Centrinių miesto erdvių virsmą šiuo metu patiriantis Kaunas jau ruošiasi dar nematytai industrinės teritorijos, esančios ant Aleksoto kalno, transformacijai. Čia tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ suplanavo naują gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“.
Projektas unikalus vaizdingomis urbanistinėmis panoramomis, būsimieji gyventojai galės įsikurti miško apsuptyje šalia miesto centro, naujasis kvartalas įkvėps gyvybės rajonui, gerokai pavargusiam nuo senų sandėlių bei gamyklų.
„Matau Kauną“ kyla ir kaip naujos, šiam miestui pritaikytos idėjos projektas, kuriantis gyvybingą, bendruomenišką, darnų ir išskirtinės architektūros kvartalą, kuriame didžiausias dėmesys skirtas tvarumui. O jis sutelktas į būsimųjų rajono šeimininkų socialinius saitus, ryšį su gamta bei gyvenimo komfortą.
Suvienijo pajėgas
Projekto „Matau Kauną“ vystytojas – bendrovė „YIT Lietuva“ – šiuo metu pilkai ir tuščiai Aleksoto kalno teritorijai suplanavo išties ambicingą konversiją. Visai rajono transformacijai įgyvendinti numatytas dešimties metų laikotarpis, per kurį centrinėje Laikinosios sostinės dalyje buvusi pramoninė teritorija prisipildys gyvybės, kultūros ir bendruomeniškumo.
Šio virsmo centre – skirtingų kvartalų ir viešųjų erdvių projektas „Matau Kauną”. Jame numatyta pastatyti virš 1,6 tūkst. naujų būstų, besijungiančių į vientisą ir darnią urbanistinę struktūrą. Įgyvendinamo projekto teritorija – itin plati, siekianti 10 ha plotą. Todėl jau statomo kvartalo vietoje tilptų beveik trys Kauno „Žalgirio“ arenos.
Tokie dideli bei ambicingi projekto vystytojo užmojai paskatino imtis ir netradicinių rajono projektavimo sprendimų. Norėdamas sukurti unikalų, estetišką bei itin komfortišką kvartalą, statytojas pasitelkė net keturias skirtingas architektų komandas. Tai – kone vienintelis atvejis Kaune, kai gyvenamąjį rajoną projektuoja tokios gausios jungtinės specialistų pajėgos.
Tačiau jos nesivaržė tarpusavyje, o suvienijo jėgas ir prie projekto darbuojasi kartu. Tai – architektų ir interjero dizainerių grupė „Archispektras“, viena pirmųjų individualių projektavimo įmonių Lietuvoje „Kančo studija“, pastatų architektūros ir interjero kūrėjai „Archas“ bei tarptautinė urbanistų studija „Pupa“.
Tadas Jonauskis, urbanistų studijos „Pupa“ vadovas, sako, jog tokia praktika yra labiau išimtis, nei taisyklė. Visgi, anot jo, šis netradicinis skirtingų architektų jungtinis darbas lėmė savitą ir unikalų kvartalo braižą.
„Visi turėjome savo projekto viziją, tačiau suvieniję idėjas sukūrėme individualaus charakterio naujojo rajono kvartalus. Buvo suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo trys architektų studijos bei mūsų urbanistų komanda.
Kartu apžvelgėme visus pasiūlymus, ilgai diskutavome ir galų gale išgryninome bendrą kvartalo idėją. Pasirinkome vieną projekto vystymo kryptį – projektuoti kokybišką, gyvybingą ir miestietišką gyvenamąjį rajoną.
Mums buvo svarbu, kad jo gyventojai galėtų jaustis esantys miesto centre, tačiau ir gyventų gamtos apsuptyje. Kvartalą supa miškas, čia pat teka Nemunas, o visi statomi namai bus orientuoti į viešąsias erdves, skverus ar parkelius.
Norėjome, kad pro savo būstų langus, balkonus ir terasas žmonės matytų miesto gamtinio kraštovaizdžio arba urbanistines panoramas. Juk tai – „Matau Kauną“ kvartalas, vadinasi, vaizdai čia turi būti kokybiški“, – pasakoja T. Jonauskis.
Trejopas tvarumo konceptas
Projekto autoriai kvartalui norėjo ne tik vizualinio įspūdžio. T. Jonauskio teigimu, naujasis Kauno rajonas turėjo užtikrinti architektūrinę įvairovę bei skatinti mažesnių bendruomenių atsiradimą ir išvystyti aiškesnį savo gyvenamosios vietos identifikavimą.
Todėl, pažymi urbanistas, projekte buvo vystomi perimetrinio užstatymo, nedidelio dydžio kvartalai, aiškiai atskiriantys viešas bei privačias erdves, formuojantys viešųjų erdvių hierarchiją.
Tokiu būdu ir kurtos skirtingų identitetų rajono dalys, kurioms aiškiai iškelta ir tvarumo vizija. O ją apibrėžti nuspręsta remiantis 15 minučių koncepcija. Tai atspindi šiuolaikinių miesto žmonių poreikį gyventi greta viešųjų paslaugų, judėti tvariai ir patogiai.
„Naujojo kvartalo gyventojai visus svarbiausius miesto objektus gali pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu. Užtenka vos 15 minučių atsidurti ten, kur tiek daug įvairovės, veiksmo bei galimybių. Būtent tokia yra modernaus miesto perspektyva. Antrasis šio rajono tvarumo aspektas liečia mikroklimato jame komfortą.
Projektuodami kvartalus, siekėme tinkamos patalpų ir viešųjų erdvių insoliacijos. Čia saulės kiekis bus palankus laisvalaikiui, komfortabiliam gyvenimui, o vidiniai kiemai – uždaresni, tačiau pakankamai šviesūs buvimui terasose, balkonuose.
Buvo apgalvotas bei modeliuotas ir rajono vėjuotumas. Nors ši teritorija – ant kalvos, pagrindinėms viešosioms erdvėms vyraujantys pietvakarių vėjai didelės neigiamos įtakos nedarys“, – apie komfortiškus kvartalo mikroklimato sprendimus kalba architektas.
Trečioji naujojo rajono tvarumo kryptis, priduria jis, buvo nukreipta į socialinius saitus. Kuomet kvartalas yra palankaus mikroklimato, norisi daugiau laiko praleisti lauke. O čia, tikina T. Jonauskis, geriausiai formuojami socialiniai ryšiai.
„Šiuolaikinė jaunų žmonių karta jau nebenori uždarumo. Jai svarbi bendruomenė, galimybė pažinti kaimynus. Dabar žmonės siekia bendrauti, jungtis, būti socialiai aktyvūs. Taip kuriasi gatvės, kiemo, kvartalo bendruomenės, būtent tam paskyrėme viešąsias rajono erdves.
Vakarinėje kvartalo dalyje sukūrėme bendruomenės skverą. Tuo metu esamos giraitės vietoje bus žalioji iškylų erdvė. Ji – natūralesnė nei bendruomenių skveras, čia daugiau vertingos gamtos. Todėl ši erdvė puikiai pritaikyta ramiam poilsiui, iškyloms, prieigoms prie kalno šlaito“, – teigia architektas.
Vadina miesto ateitimi
„Matau Kauną“ kurianti tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ šiuo metu įgyvendina pirmąjį projekto etapą – planuojama pirmuosius 2 daugiabučius užbaigti šių metų rudenį. Vystytojai pasakoja, kad lokacija pasirinkta neatsitiktinai, nes čia, ant Aleksoto kalno, formuojamas naujas Kauno veidas.
„Kaunas nėra didelis miestas, prieš kelis dešimtmečius jis daugiausiai plėtėsi į priemiesčius, plėtra vyko taip greitai ir tokiais dideliais mastais, kad ilgainiui užmiestyje gyvenantys žmonės pradėjo matyti tokio gyvenimo trūkumus.
Prastai išvystyta susisiekimo ir socialinė infrastruktūra, nuolat besiformuojančios transporto spūstys, ne taip lengvai pasiekiamas miesto centrinė dalis. Būtent todėl Kauno centras yra miesto ateitis, kuri jau jau virsta realybe“, – pastebi bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Pasak jo, seni gamykliniai objektai centriniuose rajonuose jau konvertuojami į gyvenamuosius bei verslo rajonus. „Šiuo aspektu miestas labai sparčiai juda į priekį. Žmonės jau mato gyvenimo centre privalumus, o jie kartu atneša verslo, paslaugų, viešųjų erdvių plėtrą.
Labai džiaugiuosi, kad Kaunas šiuo gyvybingumo keliu žengia sėkmingai, visgi iki šiol tam stigo drąsos. Tačiau dabar miestas pagaliau ryžosi šiai tvariai konversijai“, – reziumuoja kvartalą vystančios bendrovės „YIT Lietuva” vadovas K. Vanagas.
Partnerio turinys
