Susisiekimo ministerijos atstovai pastebėjo, kad pagrindinio tinklo plėtra sudarys palankias technines prielaidas Lietuvos transporto sektoriui atlikti svarbesnį vaidmenį, aptarnaujant globalius (Azijos, Europos ) prekybos srautus. Vien tik Kinijos, Europos prekybos apimtys siekia 1,5 mlrd. eurų per dieną. Todėl labai svarbu efektyviai įsilieti į šių prekybos srautų logistinį aptarnavimą. Kauno LEZ atstovo Arijandro Šliupo nuomone, tai ir turėtų būti svarbiausias Lietuvos transporto politikos uždavinys po 2020 m.

Išskirtinis prioritetas turėtų būti teikiamas susietojo ir automatizuoto judumo plėtotei. Šioje srityje Lietuva turėtų aktyviai bendradarbiauti su partneriais tiek iš kontinentinės Europos, tiek BJR mastu. Ambicingus tikslus šioje srityje yra užsibrėžęs Baltijos jūros regionas. Skaitmeninimas, didžiųjų duomenų bazių panaudojimas, autonominės transporto sistemos, suderinto su ES Strategijos BJR veiksmų plano 3 skyriaus nuostatomis, turi prisidėti prie atskirų transporto rūšių integracijos. Tokiu būdu išnyksta ribos tarp transporto rūšių arba tampa neryškios ir tuo užtikrinamas saugus ir tvarus žmonių bei prekių mobilumas nuo durų iki durų. Iš esmės, tai būtų revoliucinis , o ne evoliucinis, kaip pažymėjo diskusijos dalyviai, transporto raidos kelias.

 

Šiuo klausimu diskusijoje savo nuomonę išsakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas prof. Saugirdas Pukalskas. Jo nuomone, dabar dar ne laikas kalbėti apie konkrečias intervencijas, mažinant žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių, nes nežinomos jų priežastys. Baigiantis diskusijai, vis tik buvo susitarta, kad pateiktos intervencijos dar bus papildytos ir koreguotos.

VGTU Transporto ir logistikos kompetencijos centro doc. dr. Viktor Skrickij atkreipė dėmesį į didelę automobilių tuščią ridą ir būtinumą tyrimais išsiaiškinti jos priežastis.

 

Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalus pranešimas čia