Centrinėje Marijampolės dalyje, greta gražiai sutvarkyto parko, neobarokinės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos, Marijonų vienuolyno ir Marijonų gimnazijos, dailiai į miesto audinį įkomponuotos švyti „Šešupės terasos“ – puikus pavyzdys, kad svajonės pildosi, reikia tik labai norėti.
„Ši Marijampolės vieta šalia parko ypatinga, todėl ir pastatas turėjo būti išskirtinis“, – apie „Šešupės terasų“ projektą pasakoja jo plėtotojas Jurgis Vilutis, į prestižinės klasės būstų projektus orientuotos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Juodkrantis“ įkūrėjas ir vadovas.
J. Vilutis sako apleistą buvusią internatinę mokyklą įsidėmėjęs dar 2008 m., vos tik atvykęs iš Vilniaus į Marijampolę dirbti inžinieriumi.
„Mane šokiravo, kad istorinėje miesto dalyje, prie Šešupės, prie pat parko, stūkso milžiniškas vaiduoklis išdaužytais langais. Pasižadėjau pastatą prikelti naujam gyvenimui“, – sau mestą iššūkį prisimena J. Vilutis.
2020 m. jis žengė pirmą žingsnį tikslo link – įsigijo šį daug metų apleistą pastatą iš varžytinių. „Pastatas yra centrinėje miesto dalyje, prie gražiai sutvarkyto parko, greta neobarokinės Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos, marijonų vienuolyno ir Marijonų gimnazijos, tad reikėjo ypač atidžiai įkomponuoti jį į miesto audinį. Kreipiausi į architektą Gintautą Vieversį, jis šį užmojį sėkmingai įgyvendino“, – pasakoja J. Vilutis.
„Šešupės terasos“ Marijampolėje tapo išskirtiniu projektu daugeliu atžvilgių. Tai vienintelis mieste daugiabutis, kuriame įrengtas efektyvus ir taupus geoterminis šildymas. Visi butai – aukštomis lubomis, kiekviename yra vienas ar du erdvūs balkonai arba terasa. Kai kurių balkonų plotas – beveik 10 kv. m. Inžinieriams ir statytojams toks architektūrinis sumanymas, beje, tapo tikru išbandymu: 16 m aukštyje pučiant vėjui ir sningant teko pro vos centimetru platesnes angas giliai į pastato vidų įkišti 9 m ilgio metalines H formos sijas. „Šie darbai ir buvo brangiausi – geoterminio šildymo ir erdvių balkonų įrengimas“, – sako J. Vilutis.
„Šešupės terasos“ pastatytos per 20 mėnesių. Įgyvendinant projektą stengtasi naudoti kuo daugiau vietos darbo jėgos ir gaminių. Miesto centre draudžiamas sunkiojo transporto judėjimas, todėl didžiausiu statybų proceso iššūkiu tapo medžiagų gabenimas į objektą. Statybinės medžiagos buvo iškraunamos už miesto esančiose aikštelėse ir į statybvietę pristatomos mažesnėmis transporto priemonėmis.
Pastate suformuoti 77 turtiniai vienetai – 74 butai ir trys administracinės paskirties patalpos. Pro rytinius langus gyventojai matys Šešupę, pro vakarinius – senamiesčio vaizdus. Stengtasi, kad pastatas kuo mažiau primintų buvusį bendrabutį – jo balkonai išdėstyti taip, kad visiems pakaktų erdvės gėrėtis gamta. Dėl to suprojektuoti ir sandėliukai daiktams bei dviračiams pasidėti. Dalis balkonų ir terasų įstiklinta berėmio stiklo konstrukcijomis. Kad gyventojai jaustųsi tarsi gyvenantys parke, net sutvarkyti greta esantys sklypai. Prie pastato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
NT plėtotojas pripažįsta, kad būta nuogąstavimų, ar nedideliame mieste pavyks parduoti 6,5 tūkst. kv. m ploto prestižinės klasės butų. Tačiau jau per projekto prezentaciją buvo rezervuota 52 proc. apartamentų su daline apdaila. Jų kaina buvo dvigubai didesnė nei tuometėje vietos NT rinkoje, tačiau pirko net ir turintieji nuosavus namus – ne perparduoti, o sau. Vieniems būtinai reikėjo butų su upės vaizdu, kiti norėjo pro langą matyti tik senąją architektūrą. Nustebino ir butų ploto poreikis – pirmiausia buvo išpirkti didžiausi apartamentai.
„Dabar „Šešupės terasose“ likę tik penki laisvi butai“, – džiaugiasi projekto sėkme J. Vilutis ir pabrėžia, kad tokios puikios vietos daugiabučiui gyvenamajam pastatui Marijampolėje daugiau nebus.
J. Vilučio teigimu, „Šešupės terasų“ sėkmės istorija paskatino į Marijampolę žengti kitus NT plėtotojus, buvo kilstelėta naujų pastatų statybos kokybė – dabar mieste stengiamasi įgyvendinti ne prastesnius projektus.
Sprendiniai, pakeitę pastato įvaizdį
Silikatinių plytų sovietinė internatinė mokykla tipiniais praėjusio amžiaus vidurio langeliais niekaip nederėjo prie pulsuojančios Šešupės paupio gamtos. Reikėjo dinamiško, gyvo fasado.
„Namo architektūrinį vaizdą smarkiai pakeitė skirtingo dydžio lodžijos su fragmentiškai įstiklintomis balkonų „akimis“. Šiuo sprendiniu išvengėme fasado montonijos, – apie įgyvendintus sprendinius pasakoja architektas G. Vieversys, drauge su architekte Gina Vieversyte įgyvendinęs apleisto pastato kapitalinio remonto projektą. – Projektuodami pastatą siekėme prisitaikyti prie esamo konteksto. Aplinkinėje istorinėje architektūroje dominuoja šlaitiniai stogai, nedidelis aukštingumas, todėl ir mes skaidėme pastato aukštingumą skirtingu medžiagiškumu, architektūriniais elementais, šlaitinių stogų forma.“
Buvo atkastas pastato cokolinis aukštas ir suformuotas reljefinis kraštovaizdis – kalneliai, tarp kurių iš terasų atsiveria Šešupės vaizdai. Cokolinio / pirmo aukšto butams suprojektuotos erdvios terasos. Visi butai gauna užtektinai saulės šviesos ir vaizdų pro langus. Cokolinė / pirmo aukšto pastato dalis dengta akmens masės plytelėmis, likęs fasadas tinkuotas, nes siekta neišsiskirti iš aplinkinių istorinių pastatų.
„Bendrosiose patalpose išlaikėme charakteringą konstrukcinį masyvių kolonų žingsnį. Kolonų netinkavome – palikome natūralų betoną, kad būtų aiškiai matyti naudotos medžiagos, – tęsia pasakojimą architektas. – Interjere yra palikta ir seno mūro fragmentų, sienoms naudotas grubus neglaistytas tinkas.“
Planuojant bendrojo naudojimo erdves, galvosūkiu tapo slegiantis ilgas ir tamsus koridorius. Jį tiesiog buvo būtina suskaidyti į dvi trumpesnes atkarpas. Taip užtikrinti patogesni projektuojamų butų funkciniai ryšiai.
Bendrosiose patalpose sukurtas šiek tiek šaltokas industrinis stilius. Jo detalės atskleidžia to laikotarpio dvasią: atvira esama konstrukcija, nepaslėpti, tik pakabinamomis juodo tinklelio lubomis pridengti inžineriniai tinklai. Abiejose daugiabučio laiptinėse paliktos senos teraco stiliaus pakopos, vietomis jas teko pašlifuoti ir pataisyti.
„1962 m. pastatyta internatinė mokykla istorinėje aplinkoje atrodė kaip svetimkūnis. Mūsų tikslas buvo panaikinti sovietinį tvaiką. Dabar pastatas ne tik integruotas į istorinį kontekstą, bet ir pritaikytas prie jį supančios gamtinės aplinkos, yra patogus gyventi. Miesto bendruomenė teigiamai priėmė šį projektą“, – apibendrina architektas G. Vieversys, drauge su architekte G. Vieversyte stulbinamai pakeitęs pastato įvaizdį.
Apsaugos sistemos gyventojams suteiks daugiau komforto ir ramybės
„Atsižvelgdami į gyventojų poreikius, „Šešupės terasoms“ išrinkome ir jose sumontavome apsaugos sistemas, užtikrinančias reikiamą saugumo lygį. Mūsų komanda yra sukaupusi ilgametės patirties bei techninių žinių apsaugos sistemų srityje, tad galime pasiūlyti naujausiomis technologijomis paremtus, patikimus ir geriausiai individualius klientų poreikius atitinkančius sprendimus“, – apie projektą pasakoja Edmundas Samoška, namų ir verslo apsaugos sistemų įmonės „Redpcline servisas“ vadovas.
Įmonė pasirūpino, kad kiekvienas butas galėtų patogiai naudotis daugiaabonente telefonspynių sistema, kurios lauko stotelė sumontuota prie įėjimo durų, o vidinis įrenginys, telefono ragelis, yra kiekviename bute. Į laiptines gyventojai patenka surinkę kodą arba prilietę prie lauko įrenginio žetoną.
Nemokamo parkavimo plotų miestų centre mažėja, todėl „Šešupės terasų“ gyventojams itin aktualu apriboti atsitiktinių automobilių patekimą į daugiabučiui skirtą aikštelę. Tam pasitelktas modernus kelio užtvaras su GSM valdikliu. Atvažiavęs prie užtvaro, vairuotojas surenka telefono numerį, o jo signalą gavęs GSM valdiklis pakelia užtvarą. Valdiklis taip pat garantuoja sklandų išvažiavimą iš aikštelės. Nuotolinis valdymas suteikia gyventojams privalumą pakelti užtvarą ir įleisti svečių automobilius neišeinant iš namų į kiemą.
Visą išskirtinio objekto teritoriją, įskaitant įėjimus į laiptines ir dviračių saugyklas, stebi 4 megapikselių (MP) raiškos vaizdo kameros. „Kamerų stebėjimo laukas palyginti didelis – apie 30–40 m nakties metu. Jos saugos ne tik pastatą, bet ir automobilių stovėjimo aikštelę nuo potencialių vandalų“, – vaizdo kamerų sistemos privalumus vardija E. Samoška.
„Redpcline serviso“ vadovo teigimu, profesionaliai jo įmonės komandai įgyvendinant projektą nekilo jokių sunkumų, didžiausias iššūkis buvo darbų įgyvendinimo terminai.
„Lietuvoje gyvuojame treti metai ir fiksuojame stabilų įmonės augimą. Pagrindinė mūsų sėkmės priežastis – nedidelės paslaugų kainos, geros klientų rekomendacijos ir pasitikėjimas. Tai mus skatina augti, siūlyti naujų paslaugų. Bendradarbiaujame su daugeliu apsaugos įrangos tiekėjų Lietuvoje ir užsienyje“, – pabrėžia E. Samoška.
Įmonės paslaugų plėtra šiuo metu nukreipta į silpnųjų srovių sistemas, nebeatsiejamas nuo šiuolaikinių biurų ir būstų: įeigos kontrolės įrenginius, biometrinio atpažinimo metodu identifikuojančius asmenį ir įvertinančius jo teisę patekti į pastatą; taip pat vartų automatiką, signalizacijos sistemas, tarp jų ir priešgaisrinius jutiklius, kurių veikimas grįstas nauja automatinio gaisro gesinimo vandens dulksna technologija.
„Esame dėmesingi klientų poreikiams. Suprantame, kad klientas nori gauti geriausią pasiūlymą ir tikisi apsaugos sistemos, kuri būtų lengvai diegiama ir sklandžiai eksploatuojama, veiktų efektyviai. Kad ir kokio tipo signalizacijos ar apsaugos sistemos klientui reikėtų, darome viską, kad užtikrintume maksimalų saugumo lygį“, – sėkmingos įmonės plėtros priežastis nurodo E. Samoška.
Pastatui atgimti padėjo statybos ekspertai
„Šešupės terasos“, miestą puošiantis statinys, turėjo būti laiku ir kokybiškai atnaujintas“, – du esminius plėtotojo reikalavimus įvardija bendrovės „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Danielius Pečiulis. Daugelį metų inovatyvius ir patikimus statybos sprendimus įgyvendinančiai „Statybos ritmo“ komandai šie reikalavimai netapo išbandymu – būtent dėl kokybiškai ir greitai atliekamų statybos paslaugų įmonė yra pelniusi užsakovų pasitikėjimą.
„Statybos ritmo“ meistrai sustiprino visas pastato laikančiąsias konstrukcijas, suformavo projekte numatytas naujas angas, apšiltino fasadą, atliko pirmojo pastato aukšto apdailą akmens masės plytelėmis, o likusią fasado dalį padengė dekoratyviniu tinku. Sumontavo suprojektuotų balkonų laikančiąsias konstrukcijas, atliko bendrųjų pastato patalpų apdailos darbus.
„Pastatas daug metų stovėjo apleistas, tad mūsų įmonės specialistai, atidengdami senas konstrukcijas, jas papildomai apžiūrėjo ir įvertino. Tačiau didžiausių pastangų pareikalavo naujo šeštojo aukšto iškėlimas, vykęs lygiagrečiai su senosios pastato dalies fasado darbais ir nuolatiniu derinimusi prie besimainančių orų“, – prisimena sezoninių darbų iššūkius D. Pečiulis ir priduria, kad mansardinis aukštas, suformuotas iš metalinių konstrukcijų, suteikia pastatui šiuolaikiškumo ir padeda jam sklandžiai įsilieti į Marijampolės senamiesčio panoramą.
Pasak „Statybos ritmo“ vadovo, kėlė keblumų ir logistika – buvo privalu nepažeisti kelio dangos, saugoti tai, kas senamiestyje jau sukurta. Tačiau patyrusi įmonės komanda įveikė visas kliūtis, yra patenkinti statybos darbų rezultatu ir ji pati, ir plėtotojas.
„Statybos ritmas“ – viena seniausių statybos organizacijų Lietuvoje. Ji yra įgyvendinusi daugelį didelių ir strategiškai svarbių projektų ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje. Patikimos statybos paslaugų įmonės vardą „Statybos ritmui“ pelnė sklandus profesionalios komandos darbas. Projektų ir statybos darbų vadovai, inžinieriai, gamybininkai, pasitelkdami naujausias statybų technologijas, užtikrina aukščiausią statybos darbų kokybę ir efektyvų klientų poreikių tenkinimą.
Objektas: gyvenamosios paskirties pastatas „Šešupės terasos“, J. Bendoriaus g. 7, Marijampolė
Plėtotojas: UAB „Juodkrantis“
Statybos darbų valdytojas: UAB „Marsanta ir ko“
Pastato kapitalinio remonto projekto autoriai: architektų studija „LG projektai“ – Gintautas Vieversys, Gina Vieversytė
Redpcline servisas, Statybos ritmas.
