Vilniečiams šilumos ir elektros energija netrukus bus gaminama iš komunalinių atliekų – tokiai gamybai jau pasiruošta statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Užbaigus įgyvendinti šį projektą, jėgainę sudarys du energiją gaminantys įrenginiai: vienas jų naudos biokurą, kitas – nepavojingas rūšiuotas komunalines atliekas.
VKJ biokuro bloke darbai nevyksta nuo spalio, kai projekto vystytoja „Ignitis grupė“ nutraukė sutartį su vienu iš rangovų – biokuro įrenginius statančia Lenkijos bendrove „Rafako“. Atliekų bloko statybos darbų rangovai – kompanijos „Steinmüller Babcock Environment“ ir „Budimex“ – statybą tęsia. Kaip teigia VKJ atstovai, atliekas naudojančios jėgainės dalies paleidimo derinimo darbai vyksta pagal planą ir šie įrenginiai bus baigti diegti 2021 metais.
Jėgainės atliekų deginimo bloke pradėti įrenginių karštieji bandymai, naudojant perdirbti nebetinkamas komunalines atliekas, kurios čia pradėtos vežti pernai spalį ir naudojamos atliekų priėmimo, kėlimo greiferiniais kranais ir kitų sistemų paleidimo derinimo darbams atlikti. Išbandžius įrenginius visais darbo režimais, atliekos bus naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti. Jėgainei pradėjus komercinę veiklą, per metus joje bus galima pagaminti apie 40 % Vilniaus miestui reikalingo centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio. Energiją gaminant iš nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia – apie 240 MW. VKJ per metus galės sudeginti apie 160 tūkst. tonų atliekų.
OBJEKTAS: Vilniaus kogeneracinė jėgainė
ADRESAS: Jočionių g. 13, Vilnius
UŽSAKOVAS: UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė
ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ STATYBOS RANGOVAI: „Steinmüller Babcock Environment“ ir „Budimex“
BENDROS INVESTICIJOS: apie 350 mln. eurų, atliekų bloko dalis – 160 mln. eurų
STATYBŲ PRADŽIA: 2018 m.
ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ STATYBOS PABAIGA: 2021 m.
STATYBŲ AIKŠTELĖJE IŠKILO MILŽINAI
Sostinės pietrytinėje dalyje VKJ statoma 8,5 ha teritorijoje, iš kurių 3,5 ha skirti energetinei daliai, o likęs plotas – biokurui priimti ir sandėliuoti. Kaip ir kiekvienas tokio didelio masto projektas, VKJ specifika bei įspūdinga apimtis kėlė įvairiausių iššūkių ir projekto užsakovams, ir rangovams, o įgyvendinant projektą ne kartą prireikė išskirtinių sprendimų.
Sklype jėgainės veiklai statoma 20 įvairios paskirties pastatų, kurių didžiausi – apie 65 m aukščio. Statybų aikštelėje buvo įgręžta daugiau kaip 2,3 tūkst. pamatinių polių, kurių vidutinis ilgis siekia apie 17 m, o skersmuo – 600 mm.
Betonuojant pamatus ir pastatų sienas, į juos suklota apie 4 tūkst. tonų armatūros ir supilta daugiau kaip 30 tūkst. kub. m betono mišinio, t. y. tiek, kiek tilptų į 12 olimpinių baseinų. Betono mišinį į statybvietę vežė apie 3,9 tūkst. betonvežių.
Statant pastatų konstrukcijas, vyko sudėtingi ir didelės apimties betonavimo darbai. Vienas sudėtingiausių buvo nepertraukiamas biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas: buvo supilta apie 3,8 tūkst. kub. m betono, kurį 36 valandas į statybvietę vežė 420 betonvežių. Kokybiškam nepertraukiamo betonavimo procesui užtikrinti laiku tiekiamas betonas ir sklandi nenutrūkstama visų medžiagų tiekimo grandinė yra taip pat svarbu, kaip maksimaliai koordinuotas klojinių įrangos operatorių ir rangovų darbas. Betonvežių transporto koordinavimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinusių aukštą betonavimo darbų kokybę.
VKJ projekte betonuojant tris biokuro rezervuarus ir laiptinę, pasitelkta įmonė „Delta Nova“, kuri yra sukaupusi didelę nepertraukiamo betonavimo darbų technologinių projektų rengimo ir slankiųjų klojinių sistemų valdymo patirtį. Bendrovė regione atstovauja vieniems iš šios technologijos pradininkų ir pasaulinių lyderių – austrų kompanijai „Gleitbau“.
Aukščiausių VKJ statybvietės pastatų sienos iškilo net 65 m – tai pagrindinės laiptinės, kuriomis patenkama į skirtingus jėgainės lygius, prižiūrint jos įrenginius, ir atliekų kuro bei biokuro bunkeriai. Šių pastatų konstrukcijų betonavimas vyko nepertraukiamai visą parą, pasitelkiant slankiųjų klojinių technologiją, ir truko nuo dviejų iki keturių savaičių. Betonui pakelti į didelį aukštį buvo naudojami bokštiniai kranai, kurių vienu metu statybų aikštelėje prireikė net septynių.
VKJ statybvietėje rangovams iššūkiu tapo ir oro sąlygos. Laiptinės sienų nepertraukiamo betonavimo darbai buvo pradėti 2020 m. lapkritį ir baigti gruodį, prieš Kalėdas, tačiau patyrę rangovai šiuos darbus sėkmingai atliko net sudėtingomis besikeičiančiomis žiemos oro sąlygomis.
Šiai jėgainei panaudota daug ne tik betono, bet ir metalo. Kartu sudėjus, katilinėms ir kitiems pastatams sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų plieno konstrukcijų, tai daugiau nei Eifelio bokšto plieno konstrukcijų svoris.
SUNKI ĮRANGA MONTUOTA DIDELIAME AUKŠTYJE
Statybų aikštelėje įrengus pamatus ir pastačius svarbiausių jėgainės pastatų konstrukcijas, prasidėjo technologinės įrangos montavimas, kuriam reikėjo aukščiausio profesionalumo ir kokybės. Katilų atskirų elementų virinimo ir montavimo darbų sudėtingumą lėmė tai, kad įspūdingo dydžio kuro katilų pagrindiniai elementai buvo vežami dalimis ir montuojami statybvietėje. Sunkiausi elementai, atvežti ir iškrauti statybvietėje, buvo biokuro katilų garo būgnai, kurių vienas svėrė daugiau nei 50 tonų. Vieno katilo vamzdžių sienos matmenys siekia iki 50 m aukščio ir 30 m pločio, jo svoris – apie 40 tonų.
Įrangos montuotojams ir visiems rangovams jėgainės statybų procese didelis iššūkis buvo darbas itin dideliame aukštyje, į kurį reikėjo pakelti montuojamų įrenginių dalis. VKJ statybvietėje dirbantis kranų miškas buvo matomas beveik iš bet kurios Vilniaus vietos. Tam tikrais laikotarpiais statybų aikštelėje dirbo šeši bokštiniai kranai, iš kurių aukščiausias – 83 metrų. Taip pat statybvietėje vienu metu dirbo iki 12 mobilių kranų, kurie atliko pagalbinį darbą. Iki 18 kranų buvo išdėstyti nedidelėje teritorijoje ir dirbo vienas virš kito, todėl koordinuoti saugų kranų darbą, ypač kai keliami sunkūs kroviniai, buvo vienas didžiausių statybų aikštelės valdymo ir darbų saugos iššūkių.
SKIRTINGOS GAISRO GESINIMO SISTEMOS VALDOMOS CENTRALIZUOTAI
Vilniaus kogeneracinė jėgainė – sudėtingas pramoninės paskirties objektas, kurį sudaro keli labai skirtingų tūrių pastatai, o juose suprojektuotų patalpų paskirtis įvairi ir geometrija ne vienoda. Gaisrinė sauga yra vienas esminių reikalavimų visam kompleksui. Todėl VKJ įrengtos kelios aukštos kokybės skirtingų tipų gaisro gesinimo sistemos: atsižvelgiant į kiekvieno pastato ir patalpos paskirtį ir specifiką, parinkti optimalūs sprendimai, kurie leidžia pasiekti efektyviausią rezultatą.
„Nors pastate įrengta daug skirtingo pobūdžio gaisro gesinimo sistemų, visos jos valdomos ir jų veikimas kontroliuojamas centralizuotai. Labai svarbu užtikrinti nuolatinį visų gesinimo sistemų ir jų veikimui įtaką turinčių sistemų monitoringą, patikrą bei priežiūrą“, – sako specializuotos gaisro saugos įmonės „Amteka“ direktorius Andrejus Učvatovas.
VKJ pastatuose sumontuota aukšto patikimumo automatinė sprinklerinė gaisro gesinimo vandeniu sistema, kuri skirta aptikti gaisrą, sustabdyti jo plitimą ir užgesinti, apsaugant žmones bei materialines vertybes.
Dalyje jėgainės patalpų įrengtos drenčerinės vandens užuolaidos, kurios gaisro metu atskiria patalpas ar technines angas vienas nuo kitų. Taip pat veiks automatinė drenčerinė VKJ transformatorių bei amoniako talpyklos gesinimo sistema. Jos paskirtis – kilus gaisrui, išpurkšti iš anksto numatytame plote tam tikrą kiekį vandens ir ataušinti įrenginius, kurie dėl aukštos temperatūros gali sprogti ar sugriūti.
Šiukšlių bunkerio apsaugai nuo gaisro buvo įrengti nuotoliniu būdu valdomi gaisriniai lafetiniai vandens švirkštai, kurie gali didelę gesinamųjų medžiagų čiurkšlę nukreipti į gaisravietę dideliu atstumu.
Apsaugoti serverio patalpai, kur gaisro gesinimas vandeniu padarytų žalos, buvo įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema cheminėmis dujomis NOVEC 1230, arba FK-5-1-12.
VKJ pastatų specifika ir tam tikrose zonose esanti gana agresyvi aplinka kėlė griežtus reikalavimus naudojamoms medžiagoms: vamzdžiai ir jų tvirtinimai turėjo būti apsaugoti nuo korozijos poveikio labiau, nei paprastai reikalaujama.
Bet didžiausias įveiktas iššūkis objekte buvo įrangos montavimas dideliame aukštyje, pasitelkiant aukštalipių pagalbą. „Amteka“ jau turėjo tokio darbo patirties, įmonės darbuotojai apmokyti dirbti su alpinistų įranga, įsigyta specialiai šiam objektui, tad patirtis, aukšta specialistų kvalifikacija užtikrino sėkmingą projekto užduočių įvykdymą.
VKJ statybų aikštelėje dirbo skirtingų specializacijų inžinieriai, montuotojai ir statybininkai iš įvairiausių Europos šalių, taip pat du inžinieriai iš Japonijos. Statybvietėje, kurioje iškilo 20 pastatų ir dirbo daug rangovų iš įvairių šalių, reikėjo koordinuoti ir statybinės technikos darbą, užtikrinti techninę priežiūrą, statinių kokybę ir darbų saugą.
STATYBVIETĖJE UŽTIKRINTAS SAUGUS DARBAS
Atliekant darbus statybvietėse, ypač svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką. Saugus darbas Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) statybų objekte buvo užtikrinamas bendradarbiaujant visiems rangovams. Konsultacijų kompanija „SDG“ atliko statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas VKJ statančiose įmonėse. Šias funkcijas „SDG“ specialistai vykdo daugelyje statybviečių visoje Lietuvoje, taip pat ir pagrindiniuose Lietuvos energetikos objektuose.
VKJ statybvietėje kiekvienas atliekamas darbas pavojingas, tačiau išskirtinio saugos specialisto, koordinatoriaus, vadovo bei paties darbuotojo dėmesio reikėjo tokioms užduotims kaip darbas su kėlimo kranais, kitais kėlimo mechanizmais, darbai dideliame aukštyje, betoninių bei metalinių konstrukcijų montavimas ir kt.
Statybų aikštelėje taikoma griežta perspėjimų ir nuobaudų sistema, įskaitant pašalinimą iš objekto teritorijos. Darbų saugos kontrolė vykdoma kiekvieną dieną: darbuotojams primenama apie kasdienius saugos reikalavimus, darbo vietos specialiai ženklinamos, itin kontroliuojamos pavojingos zonos. Nesilaikantiesiems saugos ir sveikatos reikalavimų skiriami papildomi instruktavimai, pabrėžiant padarytus nusižengimus.
Be įprastų darbo saugos priemonių, šiame objekte darbuotojai privalomai dėvi apsauginius akinius ir turi, o prireikus ir dėvi ausines arba ausų kištukus. Kai kuriuos saugos ženklus įmonė „SDG“ pagamino specialiai šiam objektui.
Bendradarbiavimas su tarptautinėmis kompanijomis, dalinimasis patirtimi, išskirtiniai statybos projektai leidžia „SDG“ specialistams kelti kvalifikaciją ir pritaikyti patirtį saugant darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų.
Tarp svarbiausių VKJ projekto įgyvendinimo uždavinių buvo tinkamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų: nacionalinio elektros energijos tinklo bei Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo ir gamtinių dujų tinklų.
DIDELIO SKERSMENS DUJOTIEKIS
Technologiniam komunalinių atliekų deginimui reikalingos dujos. Todėl į VKJ buvo nutiesta dujų trasa, kurios pralaidumas siekia 9000 nm³/h. Požeminės dujų tiekimo sistemos įrengimas buvo patikėtas patyrusiai inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo įmonei UAB „Rimgauda“, kuri nutiesė apie 100 m požeminio VKJ dujotiekio lauko trasą. Ji prijungta prie dujų tinklo ir atvesta iki jėgainės pastato sienos.
Pasak bendrovės „Rimgauda“ direktoriaus Andriaus Grekausko, įmonė yra įgyvendinusi įvairiausių projektų, bet pramonės sektoriaus objekto, tuo labiau jėgainės, dujofikavimas tapo išskirtiniu ir nestandartiniu jos įgyvendintu projektu. Didelis objekto dujų poreikis lėmė, kad pagal projektą į VKJ nutiestas išskirtinio, palyginti su kitais dujofikuojamais objektais, vamzdynas: jo vamzdžių skersmuo siekia 355 mm. Galima palyginti: buitiniams dujų vartotojams į gyvenamuosius namus nutiesiamų įvadų skersmuo būna daugiau nei dešimt kartų mažesnis – tik 20 mm. Be to, VKJ dujotiekis įrengtas itin giliai – 3 m gylyje.
Labai didelės apimties statybos objekte buvo tiksliai koordinuojama visų rangovų veikla. UAB „Rimgauda“ griežtai laikėsi suderinto darbų grafiko, kuriame buvo tiksliai nurodytos dienos, kada būtina vykdyti požeminio dujofikavimo darbus, netrukdant kitiems rangovams dirbti toje pačioje teritorijoje, taip pat buvo svarbu darbus užbaigti iki nustatyto termino. Patyrusios bendrovės sukaupta didelė patirtis pramoniniuose objektuose pritaikyta VKJ. Profesionali bei patikima komanda kokybiškai ir laiku atliko visos apimties VKJ požeminio dujofikavimo darbus.
Dujotiekio sistema yra pavojingas ir sudėtingas inžinerinis statinys. Siekiant užtikrinti sklandų ir saugų dujų tiekimą, tokiems projektams skiriamas ypatingas dėmesys. Norint kokybiškai įrengti dujotiekį, reikia didelio meistriškumo ir daug patirties. Įgyvendinant VKJ projektą, buvo keliami išskirtinai aukšti kokybės ir kvalifikaciniai reikalavimai. Taip pat griežti reikalavimai taikyti naudojamoms medžiagoms: buvo kruopščiai nurodytos jų specifikacijos, kurių griežtai laikytasi. Atsakingai vykdydama veiklą, „Rimgauda“ yra įsidiegusi kokybės vadybos, aplinkosaugos ir darbų saugos valdymo sistemas. Bendrovės specialistai yra tinkamai atestuoti. Novatoriškai dirbančios įmonės komanda nuolat tobulina žinias, stebi rinkos naujoves, darbui naudoja modernią techniką, todėl, įgyvendindami dujofikavimo projektus, užtikrina patikimą ir saugų dujų tiekimo sistemos darbą.
DŪMŲ VALYMUI IR ORO FILTRAVIMUI – AUKŠČIAUSI APLINKOSAUGOS STANDARTAI
Viena pagrindinių problemų, su kuria susidūrė Vilnius neturėdamas atliekų deginimo jėgainės, buvo netinkamų perdirbti atliekų šalinimas sąvartynuose. VKJ užtikrins, kad būtų mažinamas atliekų kiekis. Jėgainėje diegiama daug aplinkosaugos priemonių, skirtų aplinkai daromai įtakai mažinti. Įdiegta moderni dūmų valymo sistema, paremta trimis tarpusavyje sujungtomis technologijomis: selektyvioji nekatalizinė redukcija, pusiau sausa dūmų valymo technologija ir rankoviniai filtrai. Ši sistema automatiškai prisitaikys prie dūmų sudėties pokyčių, o tai leis emisijas į aplinką sumažinti dar daugiau. Emisijų matavimo sistema užtikrins rodiklių stebėjimą. VKJ atstovai teigia, jog visas jėgainės procesas yra visiškai automatizuotas, tai leis išvengti galimų veiklos sutrikimų dėl žmogiškųjų klaidų.
Siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis, tad kvapai ir dulkės nepateks iš patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų iškrovimas, pakrovimas ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas. Mažinant gamtinių resursų naudojimą, visas technologiniams procesams reikalingas vanduo yra atgaunamas iš dūmų kondensato, o šiluma nuo technologinių įrenginių aušinimo bus atiduodama termofikacinio vandens šildymui. Jėgainės administraciniai pastatai yra A energinio efektyvumo klasės.
Užbaigus statybas, pagal pritaikytas aplinkosaugos bei energijos gamybos technologijas VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje.
Nuotr.: Laimonas Ciūnys
