Objektas:VGTU Mokslo ir administracijos centras
Užsakovas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Generalinis rangovas: UAB „Avona“
Projektuotojas: a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma
Architektai: Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Viltė Jurgaitienė
Rangovai: „Grohe“, „Interjero linija“, „Gaudrė“, „KG Constructions“ –pažangiausi ateities sprendimai šiandien
7 642 m2 ploto, 43,6 m aukščio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir administracijos centras vieną po kito renka prizus. Prieš metus apdovanojimuose „Archiforma“ objektas buvo pripažintas kaip „Geriausia 2015 metų realizacija Lietuvoje“. 2016 m. pastatas nominuotas prestižiniam apdovanojimui „EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award“. Architektų komanda atskleidžia, kad didžiausia problema įgyvendinant koncepciją buvo projektą lydintis lėšų trūkumas. Tačiau rezultatas įrodo, kad kūrybiškus sprendimus galima įgyvendinti net ir su ekonomišku biudžetu.
Dominuojančio pastato įvaizdis
Kaip pasakoja šio projekto koncepciją kūrę architektai Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė ir Viltė Jurgaitienė, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinis sprendimas paremtas siekiu sukurti dominuojančio centrinio pastato įvaizdį esamame VGTU studijų komplekso kontekste. Pastato tūris susideda iš trijų pagrindinių elementų: 1 000 vietų transformuojamos konferencinio tipo salės bei virš cokolinio aukšto stilobato įrengtų dviejų tarpusavio atžvilgiu prasuktų administracinės dalies korpusų. Išraiškingiausia ir konstrukcijų požiūriu sudėtingiausia pastato dalis – Lietuvoje didžiausia 15 m pločio bei 22 m aukščio arka, „įrėminanti“ pagrindinį konferencijų salės įėjimą. Objekto tūris – 37 545 m3, pastatas yra 11 aukštų.
„Pastato ir aplinkos santykis glaudus: pats pastatas yra tiesiogiai sujungtas galerija su senaisiais VGTU korpusais, šalia stovi Saulėtekio slėnio Mokslo ir technologijų parko administracijos pastatas, netoliese – gamtinis karkasas pušynas. Pagrindinis fasadas lygiagrečiai orientuotas į pagrindinę universitetinio miestelio arteriją – Saulėtekio taką ir būsimą Saulėtekio aikštę, kuri taps visas komplekso dalis organiškai jungiančia terpe bei pagrindinių įėjimų į centrinius pastatus vieta. Aikštę numatyta naudoti renginiams, o po ja bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė“, – sako architektai.
Solidi architektūra
Vis dėlto projektas buvo vystomas su ilgomis pertraukomis. Objektas pradėtas projektuoti dar 2005 metais. Prasidėjus statyboms, bankrutavo pirmasis rangovas ir 2007 m. pastato statybos sustojo. Naujasis rangovo konkursas įvyko tik 2012 metais. Didžiausia problema, įgyvendinant koncepciją, buvo projektą lydintis lėšų trūkumas. Ilgos darbo valandos, sunkios derybos ir įtikinėjimai padėjo sukurti patogią ir estetišką darbo aplinką, solidžią pastato architektūrą – tai, ką žmonės mato ir vertina, tai, kas kuria aplinką.
„Dėl riboto finansavimo pastato statybos buvo suskirstytos į tris statybos etapus, vykdomus skirtingu laikotarpiu. Norint išlaikyti stilistinę vienovę, visų etapų metu teko dėti daug fizinių ir diplomatinių pastangų. Pavyzdžiui, dėl ilgo statybos laiko buvo sunku gauti kai kurių medžiagų, naudotų per pirmąjį statybos etapą, nes jos gamintojų buvo išimtos iš gamybos linijų. Vientiso pastato įrengimo sudalijimas į etapus ir lėšų šaltinius lemia papildomas tiek projektavimo, tiek projekto koordinavimo darbo sąnaudas. Džiaugiamės, kad neteko atsisakyti esminių projekto sprendinių“, – atvirauja ekspertai.
Išskirtinis fasadas
Anot architektų, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinė išraiška išsiskiria iš aplinkinių universiteto korpusų. Fasadų medžiagiškumas: stiklas, metalas, kompozicinės plokštės, paremtas siekiu sukurti techniškos, pažangios mokslo institucijos įvaizdį. Pastato eksterjero medžiagiškumas sukurtas nepamirštant vis dar dominuojančio šiuolaikinės architektūros palydovo – stiklo fasadų, tačiau šį kartą jie harmonizuojami tekstūrinio stiklo neperšviečiamais tamsiai pilkais intarpais, sudarančiais netaisyklingus šachmatiškus ritmus. Taip pat fasaduose metalo profiliais aiškiai atskirti aukštai. Šis fasadų horizontalus ir vertikalus raštas pastatui suteikia žmogaus mastelį, padeda suvokti jo dydį. Tokiu principu apdailinti du pagrindiniai pastato korpusai. Pietinė viršutinio korpuso pusė nuo saulės apsaugota didesniu skaičiumi neperšviečiamų plokštumų bei ties liftais suformuotomis horizontaliomis fasado žaliuzėmis. Antra dominuojanti fasado medžiaga – metalas – cinko skardos apdaila, apgaubianti laiptines kairėje centrinio įėjimo pusėje. Šia medžiaga apdailinama ir konferencijų salė. Cinko skardos vertikalus raštas ties laiptinėmis ir šalia esantis horizontalus raštas ties konferencijų sale dar labiau išryškina šių dviejų pastato dalių geometriją: laiptinių aukštį ir konferencijų salės plotį. Įėjimų į pastatą aukštai paliekami skaidrių stiklo plokštumų. Senąjį VGTU korpusą ir naująjį pastatą jungianti galerija papuošta metalo apdaila ir stiklo su žaliuzėmis junginiu.
Visi šie sprendimai, nepaisant to, kad pastatas projektuotas 2005 m., padėjo pasiekti B energinio efektyvumo klasę. Fasadų vitrinoms naudotos stiklo konstrukcijos, įstiklintos dviejų kamerų saulę kontroliuojančiais skaidraus selektyvinio stiklo paketais, termopaketais su rifliuotu stiklu bei termopaketais.
„Pastato eksterjero apdailai parinkome vieną ilgalaikiškiausių ir tvariausių medžiagų – cinką, kuriam suteikiama net 80 metų garantija“, – sako statinio architektai.
Šviesos dizainas nepriekaištingai architektūrai
Svarbus vaidmuo, įgyvendinant išskirtinį VGTU centrinių rūmų projektą, atiteko bendrovei „Gaudrė“. Jau daugiau nei 26 metus rinkoje esanti įmonė projektuoja apšvietimą ir užtikrina šių sprendimų įgyvendinimą, tiekia šviestuvus. „VGTU projekto pradžioje mes bendradarbiavome su architektų Sigito Kuncevičiaus ir Loretos Kuncevičienės komanda. Pagrindinis mūsų, kaip šviesos dizaino įmonės, tikslas buvo architektūriškai įspūdingam objektui kartu su projekto autoriais sukurti ir pritaikyti tinkamus inžinerinius apšvietimo sprendimus“, – pasakoja bendrovės „Gaudrė“ vadovas Vladislavas Mickevičius.
Kaip atkreipia dėmesį pašnekovas, kiekvienas projektas – unikalus, o VGTU centriniai rūmai – daugiau nei išskirtiniai. Įmonės „Gaudrė“ komanda pasitelkė žinias ir įgūdžius ne tik tam, kad įgyvendintų šiuolaikiškus apšvietimo sprendimus, bet ir tam, kad dizaino prasme apšvietimas sinchroniškai derėtų su architektūra. Norint pasiekti šiuos tikslus, buvo naudotos šviesos diodų (LED)apšvietimo ir įprastų tradicinės technologijos šviestuvų kombinacijos.
LED šviestuvas nėra atsakymas į visus klausimus
„LED apšvietimas – tai apšvietimo ateitis, bet tai nereiškia, kad LED šviestuvas yra vienintelis teisingas atsakymas į visus klausimus. Šiuolaikiniuose projektuose dominuoja LED šviestuvai ir vidutiniškai tai sudaro apie 70 % visų apšvietimų sprendimų. Kodėl ne daugiau? Kodėl tai ne visada geriausias sprendimas? Todėl, kad būtina lyginti investicijas, apšvietimo kokybę, atsiperkamumą. VGTU projektui pateikėme optimaliausią energijos sąnaudų ir investicijų santykį“, – pasakoja V. Mickevičius.
Pašnekovas pasakoja, kad VGTU objektui buvo keliami daug didesni reikalavimai nei tik tai, kaip sudėlioti šviestuvus ar kiek liuksų bus pasiekta ant darbo stalo. Pakabinami tiesioginės ir atspindėtos šviesos šviestuvai kuria komfortišką ir kokybišką apšvietimą ne tik darbo vietoje, bet ir bendrai erdvėje. Toks apšvietimo būdas vizualiai padidina erdvę. Pastato fasadas taip apšviečiamas iš vidaus, horizontalios lubų plokštumos apšviestos žaismingai ir „švariai“, todėl objektas atrodo „gyvas“ ir tamsiu paros metu.
Kiekviena idėja turi savo sprendimą
Puikūs šviesos dizaino sprendimai, kaip sako V. Mickevičius, ne kartą atsidūrė pavojuje dėl viešųjų pirkimų sistemos, kai prioritetas suteikiamas mažiausiai kainai arba pigiausiam gaminiui, kas dažnai padaro žalą architektūrinei idėjai. Todėl, dirbant su VGTU projektu, buvo daug pastangų dedama, kad būtų pasirinkti kokybiški apšvietimo sprendimai ir gaminiai. Tai, kad pavyko tai pasiekti, ypač svarbu bendrovei „Gaudrė“. „Įmonės tikslas – sukurti pridėtinę vertę klientui ir projektų autoriams architektams.
Mums šviestuvas nėra tik daiktas. Tai – sistema. Žinios, taikomos projektuojant apšvietimą, gali padėti sutaupyti, įgyvendinti architekto ir interjero dizainerio viziją, pasiūlant tinkamus techninius sprendimus, o, jeigu reikia, ir sukuriant analogų neturinčius sprendimus, ir taip pasiekti puikų rezultatą. Tai pavyksta pasiekti ir plėtojant savo šviestuvų gamybos liniją „Vindo“, kai kuriami specialūs, projektui pritaikyti šviestuvai“, – atkreipia dėmesį į tai, ką dažnai pamirštame, bendrovės vadovas.
Estetikos ir ilgalaikiškumo sintezė – vinilinės grindys
VGTU centrinių rūmų interjeras buvo projektuojamas atsižvelgiant į eksploatacinių savybių, estetikos ir ergonomiškumo aspektus. Šiuos kriterijus tobulai įkūnijo objekte pasirinktos vinilinės dizaino grindys „Amtico Signature“. Kaip sako bendrovės „Interjero linija“ vadovė Dainora Kizevičienė, šiam objektui pasirinktos vinilinės dizaino grindys LVT (angl. Luxury Vinyl Tile – prabangaus vinilo plytelės) yra aukščiausios kokybės vinilinės dangos rinkoje. Jos jau naudojamos tokiuose viešuosiuose pastatuose kaip Jėzuitų gimnazija Kaune, viešbutis „TonyResort“ Trakų r., „Ryanair“ biuras Karmėlavoje, viešbutis „Grand Baltic Dunes“ Palangoje ir kitur.
„Aukščiausios kokybės vinilinės grindų dangos išlieka puikios net intensyviai ir ilgai jas naudojant. VGTU projektą plėtojęs architektų biuras jau turėjo patirties su vinilinėmis dizaino grindimis „Amtico“, todėl buvo pasirinktos grindys, kurioms gamintojas suteikia neįprastai ilgą 20 metų garantiją. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad grindis remontuoti ar keisti yra vienas brangiausių ir sudėtingiausių apdailos remonto darbų“, – pasakoja D. Kizevičienė.
Sprendimai visuomeniniams pastatams
Pasak įmonės „Interjero linija“ direktorės, dirbant su visuomeninės paskirties objektais, būtina pasirinkti šiam sektoriui pritaikytas apdailos medžiagas. Sprendimai skirti privačiam sektoriui nepasiteisina dėl ekstremalaus dėvėjimo ir akivaizdžių skirtumų pagal kitus parametrus. Visuomeninių pastatų grindys turi atitikti slidumo, gaisrinės saugos, didelių apkrovų reikalavimus… Deja, rangovai neretai to neįvertina. Kaip sako pašnekovė, rangovai čia dažnai bando sutaupyti.
„Neretai rangovai, norėdami sutaupyti keletą projekto sąmatos eilučių, siūlo pigesnius, bet gerokai prastesnius analogus, neatsižvelgdami į tai, ar gaminant grindų dangą nenaudojama kenksmingų medžiagų, ar bus išlaikytas ilgalaikis estetinis vaizdas. Naudojant prastos kokybės medžiagas, kyla rizika ir visada išlieka netikėtumo faktorius – kaip grindų danga atrodys pasibaigus garantiniam penkerių metų laikotarpiui. Užsienio partneriams kelia nuostabą situacija, kai architekto suprojektuotame objekte rangovai pradeda keisti interjero sprendimus, medžiagas. Tai kenkia užsakovui ir to neturėtų būti, – atvirauja D. Kizevičienė ir moteriškai šypsodamasi skuba užbėgti išankstiniams vertinimams už akių. – VGTU objekte tokių situacijų nebuvo, o darbas su rangovais vyko sklandžiai.“
„Interjero linija“ jau 17 metų dirba rinkoje kaip patikimiausias grindų, sienų dangų, kiliminių plytelių, akustinių, baldinių bei užuolaidinių medžiagų, skirtų visuomeniniam sektoriui, tiekėjas. Specifinės apdailos medžiagos ir nuolatinis įmonės bendradarbiavimas su architektais bei rangovais padeda išspręsti ypač opius techninius klausimus. Iki šiol rinkoje vyravo stereotipas, kad su įsigyta medžiaga užsakovas paliekamas vienas ir, jeigu iškyla problemų, jam tenka su jomis susidoroti pačiam. „Interjero linija“ laužo įsisenėjusius stereotipus ir visuomet konsultuoja užsakovus. „Mes didžiuojamės, kai užsakovai grįžta su naujais projektais, nes jie išbandė tai, kas geriausia, ir įsitikino, kad mes siūlome tai, kuo tikime patys“, – sako įmonės vadovė D. Kizevičienė.
Inovatyvūs ir darniai prie aplinkos pritaikyti sprendimai
Vandens maišytuvų komforto zona, galimybė taupyti vandenį, optimaliausio santykio tarp dizaino, ergonomikos, tvarumo bei biudžeto sprendimus rado ir įgyvendino bendrovė „Grohe“. Kaip sako įmonės pardavimų atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė, VGTU yra pažangi ir šiuolaikiška aukštojo mokslo įstaiga, ruošianti specialistus kurti pažangias technologijas. Todėl aplinka, kurioje būsimieji specialistai mokosi, taip pat turėtų tapti pažangių sprendimų pavyzdžiu.
„Didžiausias iššūkis, įgyvendinant VGTU projektą, buvo biudžetas. „Grohe“ gaminių pasiūla viešiesiems pastatams yra ypač didelė, t. y. nuo paprastų maišytuvų praustuvų iki unikalaus dizaino jutiklinių ar net inovatyvių įrenginių, kurie turi integruotą mažą generatorių ir patys gamina elektrą, naudojamą maišytuvui „atidaryti“ ir „uždaryti“ vandenį. „Grohe“ gali pasiūlyti sprendimus, kurie sumažins vandens sunaudojimą net 10 kartų (nuo standartinių 12 l/min. iki 1,35 l/min.). Tad iš šios gausybės reikėjo parinkti idealiai tinkamus VGTU projektui maišytuvus praustuvams“, – atvirauja A. Stankevičienė.
Bendrovei „Grohe“ tokio pobūdžio objektai nėra naujiena. Šiuo metu kompanija plėtoja ir kitus panašius projektus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, Dailės akademijoje. Kaip atkreipia dėmesį pašnekovė, viešųjų pastatų projektų užsakovų galimybės ribotos ir dažnai prasilenkia su norais. Todėl įmonė aktyviai dirba su studentais, kviečia juos prisijungti prie iniciatyvų.
„Dirbame tam, kad žmogaus aplinka taptų saugesnė, patogesnė. Kaip kompanijos aktyvumą ir ekologiškus sprendimus įvertino JAV žurnalo „Fortune“ korespondentai, „Grohe“ – įmonė, keičianti pasaulį“, – pasakoja bendrovės atstovė.
VGTU Mokslo ir administracijos centras – ypatingas objektas. Todėl jo statyba tapo iššūkiu tiek architektams, tiek įvairių sričių statytojams, medžiagų tiekėjams. Projekto santechnikos ir priešgaisrinių medžiagų tiekėjas – UAB „Krasas“, įmonė, kuri jau daugiau kaip 15 metų užsiima didmenine prekyba šildymo, vandentiekio, nuotekų ir priešgaisrinėmis sistemomis, medžiagomis įvairiais izoliacijos gaminiais, pagal užsakovo pateiktus paklausimus, sąmatas ar žiniaraščius. Moderniame pastate, be abejonės, darbuotis bus patogu, erdvu ir šiuolaikiška.
