Saudo Arabija nesustoja stebinti. Šį kartą Milano architektų studija „Studio gioforma“ Šiaurės vakarų al–ula regione sukūrė naują koncertų salę. Senovės šilko kelio kryžkelėje, šių metų vasario mėnesį buvo atidaryta koncertų salė, sodrus oazės slėnis atspindintis aplinkui išsidėsčiusias uolas ir paslaptingą dykumos kraštovaizdį.
„Studio Gioforma“ suprojektuotas pastatas yra padengtas dvipusiais veidrodžiais, pasak architektų, taip siekta padidinant natūralų dykumos grožį, o ne konkuruoti su užburiančiu kraštovaizdžiu.
Vadovaujantis architektas Florian Boje sako, kad kiekviena vieta yra unikali, turi „talentą“, jo, kaip architekto misija, išlaisvinti tos vietos potencialą.
„Čia mes padarėme tą patį. Čia galite pamatyti ateitį ir praeitį kartu. Veidrodis mums buvo galimybė užmegzti dialogą tarp istorijos, tradicijų, gamtos ir ateities žmogaus“, – pasakoja Florian Boje.
„Kai aš pirmą kartą išgirdau idėją apie veidrodžius, pamaniau, tai yra tobula. Tai yra tai, ką mes privalome padaryti, norėdami ne sukurti gražią aplinką, o padėti atsiskleisti užburiančiam kraštovaizdžiui“, – priduria architektas Massimo Fogliati.
Veidrodinė koncertų salė netruko būti praminta miražu atšiaurioje dykumoje. Ši koncertų salė buvo pastatyta siekiant pritraukti daugiau investicijų, pabrėžti arabų kultūros išskirtinumą.
Gamtos ir prietarų žaismas
Architektai neslepia, kad veidrodinio kultūros objekto idėja gimė iš senovės arabų prietarų, kurie teigia, kad veidrodis yra blogosios akies simbolis. 3D skenavimo veidrodžių pagalba praktiškai vizualizauojamas vėjas ir šviesa. O atsispindintis šiaurės vakarų regiono gamtos grožis ir nuostabus kultūrinis palikimas, apimantis tūkstantmečius istorijos, negali būti bloga linkintis. Sodri oazė sukūrė idealią aplinką civilizacijai klestėti.
Ilgą istorijos kelią pabrėžia ir takas iki koncertų salės. Čia nėra laiptų ar kitų įprastų mums formų. Tai akmenimis grįstas kelias, kurį apšviečia tik iš abiejų pusių degantys fakelai. Atrodo, kad lankytojas eina tolyn į dykumą, kol jį pasiglemš smėlis ir uolos ir tik paskutinę minutę atsivėrusios durys leidžia patekti į jaukų, šviesos ir garso spektaklį. Čia pasijauti saugus ir ramus. Keista, tačiau šiose erdvėse išnyksta laiko pojūtis, minutės virsta valandomis, o valandos sekundėmis. Viskas ką žinojo lankytojas pasikeičia, išnyksta ir tik nuo kiekvieno individualiai priklauso ką iš naujo jis susikurs, sužinos. Ar gims iš naujo, ar sunaikins viską ką atsinešė į koncertų salę.
„Koncertų salė –milžiniškas veidrodinis kubas, yra išskirtinė objekto architektūra – patirtis, kuri verčia mus apmąstyti nepalyginamą geologinio epo spektaklį, radikalią apylinkės abstrakciją ir vienintelį įsibrovėlį – žmogų“, – pasakoja projektą kūrusių architektų komanda.
Jokių langų, tik saulė
Apie pastato kvadratūrą ar tokius įprastus atributus kaip langus kalbėti neverta. Pastatas taip susilieja su aplinka, kad jo nei pradžios, nei pabaigos, akis neužfiksuoja. Langai čia irgi tik keturi – jie atskiria vieną iš įėjimų.
Pastate įrengta lauko terasa su slankiojančiu fasadu, kuris pakreiptas tokiu kampu, kad sukurtų efemerinį (trumpalaikį, vienadienį) miesto vaizdo kampą.
Tuo pačiu pastatas turi erdvę teatro salę su moderniausiomis garso ir apšvietimo technologijomis. Koncertų salė vienu metu talpina iki 500 asmenų. Šioje koncertų salėje savo kūrinius jau atliko tokie pasaulinio garso muzikantai kaip prancūzų smuiko virtuozas Renaudas Kapuçonas ir kinų pianistas Langas, Andrea Bocelli ir graikų kompozitorius Yanni.
Naujausia skaitmeninė projekcinė technologija buvo naudojama istorinei ir vaizdinei istorijai scenoje apibūdinti. Įėję į koncertų salę, svečiai ras Vincent van Gogh Starry Night skaitmeninę parodą, susietą su Luca Longobardi muzika.
Koncertų salė vietinių gyventojų ir žurnalistų greitai buvo praminta „Maraya“ (kas arabų kalboje reiškia veidrodis).
Al–Ula regionas garsėja istoriniais paminklais, kurie atmena 6 a. pr.Kr. Tai senovės civilizacijų palikimas – simbolis. Uolose yra relikvijų.
Projekto autorių nuotr.
