Tam, kad taptų tvarus, miestas turi keistis iš esmės, skirtingose srityse vienu metu.

Tai nereiškia, kad reikia pulti griauti tai, kas yra. Atvirkščiai. Reikia tik, matant visumą, kuo sumaniau panaudoti jau turimus resursus – gatves, pastatus, viešąsias erdves, ekonomines struktūras, bendruomenes, žinių centrus.

Svarbiausia – bendras susitarimas tarp politikų, verslo ir gyventojų, kad visi nori ir stengsis dėl to paties: sveiko, patogaus, visiems svetingo miesto – ir yra vienas didžiausių iššūkių, sako architektas, urbanistas iš Belgijos Johan Van Reeth.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė savo laidoje klausia, kaip tvarų mobilumą suvokia Belgų architektai? Johan Van Reeth nedvejodamas atsako, kad tvarus mobilumas tai pasirinkimai vardant socialinės aplinkos, ekologijos. Nieko tokio jeigu kartais važiuojate automobiliu. Problema atsiranda kai tampate nuo jo priklausomi. Tai ypač būdinga belgams. Tiesiog žmonės neturi pasirinkimo. Architektai turi pasiūlyti alternatyvas. Taigi, 10 proc. architektų darbo sudaro dizaino kūrimas ir 90 proc. stabilaus pagrindo tiems projektams įgyvendinti, sukūrimas.

Tvaraus mobilumo rūšys yra dvi: urbanistiniai sprendimai ir naujos transporto rūšys. Architektas siūlo vengti pasikliauti vien tik techninėmis naujovėmis. Sprendimai, kuriais planuojame miestus, lemia ir mūsų gyvenimo kokybę. Belgijoje žmonės nusprendė, kad gyventi galima beveik bet kur, o tobuliausia – priemiestyje.

Nieko nuostabaus, kad priemiesčiai išaugo. Periferijoje susikaupė ir darbo, paslaugų ir prekybos vietų. Juos pasiekti įmanoma tik automobiliu. Architektas pastebi, kad reikia miestus perplanuoti taip, kad žmonės galėtų lengvai ir patogiai pasiekti bet kurį vietos, net ir priemiesčio, tašką.

Kokius sprendimus siūlo belgai? Belgijoje patiriamas tikras technologijų bumas. Dabar penkiasdešimt kilometrų nuvykti galima ne tik automobiliu, tačiau ir elektriniu dviračiu.

Tam paskatų irgi nemažai. Jau dabar skaičiuojama, kad gyvenantiems be automobilio, metų pabaigoje, lieka didesnė suma pinigų. Belgijoje mokamos subsidijos namų, kurie nenaudoja energijos, savininkams. Kvaila mokėti tiems, kurie gyvena gražiame priemiestyje. Nesvarbu, kad namas nenaudoja energijos. Kiek energijos sunaudojama, kad iki jo nukakti?

Tvaraus miesto kūrimas nėra naujos infrastruktūros kūrimas. Reikia pertvarkyti tai kas jau yra sukurta. Miestai nori augti ir būti pasiekiami, todėl atsiranda būtinybė kuo efektyviau panaudoti esamą infrastruktūrą.