Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG grupė atnaujino susitarimą dėl „Connect II“ (Grįžračio) teritorijos vystymo. Ketinimų protokole numatyta, kad savivaldybė organizuos tarptautinį konkursą šios geležinkelio stoties rajono teritorijos urbanistinei vizijai sukurti. Ji taps pagrindu teritorijos konversijai.

„Pramonei tarnavusios teritorijos miesto centre turi grįžti žmonėms ir virsti gyvomis, funkcionuojančiomis miesto dalimis. Transformacijos laukia visi, todėl kartu su LTG grupe imamės iniciatyvos, kad pokyčiai į šią teritoriją ateitų kuo greičiau. Šioje miesto dalyje taip pat planuojame vietą mokyklai, želdiniams – to labai trūksta“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Apie 42 hektarų ploto buvusi prekių stoties teritorija yra išsidėsčiusi Naujininkų ir Naujamiesčio sandūroje – tarp Švitrigailos, Dariaus ir Girėno, Panerių, Tūkstantmečio, Iešmininkų ir Prūsų gatvių. Ji ilgus dešimtmečius veikė kaip svarbus geležinkelių transporto mazgas, sukūręs tūkstančius darbo vietų ir atlikęs reikšmingą vaidmenį miesto ekonominiame gyvenime.

Šiuo metu ši teritorija dar naudojama LTG grupės poreikiams bei kitai pramoninei ir infrastruktūrinei veiklai, tačiau strategiškai veiklos palaipsniui perkeliamos į naujas vietas. Atsiveria galimybė šiai miesto daliai suteikti naują kryptį – transformuoti ją į gyvą, atvirą ir modernų miesto kvartalą, integruotą į urbanistinį audinį ir pritaikytą šiuolaikiniams vilniečių poreikiams.

„Siekdama atverti istorinę miesto dalį gyventojams ir kurti naują urbanistinę kokybę, LTG grupė nuosekliai investuoja į geležinkelių infrastruktūros modernizavimą ir veiklos iškėlimą bei transformaciją kitose teritorijose. Vienas svarbiausių šios strategijos žingsnių – naujo elektrinių traukinių depo statybos Naujoje Vilnioje, kurios leis perkelti dalį veiklos iš centrinės miesto zonos į šiuolaikiškai suplanuotą ir efektyviai veikiančią infrastruktūrą“, – sako LTG grupės vadovas Egidijus Lazauskas.

Šis kryptingas investicinis sprendimas ne tik atlaisvina vertingas miesto erdves, bet ir žymi platesnę veiklos transformaciją – nuo istoriškai susiformavusio pramoninio naudojimo prie tvarių, daugiafunkcių miesto teritorijų vystymo.

Pasak Egidijus Lazausko, sklandus ir konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe leidžia reikšmingai paspartinti planavimo procesus ir užtikrinti „Connect II“ teritorijos strateginį prioritetą. Tikimasi, kad investuotojai, vystydami šią teritoriją, sukurs aplinką, kurioje modernus mobilumas organiškai derės su inovatyviu verslu ir aukšta gyvenimo kokybe.

Pasak miesto vyriausiosios architektės Lauros Kairienės, „Connect II“ teritorija planuojama kaip daugiafunkcė, gyvybinga ir unikali miesto dalis, kurioje darniai derėtų gyvenamoji, visuomeninė, socialinė, paslaugų ir biurų funkcijos.

„Šią teritoriją miestas mato kaip organišką pastarąjį dešimtmetį susiformavusio Vienaragių slėnio tąsą – vietą, kurioje norėtų telktis inovatyvūs verslai, startuoliai, universitetų bendruomenė ir naujakuriai“, – teigia L. Kairienė.

Tarptautinį urbanistinį „Connect II“ teritorijos vystymo vizijos konkursą planuojama skelbti dar šiemet. Jo metu sukurta vizija taps pagrindu „Connect II“ teritorijos detaliajam planui, kurį rengs Vilniaus vystymo kompanija, sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė. Parengiamieji darbai teritorijos vizijai jau atlikti – įvardinti apribojimai, siekiant išsaugoti teritorijoje esančius vertingus geležinkelių paveldo pastatus, nustatytos galimos urbanistinės kaitos gairės.

Tuo metu „Go Vilnius“, oficiali Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra, planuoja strateginę galimybių studiją, kuria siekiama išgryninti unikalaus inovacijų rajono Vilniuje potencialą. Jos tikslas – išanalizuoti geruosius Europos inovacijų rajonų pavyzdžius, įvertinti Vilniaus inovatorių bendruomenės augimo galimybes bei poreikius infrastruktūrai, paslaugoms ir aplinkai.

Miesto ir LTG bendradarbiavimas tęsiasi jau ne vienerius metus – praėjusių metų rugsėjį abi pusės kartu su projektuotoju pasirašė projektavimo sutartį dėl „Connect I“ teritorijos (stoties ir jos prieigų) transformacijos įgyvendinimo. Taip pat intensyviai plėtota miesto traukinio vizija: išgrynintos galimos papildomos stotelės Vilniaus miesto ribose, aptartos jų prieigų gerinimo galimybės ir suplanuoti darbai, kurie ateityje leis esamas geležinkelio vėžes pritaikyti ne tik tarpmiestiniam susisiekimui, bet ir miesto reikmėms.