Vis labiau aukštosiomis technologijomis, kompetentingais specialistais ir inovatyviais sprendimais garsėjanti Lietuva buvo įvertinta pasauliniame inovacijų kontekste. Viena didžiausių IT bendrovių pasaulyje IBM sudarė 40 moterų lyderių, dirbančių dirbtinio intelekto srityje, sąrašą. Tarp lyderių pateko ir lietuvė, „Danske Bank“ IT operacijų vadovė, Ona Juodkienė, – praneša bendrovės atstovai. 

Pirmąkart IBM sudarytame ir „The New York Times“ paskelbtame sąraše – moterys iš viso pasaulio, dirbančios su dirbtinio intelekto technologijomis, prisidedančios prie pažangos ir teigiamų transformacijų IT srityje.

Šiuo metu tarptautinei komandai vadovaujanti O. Juodkienė pasakoja, kad šia IBM ir „The New York Times“ iniciatyva siekiama įtraukti daugiau moterų į technologijų sritį.

„Technologijos darosi vis sudėtingesnės, kompleksiškesnės, vis labiau susietos su žmogumi ir individualizuotos. Todėl šiandien kaip niekad svarbu, kad šias technologijas kuriančiose komandose vyrautų įvairovė. Efektyvesnius, kūrybingesnius ir platesniam klientų ratui pritaikomus sprendimus sukurs komanda, į kurią bus įtraukti skirtingų lyčių, amžiaus, tautybės, kultūros, išsilavinimo žmonės“, – apie įvairovės svarbą komandoje sako specialistė.

Jos teigimu, tokio pobūdžio iniciatyvos leidžia ne tik pajausti naujausias tendencijas, bet ir sutikti geriausius savo srities profesionalus, su kuriais galima toliau bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir, žinoma, garsinti Lietuvos vardą.

Paklausta, ką ši nominacija reiškia jai ir Lietuvai, „Danske Bank“ IT operacijų vadovė sako, kad būti įvertintai smagu, tačiau tikrai sėkmingi, ilgalaikiai projektai įmanomi tik dirbant su stipria komanda, kuria didžiuojasi.

„Lietuva po truputį atkreipia į save pasaulio dėmesį kaip stipri technologijų kūrėjų ir inžinierių šalis. Tą pripažįsta organizacijos iš įvairių pasaulio šalių, besirenkančios Lietuvą kaip vietą, kurioje nori steigti savo IT centrus ir kurti produktus. Manau, kad šis pripažinimas rodo, kad žengiame geru keliu ir, nors esame maža šalis, kalbant apie technologijas, einame koja kojon su pasauliu ir turime potencialo tapti šalimi, skatinančia dirbtinio intelekto pažangą“, – teigia O. Juodkienė.

Lietuviai pirmauja

Kai Dirbtinio intelekto (DI) etika ir galingumo reguliavimas kelia pasauliui vis didesnį galvos skausmą, Lietuvoje vienas populiariausių klausimų yra „Kada robotas perims mano darbą“. Toks klausimas keliamas gana pagrįstai – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare Lietuva tapo 2018 metų liepą, sudarinėja sąrašus dėl DI plėtros pasekmių šalių narių visuomenėms. Pasak organizacijos atlikto tyrimo, politikams laikas spręsti ne tik žmonių-darbuotojų gebėjimų pritaikymo naujiems rinkos poreikiams, bet ir darbo praradimo klausimus.

Tarptautinė organizacija prognozuoja, kad netolimoje ateityje su DI siejamomis technologijomis pagrįstas automatizavimo procesas perims arba kardinaliai pakeis daugiau nei 60 procentų Lietuvoje esančių darbų. Iš 32 vertintų valstybių Lietuva pažeidžiamumu nusileidžia tik Slovakijai. Tokie vertinimai itin pabrėžia būtinybę Lietuvai nusistatyti savo strateginę ir taktinę veiklos kryptis su DI srityje ir pasiruošti ateinantiems pokyčiams.

Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją, Lietuvoje pirmiausiai pastebimas akademinės bendruomenės susidomėjimas DI. Vilniaus, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai vykdo tyrimus net 6 DI srityse – giluminio mokymosi, natūralios kalbos generavimo, duomenų kasimo, žaidimų kūrimo, kompiuterių matymo ir robotikos. Nuo akademikų, be abejonės, neatsilieka ir privatus sektorius – šalyje veikia 39 mažos ir vidutinio dydžio įmonės, įsitraukusios į DI produktų tyrimus ir kūrimą. DI projektams per 3 paskutinius metus buvo sutelktas daugiau nei 20 milijonų eurų finansavimas.

Lūžio technologijos Lietuvoje

Sausus skaičius apie lūžio technologijų įsigalėjimą šalyje geriausiai iliustruoja visam pasauliui matoma pažanga. Toks pavyzdys – mobiliojo ryšio prekės ženklo LABAS sukurta pirmoji Lietuvoje virtuali influencerė Aili. Kol kas 20-metė, geltoną spalvą mėgstanti Aili nėra humanoidė veikianti DI pagalba – ji yra judesio grafikos šedevras. Tačiau yra tik laiko klausimas, kada tokie kompiuteriu kurti vaizdai bus susieti su DI, nes ties tokių naujos kartos influencerių kūrimu jau dirba tokios kompanijos kaip į medijų startuolius investuojanti kompanija „Betaworks“.

Aili kaip verslo sprendimą komentuojanti įmonės „Bitė“ atstovė Goda Vengrauskaitė tikina, jog jį nulėmė įmonės noras neatsilikti nuo dabartinių pasaulinių technologijų srities ir verslui itin svarbaus „Instagram“ socialinio tinklo tendencijų. „Virtualūs influenceriai tapo tokių garsių prekės ženklų kaip PRADA, UGG ir kt. kampanijų reklaminiais veidais.

Virtualūs influenceriai yra puikus sprendimas verslui: jiems nereikia mokėti didelių honorarų, jie pozuoja, daro ir rodo tai, ką reikia, o rizikų, kad jis pasakys kažką neteisingo ir padarys neigiamą įtaką prekės ženklui, rodos, iš viso nėra. Tačiau klausimas, ar virtualūs influenceriai visiškai pakeis tikruosius ir prekės ženklai dirbs tik su jais, vis dar neatsakytas“, – pažangiausių technologijų naudojimą versle komentuoja G. Vengrauskaitė.

Anot jos, žinant pasaulinį kontekstą ir kaip naujovės intriguoja žmones, itin įdomu stebėti, kaip prekės ženklo virtualioji influencerė Aili „įsilieja“ į socialinio tinklo bendruomenę. Pasak jos, ne vienas buvo nustebintas arba… netgi ėmė kurti planus sutikti Aili mieste.

„Pasakius pirmąjį „Labas!“ savo „Instagram“ paskyros sekėjams, Aili sulaukė daug dėmesio – tiek gero, tiek blogo. Yra ir sumišusių, kurie iki šiol nesupranta, ar tai tikras žmogus, ar ne. Taip pat yra daug žmonių, liaupsinančių jos išvaizdą, aprangą ir norinčių ją sutikti mieste, nusifotografuoti. Ironiška, nes to padaryti neįmanoma, bet noras sekėjams kyla“, – realiu pavyzdžiu, koks yra lūžio technologijų paveikslas ir įtaka žmonių gyvenimui Lietuvoje dalijasi G. Vengrauskaitė.

Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalus pranešimas yra čia. Asociatyvi mita.lrv.lt nuotr.