Šiandien tvarumas architektūroje yra labai svarbus. Pastaraisiais metais tai buvo itin karšta tema, plačiai nušviečiama žiniasklaidoje, televizijoje ir net mokyklose bei studentų akademiniuose darbuose. Ir iki šiol tai yra viena didžiausių šiuolaikinio dizaino ir architektūros tendencijų. Tačiau, nuo ko viskas prasidėjo?
Kas yra tvari architektūra?
Pagal bendrą apibrėžimą, tvarios architektūros terminas reiškia aukštąsias technologijas ir į ekologiją orientuotą požiūrį į architektūrą. Paprasčiau tariant, pagrindinis jos tikslas yra sukurti ekologiškus pastatus, kurie sumažintų žmonijos poveikį aplinkai.
Pirmieji du dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, norint geriau suprasti šią koncepciją, yra tai, kad klimato kaita dabar yra rimtas pavojus (ir mes visi pagaliau tai suprantame) ir kad pastatai sunaudoja labai daug energijos. Vien JAV tai yra beveik 40 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos.
Tai yra labai daug. Jei nesiimsime naujo požiūrio kurdami naujus pastatus, jie prisidės prie mūsų planetos išteklių išeikvojimo.
Tvari architektūra stengiasi išspręsti šią problemą. Tai apima išmintingesnį energijos, erdvės, medžiagų ir ekosistemų naudojimą, siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti energijos taupymą.
Tvarios architektūros praeitis
Nors daugiausia šurmulio apie tvarumo architektūroje temą buvo sukurta maždaug per pastarąjį dešimtmetį, pati koncepcija nėra nauja. Tvarios architektūros istorija siekia senovės pasaulį. Taigi, nuo ko viskas prasidėjo?
Nors sunku atsekti patį pirmąjį tvaraus požiūrio pritaikymą architektūroje ir dizaine, ankstyvosiose civilizacijose galime pamatyti daug tokių koncepcijų pavyzdžių. Atrodo, kad architektai visada buvo linkę semtis įkvėpimo iš aplinkos.
Senovės Kinijoje buvo bambuko namų tendencija. Senovės Romoje architektai kūrė sausas akmens sienas. Arba pažvelkite į garsiąsias laiptelių konstrukcijas, kurios buvo suprojektuotos Vakarų Indijoje prieš šimtmečius, jos karštu oru vėsino pastatus, ištisus metus suteikė prieigą prie požeminio vandens ir tuo pačiu sukūrė erdvę ceremonijoms ir socialiniams renginiams.
Visi šie pavyzdžiai turi kažką bendro – jie visi buvo sukurti akcentuojant gamtos pranašumą, naudojant vietoje prieinamas medžiagas ir atsižvelgiant į klimato reakciją.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjo naujas skyrius tvarios architektūros istorijoje. Viskas prasidėjo nuo architekto Bobo Berkebile, kuris aktyviai reiškė savo poziciją ir nerimavo dėl mūsų planetos ateities. Jis bandė įtikinti Amerikos architektų institutą (AIA) permąstyti požiūrį į architektūrą, kad išgelbėtų planetą. Jo pirmoji parengta peticija buvo atmesta 1989 m. Matyt, AIA komitetas nebuvo pasirengęs priimti naujos, ekologiškesnės iniciatyvos.
Tačiau B. Berkebile tuo neapsiribojo. Pasinaudojęs kitų suinteresuotų architektų iš visų JAV parama, Bobas galiausiai įtikino 1989-ųjų AIA konvenciją. Dėl to AIA buvo įkurtas naujas Aplinkos komitetas (COTE).
Kartu su Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra COTE atliko nuolatinius aplinkos tyrimus ir parengė visiškai naujas architektūrinio projektavimo gaires.
1993 m. JAV prezidentas Billas Clintonas paskelbė apie savo pasiryžimą pertvarkyti Baltuosius rūmus, kad jie taptų efektyvesni ir sumažintų atliekų kiekį. Jis pasinaudojo būtent COTE pagalba ir šis įvykis tapo dideliu lūžiu, nuvedusiu mus ten, kur esame dabar tvarios architektūros požiūriu.
Tvari architektūra šiandieniniame pasaulyje
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje nuėjusi ilgą kelią nuo senovės pasaulio iki neigimo ir galutinio pripažinimo 1990-aisiais, tvari architektūra tapo pagrindine srove šiuolaikiniame pasaulyje.
Per pastaruosius 20 ir daugiau metų ekologiškumas integravosi į visas architektūros sritis. Nuo biurų ir švietimo įstaigų iki privačių ir viešųjų gyvenamųjų patalpų, visų rūšių nekilnojamasis turtas pradėjo įgauti „žalesnes“ savybes.
Šiais laikais yra daugybė pavyzdžių, kaip tvari architektūra dera šiuolaikiniuose miestuose. Kai kurios iš svarbiausių funkcijų, kurias galime pamatyti dabar, yra šios:
- Vertikalus sodinimas
- Gyvosios sienos
- Žolės stogai
- Tiesioginė natūrali ventiliacija
- Natūrali šviesa
- Išmanūs temperatūros reguliatoriai
- Alternatyvūs energijos šaltiniai
- Ir daug daugiau.
Be pastatų projektavimo, žalioji srovė taip pat lėmė platų miestų tobulinimą. JAV ir likusio pasaulio miestai dabar taip pat įgyja ekologiškų savybių. Valdžios institucijos investuoja į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, į savo miestus integruoja daugiau žaliųjų erdvių, taiko išmaniąsias miesto vėsinimo sistemas ir daro dar daug daugiau. Ir tai tėra tik pradžia.
Pabaigai
Didėjant gyventojų skaičiui ir didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos, tvarumo poreikis dabar yra didesnis nei bet kada anksčiau. Įrodyta, kad tvari architektūra turi daug privalumų. Tvarumas gali teigiamai paveikti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Be to, tai gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę miestuose. Turint tai omenyje, tampa aišku, kodėl tvari architektūra virto tokia masine tendencija. Ir aišku, kad ateinančiais metais ši tendencija tik stiprės.
