Vilnius yra miestas, turintis gausią istoriją, seną architektūrą ir kultūrinį paveldą. Vilnius garsėja savo daugybe bažnyčių, muziejų, meno galerijų ir kavinių. Tai taip pat yra vienas iš Baltijos šalių politinių, ekonominių ir švietimo centrų. Miestas yra žinomas dėl savo gražios senamiesčio dalies, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vilnius taip pat yra jaunimo ir kultūrinio gyvenimo centras su daugybe renginių ir festivalių.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas patikina, kad Vilniaus miesto savivaldybė atvira, inovatyvi, nuolat eksperimentuojanti ir tvariai besivystanti. Šiai vizijai pasiekti savivaldybė išsikėlė tris tikslus: gyvenimo kokybė, nepriklausomai nuo rajono, miesto kompleksinė transformacija pagal individualius poreikius, gamta paremti ir gamtinę aplinką puoselėjantys sprendimai sveikam ir kokybiškam gyvenimui mieste.
„Mums svarbi koncentruoto, sąmoningai augančio miesto vizija: siekiame koordinuotai spręsti miesto plėtros problemą, įveiklinant infrastruktūros įstatymą bei stiprinant santykius su kaimyninėmis savivaldybėmis. Vilniuje siekiame visapusiškai ir kompleksiškai kelti gyvenimo kokybę toliau nuo centro esančiuose rajonuose, sąmoningai valdyti miesto augimą bei saugoti Vilniaus, kaip miesto, turinčio daug žaliųjų erdvių, išskirtinumą, plėsti ir gerinti žaliąją infrastruktūrą, vykdant daugiabučių renovaciją, plečiant bemotorių priemonių infrastruktūrą bei būtinųjų socialinių paslaugų urbanistinį atnaujinimą. Be to, planuojame didinti naujų NT objektų integraciją bei koordinuoti jų plėtrą neprioritetinėse teritorijose“, – apie pokyčius pasakoja Vilniaus miesto meras.
Vilniaus miesto savivaldybės nuveiktų darbų sąrašas ilgas. Svarbu įvardyti keletą projektų, pastebimų ir matomų miestiečiams. Pirmiausia, tai žmonėms pritaikyta Neries krantinė. Šiais metais pabaigtas kairiosios Neries krantinės etapas tarp Žvėryno ir Baltojo tiltų. Iki 2025 metų planuojama sutvarkyti ir beveik 2 kilometrų ilgio krantinės atkarpą nuo Brolių Vileišių skvero iki Žaliojo tilto.
Dideli pokyčiai vyksta ir dešiniajame Neries krante. Dangoraižių rajono viziją architektai ėmė kurti prieš 60 metų. Šiuo metu ši vieta sparčiai keičiasi. Verslo investicijos į šią teritoriją siekia ne vieną milijoną eurų. Miesto urbanistinį veidą stipriai pakeitė ir Paupio bei Šiaurės miestelio atnaujinimas ir esminiai šių rajonų pokyčiai. Įsibėgėjo ir pramoninių zonų konversijos. Buvę Vilniaus fabrikai virsta biurais, komercinėmis patalpomis.
Kitas svarbus tiek miesto veidą, tiek miestiečių gyvenimo būdą keičiantis sprendimas – visame mieste atsiranda daug viešųjų erdvių ir visiems atvirų sporto aikštynų, sporto zonų, treniruoklių. Per pastaruosius metus įrengtas ir atidarytas Japoniškas sodas, Drakono pieva, Vingrių skveras, Neries senvagės slėnis, baigiamas Kaukysos skveras. Pati naujausia viešoji erdvė – Perkūnkiemio bendruomenės lauktas skveras.
Savivaldybė daug dėmesio skiria tradicinei judumo infrastruktūrai, viešojo transporto ir logistikos sistemos tobulinimui Vilniaus mieste, tvaraus judumo principų tolesniam diegimui ir multimodalumo skatinimui.
Vilniaus miesto savivaldybė projektui „Išmanusis miestas 10“ siūlė dvi teritorijas – tai Vilniaus istorinis centras, kuris apima net 352 ha, ir medinės Šnipiškės (75 ha). Pirmuoju atveju veikla Vilniaus istoriniame centre yra ribojama kultūros paveldo apsaugą nustatančių tarptautinių konvencijų, nacionalinių teisės aktų bei reglamentų. Tikimasi, kad dalyviai pasiūlys kūrybišką, inovatyvų ir su paveldosaugos reikalavimais subalansuotą kompleksinį požiūrį į urbanistinę kultūros paveldo teritoriją.
Šnipiškėse sparčiai daugėja gyventojų, statomi nauji daugiabučiai namai, kuriasi jaunos šeimos. Tai kelia daug iššūkių siekiant išsaugoti vietos unikalumą ir užtikrinti kokybišką gyventi aplinką su viešosiomis erdvėmis, mokyklomis, darželiais, kita reikia infrastruktūra. Todėl Šnipiškių seniūnijoje esanti teritorija turi unikalią galimybę tapti medinės architektūros eksperimentų poligonu, kuriame darniai dera istorinė ir nauja medinė architektūra.
