Greitesniam ir patogesniam susisiekimui

Iki šiol Vilijampolės ar Šilainių gyventojai, centro kryptimi keliaujantys dviračiais ar paspirtukais, neišvengiamai važiuoja per P. Vileišio tiltą, neretai dar vadinamą „Vilijampolės senuoju“. Tarpukariu pastatytas, o sovietmečiu dėl karo padarinių atstatytas objektas turi itin siaurus takus kraštuose. Dėl to pėstiesiems neretai kyla problemų elementariai prasilenkti su dviratininkais ar paspirtukų vairuotojais.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis neabejoja, kad naujoji jungtis per Nerį dar labiau paskatins kauniečius rinktis aplinkai draugišką transportą.

„Jungtys tarp upių reikalingos ir žmonėms laisvai judėti, ir greitesniam, patogesniam susisiekimui. Ši kadencija dedikuota tiltų statyboms. Simboliškai įkasėme kapsulę Nemuno krante ties Vilijampole, kur netrukus iškils būsimo Kėdainių tilto kolonos. Darbai įsibėgėja tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos. Tiltas per Nerį bus trečiasis. Jis ypač pagerins susisiekimą tarp senamiesčio ir Vilijampolės“, – įsitikinęs V. Matijošaitis.

Inžinerinės architektūros sprendimai

312 metrų ilgio ir 6,5 m pločio nekarpytos kombinuotos sistemos plieninis tiltas projektuojamas teritorijose tarp Brastos g. 32 ir greta žemės sklypo adresu Jonavos g. 1A. Neatsitiktinai būsimas objektas kol kas ir vadinamas Brastos tiltu.

Trijų tarpatramių tilto pagrindinis laikantis elementas – plieninė sija, sukomponuota iš plieno lakštų. Sija ties tarpinėmis atramomis sustandinama minimaliai padidinant jos aukštį, o tarpatramiuose stiprumą suteikia įkomponuota mažo įsvyrio lynų sistema. Parinkta tilto architektūra – efektyvios ir modernios tiltų inžinerijos sprendinys, kuris deramai įsilieja į esamą kultūros paveldo teritorijos panoramą.

Projektuojamos gelžbetoninės krantinės atramos prisitaikys prie esamo reljefo, o tarpinės atramos papildomai atliks ledlaužos funkciją.

Ant perdangos numatyta įrengti 1,2 m aukščio nerūdijančio plieno turėklus. Siekiant sumažinti matomų elementų skaičių, projektuojama integruota, konstrukcijoje „paslėpta“ vandens nuvedimo sistema.

Rengiant techninį projektą teliks apsispręsti dėl apšvietimo – projektuoti porankiuose, kraštuose ar numatyti minimalistinį dekoratyvų tilto perdangos apšvietimą.

Susilies su esamu reljefu

Brastos tilto projektiniai pasiūlymai gyventojams pristatyti birželio viduryje. Jų pagrindu tiltų inžinieriai, bendradarbiaudami su architektu, rengs techninį projektą.

Pasak projekto autorių, didžiausi iššūkiai techninio projekto rengime bus tilto svyravimai. Tik atlikus detalius inžinerinius skaičiavimus paaiškės, ar tiltui bus reikalingi vibracijų slopintuvai, užtikrinantys pėsčiųjų komfortą.

Statinys abipus upės natūraliai įsilies į esamus pėsčiųjų bei dviračių takus. Jis projektuojamas atsižvelgiant į Kauno miesto bendrąjį planą.

„Tiltas nepažeis kultūros paveldo vertingųjų savybių. Konstrukcinė schema parinkta siekiant perdengti kuo didesnį į „Natura2000“ teritoriją papuolančios upės ruožą, nedarkant natūralių buveinių tarpinėmis atramomis“, – teigė bendrovės „SRP Projektas“ tiltų skyriaus vadovas Gintaras Šakalys.

Dėl numatyto naujo laivakelio, siekiant pagerinti upės tėkmę, projekte numatyta sutvarkyti sąnašų salos krantus ir sąžalynus. Senamiesčio pusėje ties projektuojamu tiltu planuojama atstatyti pasikeitusią upės kranto liniją.

Tiltai per Nemuną

Šįmet Kaune jau pradėtos dviejų tiltų statybos. Prieš kelias savaites simboliniu kapsulės įkasimu pažymėta vadinamojo Kėdainių tilto vieta, sujungsianti Brastos ir Užnemunės gatves.

Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos jau įsibėgėję darbai statant būsimą jungtį dviratininkams bei pėstiesiems. Ji taps reikšminga arterija, nuo H. ir O. Minkovskių gatvės bei Aleksoto iki naujojo miesto centro.

Jeigu viskas klostysis pagal planą, kitąmet startuos ir vadinamojo Brastos tilto statyba per Nerį – iš Vilijampolės į Kauno pilį.

Lygiagrečiai planuojama statyti viaduką Ašigalio gatvėje, greta magistralės A1. Tai bus patogus išvažiavimas kauniečiams Klaipėdos kryptimi ir tuo pačiu efektyvus įvažiavimas į miestą atvykstantiems iš Vilniaus pusės.