Tvarumo strategijos Lietuvoje, arba Kada tapsime žalesni?

2020 m. gruodžio 16 d.

Audinga Satkūnaitė.

audinga@structum.lt

Daugybė pasaulio pirmaujančių miestų renkasi ilgalaikes žaliąsias strategijas ir jas nuosekliai vysto. Lietuvos savivaldybės žaliosios ekonomikos kryptimi žengia skirtingai: vienos spartesniu ir drąsesniu žingsniu, o kitos – nukeldamos tai ateičiai.

Pasiekimai tvarumo srityje minimalūs

Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas sako, kad nereikėtų tapatinti tvarumo ir ekologijos sąvokų. Tvarumas – tai žmogaus, valstybės ir gamtinės aplinkos interesų darinys, o ekologija labiau apibūdina žmogaus santykį su jį supančia aplinka ir jo vartojimo bei elgesio įpročius. Anot pašnekovo, šios sąvokos yra dinamiškos ir tebėra vystymosi fazėje, todėl jų reikšmės gali tapti lengviau apibrėžiamos po keliasdešimt metų.

R. Lapinskas pabrėžia, kad Lietuva didžiausią pažangą pasiekė miestų centralizuoto šildymo srityje, nes daugumoje vietovių šildymui naudojamas atsinaujinantis ir CO2 neutralus energijos išteklių biokuras. Šiuo klausimu atsilieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje daugiau nei pusė centralizuotos šilumos vis dar gaminama iš dujų. Tikimasi, kad, pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, 80–90 % šilumos bus gaminama iš atsinaujinančio biokuro.

Anot Žaliosios politikos instituto prezidento, darnaus judumo srityje svarbus poslinkis įvyko plėtojant dviračių takų infrastruktūrą: „Prisiminkime, prieš dešimt metų dviratininkai tikrai neturėjo tokių sąlygų, kokios yra šiandien. Dabar jie gali važinėti saugiai, nes dviračių eismas atribotas nuo kitų transporto priemonių srauto.“

Transporto srityje atsiliekama

R. Lapinsko nuomone, vos keli dalykai rodo teigiamą Lietuvos poslinkį tvarumo link. Deja, valstybė vis dar nėra įvykdžiusi Europos Sąjungos reikalavimų dėl nuotekų sistemų. Netgi sostinėje vis dar galima rasti kvartalų, kuriuose naudojamasi gręžiniais.

Pasak pašnekovo, dėmesį reikėtų atkreipti ir į atliekų tvarkymą. Rinkliava už šiukšles vis dar priklauso nuo būsto ploto – tai reiškia, kad ji neturi įtakos atliekų rūšiavimui.

„Atliekų rūšiavimas yra žiedinės ekonomikos pagrindas. Jeigu neturėsime tvarkingai išrūšiuotų antrinių žaliavų, tai reiškia, kad neturėsime iš ko pagaminti naują produktą, todėl reikės kuo daugiau iškastinių žaliavų“, – pabrėžia pašnekovas.

Jo teigimu, sprendimų dėl CO2 dujų išmetimo į aplinką ypač trūksta transporto srityje. Šios problemos, anot R. Lapinsko, neišspręs pavienių elektrobusų pirkimas vienoje ar kitoje savivaldybėje.

„Tai yra kelias, kuriuo reikėtų eiti, tačiau juo neinama. Pavyzdžiui, Vilniuje vis svarstoma naikinti elektra varomų troleibusų tinklą. Tai galėtų būti daroma tik tuomet, kai bus pakankamai apsirūpinta elektrobusais. Vilniui reikėtų imti pavyzdį iš Švedijos sostinės Stokholmo, kur visas viešasis transportas yra varomas atsinaujinančia energija“, – palygina pašnekovas.

Anot jo, judumo problemos sprendimą komplikuoja ir privatus transportas, nes šiuo metu Lietuvoje galima suskaičiuoti apie 3–4 tūkst. elektromobilių.

„Galbūt elektromobiliui įsigyti nereikia specialios paramos ar dotacijos, o tiesiog nustatyti lengvatinį 9 % PVM tarifą naujiems hibridiniams automobiliams ir 0 % PVM tarifą naujiems elektromobiliams. Tai būtų tinkamos priemonės, kurios žmones paskatintų rinktis minėtąsias transporto priemones. Miestai taip pat turėtų sparčiau vystyti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą“, – sako R. Lapinskas.

Galimos įvairios strategijos

Tvaraus miesto gyvenimo kokybę, ypač klimato pokyčius, lemia želdynų ir želdinių priežiūra bei tvarkymas. Pašnekovo tikinimu, šiuo metu miesto žalumas yra griaunamas naikinant sveikus medžius, o tai sustabdyti gali tik Želdynų įstatymo pataisos.

„Sveikų medžių naikinimas Lietuvos miestuose įgauna katastrofišką pagreitį. Iš tiesų metas pamąstyti apie žaliųjų oazių mieste įrengimą ir biologinės įvairovės skatinimą“, – nuogąstauja pašnekovas.

Jis pastebi, kad savivaldybėms reikia pradėti ruoštis ateityje vis labiau šalį kankinsiančioms karščio bangoms ir rūpintis kokybiško vandens tiekimo perspektyva bei elektros įvadų stiprinimu kiekviename pastate.

R. Lapinskas pabrėžia, kad ribų tvarumui kurti nėra ir tai Lietuvoje gali būti ilgai trunkantis procesas, kurio rezultatus viena ar kita savivaldybė pajus tik po kelių dešimtmečių. Anot jo, dažnai imantis vienos ar kitos tvarumo strategijos, pasigendama stipresnės politinės valios.

Sprendimą padiktavo aplinka

Architektūra gali būti viena iš strategijų, siekiant įgyvendinti tvaraus miesto viziją. „Structum“ organizuojamo konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai kasmet savivaldybėms pasiūlo idėjų ir sprendimų, kaip vienoje ar kitoje teritorijoje būtų galima išpildyti tvarumo siekiamybę. Šiame projekte du kartus dalyvavusi Tauragės rajono savivaldybė dar 2015 m. išsikėlė tikslą tapti žaliausia ir ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje. Šią viziją miestas ir toliau nuosekliai plėtoja.

„Kai kuriose srityse iš tiesų esame labiau pažengę nei kitos savivaldybės. Galbūt mūsų savivaldybė išsiskiria tuo, kad, turėdami tvaraus miesto viziją ir gavę galimybę įgyvendinti vieną ar kitą strategiją, iš karto tuo naudojamės, todėl sutaupome laiką, kurį kiti skiria svarstymams. Dėl to dažnai būname pirmi. Tačiau kai eini pirmas, neišvengiamai padarai vieną ar kitą klaidą, iš kurių kiti gali pasimokyti“, – sako Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Anot jo, tokio tikslo siekimą padiktavo pati aplinka, nes Tauragėje jau seniai naudojama saulės, vėjo, vandens ir net dumblo energija. Šiame rajone įrengtas ir didžiausias šalyje vėjo jėgainių parkas.

Mero teigimu, tvaraus miesto kūrimas prasidėjo nuo viešojo transporto sistemos pertvarkymo. Iš pradžių 18 metų senumo transporto priemonės buvo pakeistos naujomis. Vėliau miesto gatvėmis pradėjo kursuoti trys elektrobusai, kurių planuojama įsigyti ir daugiau.

„Tam, kad įsigytume elektrinių autobusų, reikėjo daug politinės valios ir priimti sunkius sprendimus“, – tikina D. Kaminskas.

Savivaldybė ir toliau pasiruošusi aktyviai plėtoti tvarumo politiką, įgyvendindama darnaus judumo planą.

„Teikiame prioritetą ekologiškam viešajam arba bevarikliam transportui. Dar šiemet planuojame įgyvendinti papildomus autobusų maršrutus. Mūsų ambicija iki 2030 m. viešojo transporto keleivių srautą padidinti iki 30 %. Šiuo metu gyventojai viešuoju transportu gali naudotis nemokamai“, – teigia pašnekovas.

Netolimoje ateityje Tauragės rajono savivaldybė kartu su keturiomis aplinkinėmis savivaldybėmis ruošiasi įgyvendinti bendrą viešojo transporto sistemą. Taigi žmogus, įsigijęs elektroninį bilietą, galės keliauti po visą Tauragės apskritį.

Tauragės rajono savivaldybei priklauso ir du elektromobiliai. Kitais metais planuojama pakeisti visus senus benzininius automobilius ir nuomoti elektromobilius.

„Tauragės rajono savivaldybės įstaigose norime įgyvendinti transporto priemonių dalijimosi sistemą, t. y. įsteigti bendrą automobilių parką, kad kiekvienas norintis galėtų juo pasinaudoti. Planuojame per trejus ar ketverius metus visiškai pereiti prie ekologiško transporto“, – atskleidžia D. Kaminskas.

Prie ekologiško miesto kūrimo strategijos prisideda ir sprendimai dėl atsinaujinančios energetikos. Šiuo metu ant 21 viešojo pastato Tauragėje yra įrengti saulės kolektoriai. Meras džiaugiasi, kad pernai visame rajone net 3,5 tūkst. šviestuvų buvo pakeisti LED šviestuvais.

D. Kaminskas įsitikinęs, kad miestai nebeturi kito pasirinkimo – tik tapti tvarūs, nes visas ekonomikos augimas paremtas būtent tvariu vystymųsi. Tačiau, anot jo, neretai tvarumo strategijoms įgyvendinti pritrūkstama lėšų.

Žalieji miestai pasaulyje

Pasaulio mastu inovatyvių, ekologiškų sprendimų pavyzdžiu laikoma Danijos sostinė Kopenhaga. Ji 2020 m. pripažinta žaliausiu pasaulio miestu, o joje gyvenantys žmonės – laimingiausi. Šiame mieste šiluma gaminama iš komunalinių atliekų, veikia vandens kokybės sistema, skirta taršos lygiui stebėti, o švarūs vandens keliai ir lyderystė aplinkos planavimo srityje dar 2006 m. Kopenhagai pelnė Europos aplinkos apdovanojimą.

Danijos sostinėje taip pat plečiamas centralizuotas vėsinimo energijos tiekimas, kai aplink įmones cirkuliuoja jūros vanduo. Tai sumažina miesto atmosferoje CO2 išmetimą net 80 tūkst. tonų. Be to, Kopenhagoje veikia vandens kokybės sistema, skirta taršos lygiui stebėti, ant naujų pastatų stogų įrengiamos žaliosios zonos su lietaus nuotekų surinkimo sistema, naudojama augalams laistyti. Ant stogų įrengtas dirvožemis padeda išlaikyti švarų orą, o kur dar Danijos vėjo malūnai, 2015 m. pagaminę net 140 % miesto elektros energijos ir sugebėję ją paskirstyti Norvegijai, Vokietijai bei Švedijai.

Vienu žaliausių pasaulio miestų pripažįstamas ir Amsterdamas, kuriame pagrindinė transporto priemonė yra dviratis. Siekiant sumažinti išmetamųjų dujų kiekį Nyderlandų sostinėje, mieste naudojamos ir elektrinės transporto priemonės. Ieškant dar efektyvesnių energijos naudojimo būdų, traukiniai, autobusai bei metro varomi atsinaujinančia energija. Miesto gyventojai skatinami įsirengti saulės baterijas, kad namų ūkiai būtų aprūpinami atsinaujinančia energija. Miesto valdžia siekia, kad šiemet tokių namų ūkių būtų 92 tūkstančiai. Tai siekiama padaryti skatinant statybų bendroves statyti žalesnius būstus žemei apsaugoti.

Žaliausių miestų sąraše yra ir Stokholmas, naudojantis tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Stokholmas buvo pripažintas pirmuoju tvariu Europos miestu ir dar prieš dešimtmetį pelnė Europos žaliosios sostinės apdovanojimą. Jis miestui buvo suteiktas už tvarius sprendimus aplinkai. Šio miesto indėlis į ekologiją bei modernius sprendimus įvertintas ir šiemet – nors buvo nominuota net 450 pasaulio miestų, Stokholmas pelnė išmaniojo pasaulio miesto apdovanojimą.

Asociatyvios Pexels ir Unsplash nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/05/geberit_pbc_340x430_structum_lt.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!