, bet tai darydamas nesulaužyti pirmojo ir antrojo įstatymo taisyklių.
Kol kas sunku numatyti, ar prieš daugiau nei septyniasdešimt metų sukurti nurodymai yra tobuli šiandien, juk jie neapsaugos nuo darbo vietų „robotizacijos“ statybos sektoriuje ir nepadės eksploatuojant autonominius automobilius, kai susiduriama su lemiamais sprendimais, pavyzdžiui: kieno gyvybę išsaugoti avarijos atveju – automobilio keleivio ar pėsčiojo?
Akivaizdu, kad robotų daugėja, pamažu jie tampa mūsų gyvenimo dalimi, todėl įstatymai, apibrėžiantys dirbtinio intelekto egzistavimą, turi būti sukurti, o automatizacijos grėsmė, žinoma, išlieka. Problema tampa ne tik žmogiškųjų išteklių poreikio mažėjimas, bet ir konkurencinės rinkos pasiskirstymas. Tačiau teigiami pasiekimai (ne tik gamybos sektoriuose, bet ir medicinos moksle), vis dėlto verčia manyti, kad robotų technika gali duoti daugiau naudos, nei padaryti žalos.
O ar bus robotų apokalipsė? „Ne, turbūt nebus. Robotas yra žmogaus pagalbininkas. Kiekviena sistema yra sukuriama žmogaus. Jeigu žmogus įjungs, žmogus ir išjungs“, – teigia R. Dobrovolskis.
