Energetinis tvarumas tampa svarbia miestų plėtros kryptimi. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti energijos cirkuliaciją, architektai apželdina stogus. Daugėjant tokių pastatų, skaičiuojamas ne tik išaugęs ekonominis tvarumas, besiplečiantys rekreacinių erdvių plotai, bet ir besiformuojančios naujos urbanistinės normos.

„Kai klausiama, kodėl suprojektuojami žalieji stogai, reikėtų klausti: o kodėl ne? Kodėl dar ne visi stogai mieste apželdinti?“, – sako G.Janulytės-Bernotienės studijos architektė Guoda Zykuvienė, suprojektavusi netrukus duris KTU studentų miestelyje atversiantį „M-Lab“ pastatą. Į šį projektą įsijungus universiteto bendruomenei, sukurti papildomi žaliųjų stogų scenarijai: daržo, valgymo zonų ir jogos erdvių.

„M-Lab“ projekto vizual.

Sodas, gėlynas ir daržas vienoje erdvėje

„Žalieji stogai saugo stogo dangą nuo perkaitimo vasaros metu, t.y. saugo ne tik aplinką bendrąja prasme, bet ir konkrečiu atveju gerina saulės baterijų darbą, nes jos stovėdamos ant bituminės dangos perkaista ir nebedirba efektyviai. Jei tai stogas su medžiais, jis, žinoma, dar absorbuoja CO2. Be to, žali stogai akumuliuoja lietaus vandenį, kurio perteklius kitais atvejais stiprių liūčių metu ne tik kad nėra panaudojamas, bet ir gali pridaryti žalos“, – pastebi architektė G. Zykuvienė.

Ant naujojo pastato stogo Kaune kuriamas medingas ir itin drugelių bei bičių mėgstamas daugiamečių gėlių gėlynas, primenantis lietuvišką pievą. Architektė akcentuoja, kad daugelis parinktų augalų, tokių kaip katžolės, raudonėliai, monardos ne tik skleidžia skirtingus, kupinus eterinių aliejų aromatus, bet yra tinkami arbatoms. Pastelinės mėlynos, rausvos, sidabrinės gėlyno spalvos pagyvinamos ryškia geltonų rudbekijų spalva. Skirtingų formų gėlių žiedų masei struktūriškumo suteikia lendrūnų smilgos.

Architektų studija prieš keletą metų apželdino ir Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro stogo terasą. Šįkart KTU Studentų miestelyje kauniečiai ant naujojo stogo įrengė veją su gėlynais ir medine terasa, papildė daržu ir vaiskrūmių sodu, o žaliame šilokų kilime integruotos saulės baterijos. „Visų pirma, žali stogai yra puiki vieta bendrauti ir svajoti. Žalieji stogai yra sklypo želdynai, tik toliau nuo miesto triukšmo ir … kasdienybės ar rūpesčių – juk ten būdamas žvelgsi į viską iš aukščiau“, – akcentuoja G. Zykuvienė.

Išsaugo biologinę įvairovę

Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės veiklų viena iš koordinatorių Irma Bagdonienė akcentuoja žaliųjų stogų edukacinę naudą. Mieste randantis vis daugiau pavyzdžių viešuosiuose pastatuose, visuomenė priima gamtą kaip betarpišką miesto realybę, kurią būtina saugoti ir rūpintis. Su tvaresniu žmogaus ir gamtos santykiu tyrinėjant miesto florą supažina ir darželiai bei mokyklos.

„Sveikintina, kad universitetai imasi naujų tendencijų diegėjų vaidmens. Anksčiau visuomenėje buvo gajus įsitikinimas, kad žalieji stogai dengia tik pietų Europos miestų stogus. Šiandien miestų gyventojai supranta ir įvertina tokių dangų naudą visoje Europoje, net ir šiauresniuose Skandinavijos regionuose“, – pastebi tarptautinės ERASMUS+ projekto iniciatyvos „AGROS“ atstovė Lietuvoje I. Bagdonienė.

Nors ekonominis naudingumas ir energetinis tvarumas vieni spabiausių aspektų kuriant pastatų projektų, specialistai pabrėžia, kad, visų pirma, ant žaliųjų stogų augantys želdiniai padeda išlaikyti darnų ekosistemų ciklą. Stogų flora pritraukia gamtos balansui itin reikšmingas bites, drugelius, vabzdžius ir smulkiuosius paukščius. Įrengtos aktyviose urbanistinėse biurų zonose, tokios erdvės darbuotojams padeda puoselėti ryšį su gamta, rasti tinkamą vietą atsipalaiduoti, stiprinti psichologinį atsparumą.

Spaudos pranešimas. Portalo Structum.lt redakcija neatsako už jo turinį. Straipsnis viešinamas visuomenės informavimo tikslais.