Pasidarė per ankšta

Buvusią „Fermento“ įmonę, dabar – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, 2010 m. įsigijo bendrovė „Thermo Fisher Scientific“.

Anksčiau bendrovė dirbo patalpose, kurias dalijasi su Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu. Kadangi UAB „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvoje nuolat augo (per mažiau nei dešimtmetį ji išaugo kone dukart – nuo 230 žmonių 2006 m. iki 430 dabar), nuspręsta pastatyti dar vieną korpusą. „Fiziškai reikėjo naujų patalpų, kad galėtume plėsti savo veiklą ir užtikrintume kokybišką darbo aplinką darbuotojams“, – teigė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ infrastruktūros ir technikos direktorius Ričardas Pauliukonis.

Pastačius naująjį korpusą, į kurį naujieji savininkai investavo 34 mln. litų, Vilniaus padalinio plotas išsiplėtė iki 15,5 tūkst. m². Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrui statyti bei įrengti buvo gauta ir 7 mln. litų Europos Sąjungos parama.

Į naująjį pastatą, kurį su senuoju sujungė galerija, buvo perkeltas Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, administracijos padaliniai, vienas gamybos padalinys ir produktų sandėlis.

Antrasis bendras projektas

Tai jau antrasis UAB „Eikos statyba“ projektas, vykdytas su bendrove „Thermo Fisher Scientific“. 2007 m. „Eikos statyba“ rekonstravo pastatą ir įrengė kontroliuojamas švarios aplinkos gamybines patalpas.

„Labai džiaugiamės mums suteiktu pasitikėjimu ir antruoju kartu įgyvendintu projektu. Visai komandai šis projektas buvo iššūkis, nes moksliniams tyrimams ir gamybai skirtiems pastatams taikomi atskiri, itin aukšti reikalavimai“, – 2012 m., atidarant naująjį pastatą, pasakojo buvęs UAB „Eikos statyba“ direktorius Rytis Ivanauskas.

Vizija kelis kartus kito

Nors „Thermo Fisher Scientific Baltics“ statinio funkcija yra pramoninė ir jį supa ne itin išraiškingi Aukštųjų Panerių pramonės teritorijos pastatai, jis netapo dar vienu nuobodžiu ir nejaukiu objektu.

UAB „Eventus Pro“, kuriai buvo patikėta suprojektuoti pastatą, direktorius, architektas Sigitas Sparnaitis prisiminė, kaip nuo pirminių eskizų iki pat leidimo statybai gavimo pastato architektūra pamažu kito.

„Pagal pirminę užsakovo užduotį pastatas turėjo būti daugiau kaip perpus mažesnis, t. y. apie 4 tūkst. m². Tačiau jis išaugo į beveik 10 tūkst. m² statinį. Taip dažnai atsitinka, kai užsakovai turi tik pradinio pastato viziją, o detalizuojant, gilinantis į funkcijas, bendromis jėgomis kuriant būsimo pastato gyvenimo scenarijų, ji kinta ploto, tūrio, medžiagiškumo ir kitais aspektais“, – teigė S. Sparnaitis.

UAB „Eventus Pro“ projektuotojų komanda turėjo išsiaiškinti visų „Thermo Fisher Scientific“ padalinių poreikius ir naujame projekte įgyvendinti jų lūkesčius. Projektinius sprendinius smarkiai lėmė net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingai atrodžiusios detalės. Taip architektui su generaliniu direktoriumi Algimantu Markausku aptariant, kaip prireikus surinkti visus įmonės darbuotojus vienoje erdvėje, jau trečiajame projekto variante kilo atrijaus idėja.

Pastato viduryje buvo suprojektuota trijų lygių erdvė – dienos šviesos užlietas, stiklo konstrukcijomis dengtas vidinis kiemas. Tai erdvė, jungianti ir vienijanti įvairių skyrių ir specialybių darbuotojus, padedanti emocinei komunikacijai, sukurianti tam tikrą bendrumo atmosferą.

Pastato projektuotojai paisė užsakovų pageidavimų ir vengė per daug eksperimentuoti, kurdami jo išorę ir vidų.

„Tik dėl geros komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp užsakovo ir projektuotojų, pastatas gimė toks, koks jis yra dabar. Kartu su užsakovu išsikėlėme užduotį ne tik įvykdyti visus funkcijos keliamus reikalavimus, bet kartu ir ekonomiškomis priemonėmis suprojektuoti patrauklią bei patogią erdvę darbuotojams, nekenksmingą aplinkai, savitą veidą turintį pastatą“, – pasakojo architektas.

Užduotis – įrengti švarias patalpas

Viena iš šio projekto ypatybių, anot UAB „Eikos statyba“ atstovų, – švarių laboratorijų įrengimas. Dalis laboratorijų turėjo atitikti D klasės ir biologinio saugos lygio (BSL) reikalavimus.

Lietuvoje tik kelios įmonės, tarp jų ir „Eikos statyba“ kartu su partneriais iš užsienio, turi galimybių statyti tokio tipo patalpas, pritaikytas laboratorijoms, nes tam naudojamos specifinės statybinės medžiagos, sudėtinga inžinerinė technika bei jos įrengimo būdai, tarp laboratorijų ir gretimų skirtingos paskirties patalpų palaikomas slėgių skirtumas , kontroliuojami kiti patalpų parametrai: temperatūra, drėgmė.

Visi konstrukciniai elementai, naudojami švariose patalpose, įskaitant ir lubų sistemas, turi atitikti griežčiausius dulkių emisijos reikalavimus.

Švarių patalpų projektą paruošė ir gaminius tiekė didelę projektavimo bei įrengimo patirtį turinti Čekijos įmonė. Visus įrengimo darbus atliko UAB „Eikos statyba“ ir jos samdyti subrangovai.

Pastatas suskirstytas į dalis

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastatas buvo padalytas į dvi dalis: administracinę ir MTEPC (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro), todėl visa inžinerinė įranga buvo sumontuota atskirai kiekvienai pastato daliai.

Atsižvelgiant į vykdomą veiklą, pastate sumontuota dvidešimt viena atskira vėdinimo sistema, kurioms valdyti ir stebėti jų energijos sąnaudų duomenims įrengta BMS sistema. Montuojant ir parenkant įrangą, keltas uždavinys, kad eksploatuojant būtų taupomos energijos ir sistemų priežiūros sąnaudos.

Pastate yra nemažai sprendimų, padedančių sumažinti energijos išlaidas. Pavyzdžiui, visame naujame korpuse įrengtos šildomosios grindys, panaudotos ekonomiškai efektyvios lubinės šildymo plokštės.

Statinyje sumontuotas priverstinis vėdinimas su šildymo ir vėsinimo funkcija. Dalyje laboratorijų yra įdiegta automatinio valdymo TROX sklendžių sistema ir oras yra filtruojamas per HEPA filtrus.

Patikima vėdinimo sistema

Bendrosioms „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms UAB „NIT“ tiekė šaldymo mašinas su išnešamosiomis aušyklėmis, ventiliatorinius konvektorius, šaldymo sijas, teninius bei elektrodinius drėkintuvus ir ventiliatorius. Serverinėms aušinti parinkti tikslios kontrolės oro kondicionieriai.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ laboratorijoms UAB „NIT“ tiekė korozijai atsparius plastikinius ventiliatorius ir korozijai atsparius plastikinius sprogimui saugius ventiliatorius, oro filtrų sistemą bei švarių patalpų oro valdymo sistemą „Labcontrol“. Pastaruju sistemu pajungimo, programavimo ir derinimo darbus atliko UAB „NIT“ automatikos specialistai.

„Trox GmbH“ gamintojo „Labcontrol“ valdiklių produktas buvo pasirinktas dėl svarbiausių savo pranašumų. Vienas jų – funkciniai visų valdiklių bandymai, leidžiantys patikrinti elektroninius modulius bei orą visuose terminaluose esančiuose „Trox“ bandymo ratuose. Valdikliais galima iš anksto nustatyti visus oro srautus ir funkcijas.

Ši sistema yra sertifikuota ir patikima, nes visame pasaulyje įdiegta daugiau nei 40 tūkst. „Labcontrol“ oro srauto valdiklių.

UAB „NIT“ tiekimo ir rinkodaros vadovas Andrius Gurevičius pasakojo, kad sistemos „Labcontrol“ turi nemažai ir kitokių pranašumų. Jų oro srauto valdiklius ir priedus paprasta montuoti. Sistemos „Labcontrol“ veikia labai patikimai dėl jose esančios savistabos (angl. self-monitoring) funkcijos. Kadangi tokios sistemos eksploatavimo išlaidos yra mažos, investicijos gana greitai atsiperka. Be to, sistemas paprasta pritaikyti prie projektinių specifikacijų ir besikeičiančių naudotojų poreikių – valdiklių konfigūracija gali būti koreguojama vietoje, galima pritaikyti visus kontrolės parametrus. Specialias funkcijas galima įgyvendinti pasinaudojant įvairiais jungimo variantais.

Dėl naudojamų standartizuotų sąsajų sistemą paprasta prijungti prie aukštesnio lygio pastato valdymo sistemų – komunikacija per LON bus technologija, suteikianti įvairias naudojimo galimybes automatizuojant pastatus ar naudojant įprastinius perdavimo signalus per 0–10 V analoginį signalą.

Ypatingas objektas

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ naujojo statinio inžinerinių (šildymo, oro vėdinimo ir vėsinimo) sistemų bei švarių patalpų inžinerinių sistemų montavimo ir darbo projekto ruošimo (išskyrus švarių patalpų darbo projekto) darbus atliko UAB „Vėsa ir partneriai“. Kaip pasakojo UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius Tomas Marčiulaitis, užsakovas kėlė aukštus kokybės, projekto atitikimo ir atliekamų darbų terminų reikalavimus.

Visi švarių patalpų įrengimui keliami reikalavimai buvo įvykdyti. Jos buvo sertifikuotos ir pripažintos tinkamomis naudoti. Validaciją atliko švarių patalpų projektą paruošusi Čekijos įmonė. Didžiausias iššūkis, anot UAB „Vėsa ir partneriai“ direktoriaus, buvo suderinti korektišką sistemų automatizavimą. Derinimas vyko su švarių patalpų techninio projekto autoriais iš Čekijos. „Šis objektas yra ypatingas savo sprendiniais, didele apimtimi, paskirtimi ir švarių patalpų reikalavimais. Mums reikėjo įgyvendinti slėgių, mikroklimato, pastovaus veikimo, švaraus oro reikalavimus“, – sakė T. Marčiulaitis.

UAB „Vėsa ir partneriai“ jau anksčiau turėjo patirties dirbant su panašiais objektais. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filiale buvo įrengtas operacinių (švarių patalpų) vėdinimas ir oro vėsinimas. Taip pat atlikti UAB „Biotechpharma“ automatizacijos montavimo darbai.

Banguota sienų apdaila

Ypač daug dėmesio skirta pastato fasadui, apie kurį architektai su užsakovu diskutavo nuo pat projekto pradžios, pristatę visą spektrą galimų sprendimo būdų.

Pastatas buvo pastatytas iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, kurias tiekė UAB „Betonika“. Po gana ilgai trukusių analizių, pasitelkus nešališkus konsultantus, vieningai nuspręsta pastato fasadams naudoti trisluoksnes gelžbetonio sienines plokštes su dekoratyviniu išoriniu paviršiumi. „Šį sprendimą lėmė ir tai, kad Lietuvoje turime mažiausiai du itin pažangius, pagal vakarietiškus standartus dirbančius šių konstrukcinių sistemų gamintojus“, – pasakojo S. Sparnaitis.

Betono plokščių gamybos technologijos leido pasinaudoti ir ypatinga reljefine paviršiaus apdaila – „Reckli“ reljefais. „Galimybės šioje srityje buvo labai didelės, tačiau nusprendėme pasirinkti būtent tokį, gana kuklų, didžiųjų plokštumų nedarkantį, bet subtiliai banguotą sienų apdailos raštą, kurį galėjome panaudoti tiek pastato išoriniams fasadams, tiek interjerui“, – prisiminė architektas.

Įrengiant aliuminio ir stiklo fasadą buvo panaudotos „Schüco“ aliuminio profilių sistemos langai su sudvejintais rėmais bei varčiomis. Tai suteikė galimybę tarp vidiniame rėme esančio stiklo paketo ir išoriniame rėme esančio stiklo sumontuoti saulę kontroliuojančias žaliuzes. Toks sprendimas saulėtomis dienomis padeda efektyviai apsaugoti patalpas nuo perkaitimo.

Prireikė tikslumo

Pagaminti gelžbetonio konstrukcijas buvo patikėta UAB „Betonika“. Ypač išsiskiriantys gaminiai buvo šviesios banguotos trisluoksnės gelžbetonio sienos, kurių reljefui buvo naudojama „Reckli“ faktūra, o norint išgauti šviesią spalvą buvo specialiai sukurtas šviesaus betono mišinys. Trisluoksnė siena sudaryta iš trijų sluoksnių: vidinio laikančiojo betono sluoksnio, šiluminės izoliacijos bei mineralinės akmens vatos ir išorinio faktūrinio betono fasado.

Nors UAB „Betonika“ ne pirmą kartą gamina sudėtingus išorinius fasadus, darbas su šiuo objektu buvo itin sudėtingas. Kadangi fasadas turėjo būti banguotas, visus sienų elementus per visą pastato aukštį teko suderinti taip, kad tos bangos sutaptų.

Bendradarbiaujant su „Reckli“ atstovais buvo pritaikytos technologijos, padėjusios šią užduotį įgyvendinti.

„Teko pagaminti 2,5 tūkst. m² technologiškai sudėtingų gaminių. Reikėjo ne tik sukurti tam tikros sudėties betono mišinį, kad jis būtų šviesus, bet ir pasiekti, kad viskas atrodytų kaip viena banga. Todėl kiekvienas elementas turėjo būti labai tiksliai suderintas su kitais, esančiais viršuje, apačioje ar šonuose. Tam teko įvaldyti naują technologiją, nors didinti gamybos laiko nebuvo galima. Bet mūsų technologai išrado būdą, kaip naudotis specialiomis fasadų faktūrai sukurti pritaikytomis matricomis, kad padidėtų darbo našumas“, – prisiminė UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras.

Užsakovai, pasirinkę UAB „Betonika“, paprašė pateikti vieną pavyzdinį fasado plokštės gaminį, kurį metus laikė lauke, kad sužinotų, kaip jis reaguoja į aplinkos poveikį. Kadangi aplinkos poveikis per tą laiką gaminiui neturėjo jokios įtakos, nuspręsta jį pasirinkti. Tokio pat pašviesinto cemento faktūrą UAB „Betonika“ panaudojo ir laiptinėms bei vidinei apdailai. Be to, UAB „Betonika“ šiam projektui pagamino kolonas, rėmsijes, vienasluoksnes sienas, laiptus, laiptatakius bei aikšteles.

Laiptų viršutinis sluoksnis buvo pagamintas iš balto mozaikinio betono, kuris buvo įbetonuotas ir į laiptatakius bei aikšteles. Anot UAB „Betonika“ vadovo, toks šlifuotas ir poliruotas laiptų aikštelių paviršius ne tik estetiškas, bet ir praktiškas – mažiau sulaiko dulkes ir yra lengviau valomas.

Specialios akmens vatos plokštės

Naujasis „Thermo Fisher Scientific Baltics“ korpusas yra B energinio naudingumo klasės statinys. Jo sienos buvo sumontuotos naudojant surenkamojo gelžbetonio plokščių elementus, kuriuose šiltinimo medžiaga – akmens vata „Paroc Cos 5ggt“ yra betoninės sienos elemento viduje.

„Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims bei Europai mokslų daktarė Audronė Endriukaitytė sakė, kad surenkamųjų gelžbetonio plokščių su akmens vatos šerdimi naudojimas, statant šiuolaikiškus, energiškai efektyvius pastatus, turi daug pranašumų.

„Sienose iš surenkamųjų gelžbetonio plokščių šiltinimo sluoksnis įrengiamas jau gamykloje, tad savaime suprantama, kad tai padaroma daug kokybiškiau nei statybos aikštelėje. Be to, betonas, kaip medžiaga, yra tankesnis, pavyzdžiui, už mūrą, todėl garso izoliacija name iš tokių atitvarų taip pat yra geresnė. Ir gelžbetonis, ir akmens vata yra nedegūs, tad toks namas tikrai yra saugus“, – aiškino daktarė A. Endriukaitytė.

Surenkamosioms gelžbetonio plokštėms gaminti naudojamos specialios, įvairaus storio akmens vatos plokštės „Paroc Cos 5ggt“, sukurtos bendradarbiaujant su Suomijos gelžbetonio konstrukcijų gamintojais. Nuo įprastų statybinės izoliacijos plokščių jos skiriasi tuo, kad ant šių plokščių įrengti skersiniai ir išilginiai grioveliai, t. y. horizontalūs ir vertikalūs kanalai, kurie, sujungti į bendrą sistemą, sukuria mikroventiliaciją ir užtikrina efektyvų sienų vėdinimą bei atitvarų ilgalaikiškumą. Gelžbetonio konstrukcijoms skirtos akmens vatos plokštės „Paroc Cos 5ggt“ yra padengtos specialiu stiklo audinio sluoksniu, kuris gelžbetonio plokščių gamybos proceso metu užtikrina vėdinimo griovelių apsaugą nuo betono patekimo.

Statybininkams ir užsakovams surenkamosios gelžbetonio plokštės su akmens vatos šerdimi patrauklios dar ir tuo, kad tokios medžiagos leidžia supaprastinti ir pagreitinti statybos procesus. Kadangi šios plokštės jau yra apšiltintos, tokių sienų nebereikia papildomai šiltinti statybos aikštelėje. Lieka tik susandarinti plokščių sandūras. Taip statybos vietoje mažinamos darbų apimtys, greitėja statybos procesai, o kartu išnyksta galimybė padaryti klaidų, įrengiant sandarias, energiškai efektyvias sienas.

Surenkamųjų gelžbetonio plokščių vidinio sluoksnio paviršius yra lygus, tad vidaus sienų nebereikia tinkuoti, sumažėja šlapiųjų statybos procesų. „Kuo mažiau rankų darbo statybvietėje, tuo mažesnė ir žmogiškosios klaidos rizika bei lengvesnė statybos priežiūra“, – pastebėjo A. Endriukaitytė.

Dėmesys stogo dangai

Naujojo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastato stogas buvo dengiamas žiemą. Tai šiek tiek apsunkino stogą dengusios UAB „Baltijos statybos organizacija“ specialistų darbą.

Darbai buvo sudėtingesni ir todėl, kad ant stogo buvo numatyta įrengti įvairius šildymo, šaldymo ir vėdinimo įrenginius. Anot UAB „Baltijos statybos organizacija“ gamybos direktoriaus Nerijaus Bielčiaus, tai, kad visi įrenginiai buvo montuojami uždengus pirmąjį stogo sluoksnį, bet nepadarius viso darbo, sunkino užduotį apsaugoti stogą nuo vandens pratekėjimo. Tačiau viską pavyko atlikti kokybiškai.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ naujasis pastatas turi sutapdintą stogą su vidine lietaus vandens nuleidimo sistema. Ant stogo perdangos plokštės buvo sudėtas nuolydį formuojantis polistireninis putplastis. Termoizoliacijai naudotas polistireninis putplastis, ant viršaus klota akmens vata ir du sluoksniai bituminės dangos.

„Pasirinkome dangas „Mida Technoelast“, kurių apatinis sluoksnis storesnis – 4 milimetrų. Šioje dangoje yra didesnis poliesterio kiekis, todėl jos lankstumo, tempimo savybės geresnės, taip pat ji atsparesnė atmosferos poveikiui. Manau, kad tai buvo geras sprendimas, nes taip buvo pasirinkta ilgiau naudojama stogo danga, kurios apatiniam sluoksniui analogų Lietuvoje beveik nėra“, – užsakovų pasirinkimą gyrė N. Bielčius.

UAB „Baltijos statybos organizacijos“ darbuotojai 62 taip pat skardino ventiliacines šachtas ir parapetus bei apšiltino ir izoliavo nuo drėgmės didžiulį stoglangį.

Apšiltino ilgalaikiu gaminiu

Gręžtinių pamatų sprendimai buvo patikėti UAB „Projektana“. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pastato cokolinėms plokštėms šiltinti UAB „Betonika“ pasirinko bendrovės „Kauno šilas“ gaminamą polistireninį putplastį „Šiloporas EPS 100“. Anot UAB „Betonika“ vadovo V. Niedvaro, sprendimą naudoti šį gaminį lėmė tai, kad jis atsparus drėgmei.

„Šiloporas EPS 100“ dažnai naudojamas rūsio sienų išorinei šilumos izoliacijai bei apkrautoms grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu. Taip pat šis polistireninis putplastis gali būti naudojamas stogams su šilumos izoliacija, ritinine danga apsaugota nuo atmosferos kritulių.

UAB „Kauno šilas“ gaminys „Šiloporas EPS 100“ vertinamas dėl savo ilgalaikiškumo, tvirtumo, efektyvumo, gebėjimo atlaikyti dideles apkrovas. Tai drėgmės neįgerianti termoizoliacija. Izoliacinės ir fizikinės šio gaminio savybės nekinta per visą naudojimo laikotarpį.

Interjeras išsiskiria dalykiškumu

Pastato interjeras išsiskiria ne tik savo komunikacine erdve, jau minėtuoju atrijumi, bet ir šviesumu. Nors interjerui skirta nemažai dėmesio, pirmenybė teikta ne apdailos medžiagų brangumui, bet jų funkcionalumui.

„Kurdami interjerą, turėjome gana konkrečiai suformuotą užsakovo užduotį. Jis norėjo, kad vidus būtų šviesus, kuklus, neperkrautas, dalykiškas, gal net pabrėžtinai dalykiškas, ir, be abejo, skaidrus. Stengėmės įvykdyti mums keliamus reikalavimus. Taip atsirado šviesių tonų, o minimaliai dekoruotos vidinės erdvės buvo suskirstytos stiklinėmis, pabrėžtinai permatomomis pertvaromis“, – pasakojo architektas.

Dabar tyrimų centras išdėstytas taip, kad visa, kas reikalinga, būtų pasiekiama iš kiekvieno centro taško, o ne viename ilgo koridoriaus gale, kaip buvo anksčiau. Tai padeda pagerinti veiklos efektyvumą.

Pastato vidus buvo padengtas UAB „Savolax“ dažais. Buvo naudojami akriliniai, trinčiai atsparūs ir pralaidūs orui dažai „Vislak“ AVM, akrilinis tinko gruntas „Vislak“, antikorozinis metalo gruntas „Vislak GL“ ir greitai džiūstantys metalo dažai „Vislak“.

Laboratorijose – ypatingi šviestuvai

Nemažai dėmesio buvo skirta ir pastato apšvietimui. Vidaus ir išorės apšvietimo projektavimo darbus atliko bei visą įrangą tiekė UAB „Šviesos studija“.

Apšvietimas buvo projektuojamas atsižvelgiant į patalpų paskirtį. Pavyzdžiui, koridoriuose ir bendrosiose erdvėse šviestuvai būna ilgai įjungti. Todėl jie išsiskiria aukštu efektyvumu ir ekonomiška eksploatacija. O kai kuriuose praėjimuose, kur žmonių srautas yra nedidelis ir retas, numatyti judesio davikliai, kurie apšvietimą įjungia tik esant reikalui.

Laboratorijose UAB „Šviesos studija“ numatė ypatingus į lubas įleidžiamus šviestuvus su mikroprizmine optine sistema. „Tokia sistema užtikrina, kad nebus nei tiesioginio akinimo, nei atspindžių kompiuterio ekrane arba popieriniame kataloge ar žurnale. Esant tokiam apšvietimui, darbo vietos gali būti išdėstytos bet kurioje patalpos vietoje, visur užtikrinant tokį pat gerą apšvietimą. Mikroprizminė optinė sistema gerai suderina šešėlius, kurie atitinka natūralų apšvietimą esant apniukusiai dienai“, – paaiškino UAB „Šviesos studija“ direktorius Andrius Kleiza.

Darbo vietoms apšviesti biuruose buvo parinkti nuleidžiamieji šviestuvai, šviečiantys ir į viršų, ir į apačią. Anot A. Kleizos, toks apšvietimas paaukština patalpas, suteikia vietinį ir bendrąjį apšvietimą, yra efektyvus energetikos požiūriu bei suteikia individualumo darbo vietoms.

Išorės apšvietimas neakina

UAB „Šviesos studija“ užsakovams pateikė keletą fasado apšvietimo koncepcijų bei išankstinių vizualizacijų. Sprendimas buvo parinktas atsižvelgiant į mažas eksploatacijos sąnaudas bei pastato solidumą. Šviestuvais buvo paryškintas pastato kontūras, apšviečiant iš apačios. Užsakovai ir architektai norėjo ir aukštos kokybės neakinančio išorės apšvietimo bei gražaus dizaino šviestuvų lauke.

Laukui apšviesti buvo parinkti vokiečių gamintojo „Siteco Osram“ šviestuvai „Galaxy“ su netiesioginio atspindžio veidrodine sistema „Mirrotec®“. Šie šviestuvai ne tik atitiko keliamus reikalavimus, bet ir tapo puikiais akcentais tiek dieną, tiek naktį.