Kaipgi tai protingai padaryti, jei verslas linkęs viską skaičiuoti? Verslininkui reikia, kad pastatai būtų pastatyti kokybiškai, greitai ir mažomis sąnaudomis. Tai gali užtikrinti tik pažangios šiuolaikinės statybų technologijos ir racionalus projektavimas. Pramoniniai pastatai turi būti projektuojami, statomi ir eksploatuojami taip, kad atitiktų jiems taikomus reglamentuojančius normatyvinius dokumentus, norminius aktus, taisykles ar rekomendacijas. Jos apima daugybę sričių. Tai ir statyba, ir aplinkosauga, ir higiena, ir sveikata, ir šilumos išsaugojimas, ir gaisrinė sauga. Akivaizdu, kad reikalavimų daug. Rugpjūčio viduryje vykusioje konferencijoje išgirdome ne vieną pasiūlymą, kaip juos įgyvendinti.
Energinis auditas tapo privalomas
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Gintaras Vilda konferencijoje kalbėjo apie energinį efektyvumą ir tai, su kokiais šios srities dalykais susidurs pramonės įmonės. Jis priminė, kad Energijos vartojimo efektyvumo (EVE) direktyva 2012/27/ES yra nustačiusi privalomus tikslus Lietuvai. Pagal direktyvos nuostatas, valstybės narės patvirtino orientacinius energijos vartojimo efektyvumo tikslus 2020 m. Direktyva taip pat nustatomos teisiškai privalomos taisyklės galutiniams vartotojams ir energijos tiekėjams. Lietuvos patvirtintieji tikslai numato, kad kasmet reikia atnaujinti 3 % valstybei priklausančių pastatų ploto, iki 2020 m. reikia sutaupyti 11,674 TWh galutinės energijos, o didelės įmonės iki 2015 m. gruodžio 5 d. turi atlikti energijos vartojimo auditą. G. Vilda pabrėžė, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva vėluoja šiuos tikslus įgyvendinti. Taip yra dėl to, kad Lietuvos pramonės įmonių, siekiančių didinti energijos vartojimo efektyvumą ir norinčių investuoti į įrangą bei tinkamų technologinių sprendimų pritaikymą gamybos procesuose, prieiga prie finansinių šaltinių yra ribota. LR Vyriausybė šiuo metu ieško būdų, kaip palengvinti pramonės įmonių naštą, atsirandančią įgyvendinant EVE direktyvos reikalavimus. LR ūkio ministerijoje konstruojamos ES paramos priemonės, kurios būtų įgyvendinamos finansinės inžinerijos arba negrąžinamų subsidijų forma. Pranešėjas pabrėžė, kad įmonėms, kurios įsigis energiškai efektyvesnių įrenginių, bus kompensuojama dalis paskolų palūkanų arba (ir) suteikiamos subsidijos. Taip pagal Europos Sąjungos fondų priemonę „Auditas pramonei LT“ pramonės įmonės skatinamos investuoti į energijos vartojimo auditą, padėsiantį nustatyti įmonėje vartojamos energijos intensyvumą bei energijos vartojimo mažinimo galimybes, taip pat parinkti atitinkamas priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti. Parama įmonėms bus teikiama ir pagal priemones: Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT, RES pramonei LT +, Kogeneracija pramonei LT+. Sujungus šių valstybės priemonių ir ES paramos teikiamas investicijomis į energinį efektyvumą didinančių priemonių įsigijimą, mažės įmonių veiklos sąnaudos ir didės jų konkurencingumas pasaulio rinkose. Tikimasi, kad šios priemonės leis dar labiau padidinti įmonių, eksportuojančių savo produkciją, skaičių.
Atsinaujinančioji energetika pramonėje
Apie naująsias Europos Sąjungos ErP (angl. Energy-Related Products Directive) direktyvos, apibrėžiančios tvaraus projektavimo reikalavimus energiją vartojantiems gaminiams, nuostatas, įsigaliosiančias jau nuo 2015 m. rugsėjo 26 d., išsamiai papasakojo UAB „Sanistal“ šildymo produktų grupės vadovas Lietuvoje Stasys Malinauskas.
Naujieji reikalavimai nustato, kad nebebus galima naudoti neefektyvių nekondensacinių šildymo sistemų. O norint protingai žvelgti į ateitį, kondensacines šildymo sistemas jau dabar reikėtų derinti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip saulės šildymo sistema. Pranešėjas įvardijo ir pagrindines veikiančių pramoninių pastatų problemas: perteklinė šiluma, drėgmė, teršalai, dūmai ir kt. Tai – šalutiniai gamybos padariniai, kuriais dažnai atsikratoma prarandant daug brangios energijos. S. Malinauskas pateikė ir kelis praktinius pavyzdžius, kaip įmanoma to išvengti, panaudojant vėdinimo sistemas, šilumos siurblius ir saulės energijos sistemas.
Sprendimai grindims ir sienoms
Betonas nuo seno yra nepakeičiama pramoninių grindų gamybos medžiaga, tačiau betono funkcinės ar estetinės savybės ne visada tenkina užsakovus. Betono šlifavimo specialistai „HTC“ konferencijoje pristatė alternatyvų sprendimą – poliruotas betono grindis „HTC SuperfloorTM“. Pristatymą konferencijoje perskaitęs „HTC Sweden“ atstovas Tomas Larssonas tikino, kad natūralios betono grindys – puikus ir pasiteisinęs sprendimas, tačiau susiduriama ir su kai kuriomis tokių grindų eksploatacijos problemomis.
Švedų bendrovė „HTC“, dar 1996 m. patobulinusi betoninių grindų poliravimo sistemą, siūlo pilką ir purviną betoną paversti spindinčiomis, unikalaus piešinio, ypač lengvai valomomis, patvariomis ir ekologiškomis grindimis, tinkamomis tiek gyvenamosioms, tiek viešosioms ir pramoninėms patalpoms.
UAB „Aeroc“ projektų ir pardavimų vadovas Darius Klevečka pristatė pranešimą tema „Akytojo betono sienų plokštės – gamybinių pastatų sienų ir ugniasienių statybai“. „Aeroc“ sienų plokštės priskiriamos armuotiesiems gaminiams, iš kurių statomos nelaikančiosios išorinių ir vidinių sienų konstrukcijos, jos labai atsparios ugniai, nesunkios, lengvai montuojamos, turi labai gerus energinio efektyvumo rodiklius.
Aplinką tausojančiais sprendiniais išsiskiriantis gamybinis pastatas
Konferencijoje buvo aptarti ir jau atlikti darbai. UAB „Studija PS“ architektas ir direktorius Paulius Dedelė pasidalijo mintimis, kokia yra BREEAM pastato poveikio aplinkai vertinimo įtaka statomos UAB „August ir ko“ nuotekų valymo įrenginių gamyklos architektūrai.
Šis projektas iš kitų Lietuvoje statomų gamybinių pastatų išsiskiria unikaliais, aplinką tausojančiais sprendiniais. Jame atliktas BREEAM pastato ir sklypo vertinimas; pastatas šildomas atsinaujinančia geotermine energija – šilumos siurbliais; jis suprojektuotas naudojant ypač sandarias „Ruukki“ daugiasluoksnes plokštes; šio pastato energinio naudingumo klasė – A+; sumontuota moderni inžinerinių sistemų valdymo sistema: solenoidiniai vožtuvai, nuotėkio aptikimo sistema, šviesos ir būvio jutikliai, numatytas antrinis lietaus vandens panaudojimas, suprojektuota elektromobilio įkrovimo vieta (naudojanti tik atsinaujinančią energiją); numatytas atliekų rūšiavimas; projektuota statinio informacinio modeliavimo (BIM) programa, leidžiančia sukurti trimatį statinio modelį.
Tinkamas gruntas
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro Gruntų fizinių ir mechaninių savybių laboratorijos vedėjas Šarūnas Skuodis konferencijos klausytojams išsamiai išaiškino, kaip reikia įvertinti gruntų mechanines savybes prieš projektuojant pastato pagrindus ir pamatus, kokia teisingo vertinimo reikšmė ir kokie galimi klaidų padariniai. Pranešėjas pabrėžė projektuotojų ir geologų bendro darbo svarbą. ¡
Nuotraukos:
Darius Klevečka,
UAB „Aeroc“, projektų ir pardavimų vadovas.
„Akytojo betono sienų plokštės – gamybinių pastatų sienų ir ugniasienių statybai“
Stasys Malinauskas,
UAB „Sanistal“ HVAC grupės vadovas,
„Atsinaujinančios energetikos panaudojimas pramonėje“
Tomas Larssonas,
UAB „Mastermann“ Europos regiono vadovas,
„HTC Sweden“. „Pramoninės grindys: svarba, pagrindinės problemos, sprendimai“
Paulius Dedelė,
UAB „Studija PS“ architektas ir direktorius.
Šarūnas Skuodis,
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro Gruntų fizinių ir mechaninių savybių laboratorijos vedėjas.
„Gruntų mechaninių savybių vertinimas projektuojant pagrindus ir pamatus“
Gintaras Vilda,
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius.
„Energinis efektyvumas: kas laukia pramonės įmonių?“
