„Žmonėms renkantis gyvenimą miestuose ir leidžiant juos kurti patiems, miestai palaipsniui tampa inovacijų, progreso, žinių ir kultūros centrais”, – teigė Džiugas Lukoševičius, Malmės (Švedija) savivaldybės urbanistas ir priduria, kad norint pasiekti šių tikslų reikia išpildyti svarbiausias sąlygas. Apie jas ir išmaniojo miesto viziją Lietuvai šiandien ir kalbamės su Dž. Lukoševičiumi.
Išmaniojo miesto kūrimas reikalauja priimti sprendimus už kuriuos kažkas turi nešti atsakomybę. Kas turi būti atsakingu už tvarų miestų planavimą?
-Aš manau, kad išmanusis miestas yra toks miestas, kuriame visos suinteresuotos pusės jaučiasi atsakingos. Išskirtinis vaidmuo turėtų atitekti savivaldybėms, kurios kaip moderatorius ar geras orkestro dirigentas, negroja, bet užtikrina procesų darnų vykdymą. Vykdyti deleguotas planavimo funkcijas savivaldybės gali turėdamos kompetencijas, įstatyminę bazę, lėšas, visuomenės ir vystytojų pasitikėjimą.
Koks miestų planavimo mechanizmas taikomas Švedijoje?
-Malmėje savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį. Malmės savivaldybė pasirinko kelią būti proaktyviu žaidėju. Proaktyvus ta prasme, kad savivaldybė pati nelaukia, o planuoja miestą, žiūri į priekį ir teikia pasiūlymus. Kaip žinia, savivaldybės pačios nestato miesto, nebent darželius ar mokyklas, todėl visi planai turi būti realistiški ir iš anksto aptarti su privačiais vystytojais bei visuomene.
Tam, kad savivaldybės galėtų įgyvendinti uždavinius, strateginiai dokumentai, tokie kaip miesto bendrasis planas, turi užduoti bendrą toną visiems vystytojams. Kaip pavyzdžiui, Malmėje sakoma, kad statysime tankų miestą, tam tikro aukštingumo pastatus, atsigręžusius į viešąsias erdves, nes tik taip galėsime užtikrinti saugų, patrauklų miestą su aukštos kokybės viešosiomis erdvėmis, ir tinkama susisiekimo, socialine bei komercine infrastruktūra.
Ko reikia ateities miestams, kad būtų užtikrinamas jų atsparumas klimato kaitos keliamoms grėsmėms?
-Pažangus miestų planavimas gali labai ženkliai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Lietaus vandens valdymas, oro taršos mažinimas, karščio salų efekto mažinimas – tik kelios idėjos.
Nėra nė vieno specialisto, žmogaus, kuris iš tikrųjų žinotų kaip sukurti atsparų klimato kaitai miestą. Tik visi kartu dirbdami galime to siekti. Kita vertus, mes nežinome kokie iššūkiai mūsų laukia ateityje.
Kaip užtikrinti pažangų miestų planavimą?
-Kaip ir sakiau, nėra nė vieno žmogaus, kuris tiksliai žinotų, kiekvienu atveju, kaip sukurti išmanųjį miestą. Nacionaliniame lygmenyje, žinoma, kalbame, apie šalies bendrąjį planą, kuris turėtų neapsiriboti gražiais burbuliukais ir debesėliais ant žemėlapio.
Nemažiau svarbu šviesti ir inspiruoti visuomenę, konkrečiai apibrėžiant kokias sritis gali paveikti fizinės aplinkos tobulinimas, taip kartu išsikeliant sau aiškius tikslus. Jau minėjau kelias sritis kuriose miestų vystymas galėtų ženkliai prisidėti prie neigiamo klimato kaitos poveikio mažinimo. Tęsiant galima įvardinti socialinias sritis, atskirties mažinimą, bendrą visuomenės sveikatą, gyventojų gyvenimo trukmės ilginimą. Taip pat ekonominį miesto gyvybingumą: išmaniųjų miestų kūrimas gali prisidėti prie smulkiojo verslo, kaip pavyzdžiui, senamiestyje ar naujamiestyje įkuriamos kirpyklos, jaukios kavinės. Juk tarybiniai miegamieji rajonai taip suplanuoti, kad nėra tokio kampo, kuriame atsidariusiai kavinei, būtų užtikrintas pakankamas praeivių srautas, čia turi būti iš esmės pertvarkyta urbanistinė struktūra.
Kita vertus, aš manau, kad reikia atsisakyti naujų priemiesčių planavimo koncepto. Miestas turi būti visas, kaip teritorijos ir procesų sistema, nuo pat širdies iki pakraščių. Žinoma, natūraliai, vieni rajonai tampa ramesni, kiti turi daugiau gyvybės, tačiau yra galimybė visus rajonus padaryti patraukliais.
Malmės pavyzdys rodo, kad ir naujai vystomi rajonai miesto pakraščiuose gali pasiūlyti daugumą funkcijų, kurias turi ir senamiestis. Pavyzdžiui net ir naujoje statyboje tai gali būti sprendžiama perimetriniu užstatymu pirmus aukštus paliekant viešajai ar komercinei paskirčiai, o gatves formuojant kaip patrauklias viešąsias erdves.
Ar Lietuva pasirengusi išmaniųjų miestų bumui ir ko trūksta, kodėl šis procesas toks ilgas, o kartais atrodo ir nenuoseklus?
-Miesto išmanumas yra siekis/procesas, o ne rezultatas. Išmaniųjų miestų Lietuvoje nėra (ir kitur pasaulyje, greičiausiai, neįvardinčiau nė vieno), tačiau iniciatyvų nemažai. Kaip pavyzdžiui, Klaipėdos turgaus aikštės projektas, į kurio vystymą buvo įtraukta visa visuomenė. Visuomenę, savivaldybes bei verslą vienija ir STRUCTUM iniciatyva „Išmanusis miestas“. Tačiau kaip ir minėjau, būtina orientuotis į tinkamą procesų užtikrinimą. Juk miestų vystymo klausimai yra kompleksiniai. Jie liečia daug sričių, o visoms sritims pasikeisti greitai – sudėtinga. Tik atvirumas gali išspręsti visas problemas.
Savivaldybėmis reikia ne tik pasitikėti ir skirti joms pakankamai resursų, tačiau savivaldybėms bei visuomenei atsižvelgti į profesionalų nuomonę. Neretai pastebiu, kad Lietuvoje dauguma sprendimų – vis dar yra politiniai – jie priimami neturint pakankamai mokslinių tyrimų.
Vėl pasikartosiu, bet esu įsitikinęs, kad turi būti šviečiama visuomenė. Kiekvienas žmogus turi žinoti ką reiškia gyventi mieste, kokių kompromisų reikės padaryti ir kokių galimybių kiekvienas gali tikėtis. Tad į viešinimo ir skaidrinimo procesus negalima žiūrėti formaliai.
Projekte „Išmanusis miestas V” dalyvauja, ir išmaniomis nori tapti Visagino, Skuodo r., Tauragės r. Alytaus m., Anykščių r. savivaldybės, kurių pateiktas teritorijas nori atgaivinti, moderninti net 22 aukštųjų mokyklų studentų komandos. Komandų pateikti priešprojektiniai pasiūlymai bus įvertinti 2019 m. birželio 20 dieną iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje. Projektas sulaukė didelio susidomėjimo. Juk išmanaus miesto kūrimas galėtų išspręsti ekonomines problemas. Ar galima tikėtis, kad pagaliau bus išspręsti būsto prieinamumo klausimai?
-Ką reiškia būstų prieinamumo didinimas? Daug kam tai siejasi su kokybės kartelės nuleidimu, tarkim, triukšmo kriterijų. Jeigu tą kartelę nuleidžiame, atsiranda galimybė statyti būstus arčiau infrastruktūros objektų. Savivaldybė privalo nustatyti tam tikrą būstų kokybės kartelę, privaloma pasverti kokybę ir prieinamumą. Leisdami statyti pigius ir nekokybiškus butus sudarytume sąlygas prastų ir nepatrauklių butų bumui, kuriuose žmonės atsidurtų prieš savo valią. Yra ir kitų galimybių.
Švedijoje išvystyta nuomojamų butų rinka. 40 proc. visų butų yra nuomojami butai. Savivaldybė teikia prioritetą vystytojams, kurie butus stato nuomai, o ne pardavimui. Tai laikoma socialiai atsakingesniu elgesiu ir ypač naudingu jaunoms šeimoms, kurioms sudėtinga iškart gauti paskolą buto pirkimui. Švedija Europoje laikoma labiausiai besikraustančia tauta. Jeigu gavai darbą kitame mieste, tiesiog išsinuomoji butą ten ir viskas, taip pat jeigu pasikeitė šeimyninė padėtis. Tai iliustruoja paplitęs terminas „būsto karjera“.
Beje, dalijimosi ekonomika turi daug privalumų. Kaip pavyzdžiui, nuomojamose daugiabučiuose bendros skalbyklos yra savaime suprantamos, bet yra ir kitos paslaugos: bendra pirtis, poilsio kambarys, nedidelė renginių salė, svečių kambariai, kur galima už simbolinį mokestį apnakvyndinti į šeimos šventes atvykusius gimines.
Sekantis žingsnis – komunų daugiabučiai. Tai standartiniai daugiabučiai su truputi mažesniais butais ir bendromis poilsio erdvėmis, didesnėmis nei butuose bendromis virtuvėmis–valgomaisiais. Malmėje toks projektas neseniai laimėjo architektūrinį apdovanojimą ir sulaukė didelio populiarumo tarp jaunų šeimų ir senjorų. Puiku gyventi bendruomenėje, kurioje prireikus atsiranda kam pažiūrėti vaikus. Tokį modelį dažnai pasirinkusios kelios šeimos susitaria efektyviai laiką planuoti ir ruošoje, kaip pavyzdžiui, vakarienės gamyba. Kiekviena šeima, skirtingą savaitės dieną, ruošia kitoms šeimoms vakarienę.
Kalbame apie kitą gyvenimo stilių, mentalitetą. Panašu, kad išmanumas neapsiriboja inovacijomis…
-Būtent. Išmanumas yra dviejų rūšių. Vieną aspektą įvardijame visi labai greitai – tai išmanieji telefonai, bevielis ryšys, ir kitos mūsų gyvenimus greitinančios, efektyvinančios technologijos. Kitas aspektas – tas, kurį naudojo mūsų seneliai ir proseneliai. Juk nereikia aukštųjų technologijų, kad šeimynos kartu gamintų valgyti, apželdintų stogus, mieste prisodintų daug medžių. Tai susitarimas. Kalbėdami apie tvarumą dažnai pamirštame, kad išmanumas kuriamas siekiant viską daryti greičiau, pigiau, efektyviau, o tvarumas matuojamas trimis kriterijais: socialinis, ekonominis ir ekologinis. Švedijos pavyzdys rodo, kad bendruomenė yra tvarumo pagrindas, nes jeigu nėra stiprios bendruomenės, tai labai sunku kalbėti apie tvarius ir išmanius miestus.
