Modernūs tiltai nėra vien tik kelių infrastruktūra, skirta atlikti vienintelę funkciją – krantams sujungti. Šiuolaikiniai tiltai yra daugiau nei meno kūriniai, pagal praktinę paskirtį palengvinantys susisiekimą. Tai rekreacijos salos, galerijos virš vandens, kultūros paminklai ir pramogų centrai, kurių daugiafunkciškumas tampa įprastas, o įstabios formos privalomos.
Turkų romanistas Mehmetas Muratas Ildanas rašė: „Toks tiltų likimas – jie vieniši, nes tiltus kertame ant jų neužsibūdami.“ Bet šiuolaikiniai tiltai dažnai atlieka kelias funkcijas, pirmiausia, kaip infrastruktūra, jie kasdien palengvina šimtų tūkstančių žmonių pervežimą ir susisiekimą. Taip pat jie gali būti architektūros stebuklai, kultūros paminklai ir turistų traukos centrai. Tai ne tik fizinės jungtys, leidžiančios pasiekti skirtingas geografines vietoves, bet ir socialinės jungtys, palengvinančios žmonių bendravimą. Tiltai yra gatvių tinklo dalis. Šiais miestų augimo laikais gatvėmis ne tik pravažiuojame, bet ir praleidžiame jose daugiau laiko. Tą pačią filosofiją pritaikius tiltams, galima sukurti naujas, dideles viešąsias erdves augančiuose miestuose.
KUR VISADA TILPO PREKYBININKAI, MOKESČIŲ RINKĖJAI, GALVAŽUDŽIAI IR ŽVEJAI
Žmonės šimtmečius statė daugiafunkcius tiltus, bet vis dar galime daug ko išmokti iš šių statinių ir istorinių tradicijų. Jie buvo skirti ne tik nuo vieno kranto pasiekti kitą krantą. Žvejai visada mėgo žvejoti nuo tilto, valdovai už tilto kirtimą reikalavo sumokėti rinkliavas jų iždui, o plėšikai noriai rinko savo „rinkliavas“ – galvažudžiai „dirbo“ po dažnu tiltu.
Europa turi senas tradicijas tiltus panaudoti ne tik kaip kelių infrastruktūrą, bet ir kaip viešąsias erdves. Komercinei veiklai tiltus europiečiai pritaikė seniai. Bene geriausias pavyzdys – Venecija, kurios gyvenimas labai priklauso nuo gondolų ir kanalų. Jos tiltai jungia ne tik krantus, bet ir miesto istorijos detales. Rialto tiltas yra seniausias iš keturių tiltų per Didįjį kanalą Venecijoje, Italijoje. San Marko ir San Polo rajonus nuo XII a. sujungęs tiltas kelis kartus buvo perstatytas. Dabartinis mūrinis tiltas baigtas statyti dar 1591 metais. Šiuolaikiniai architektai laiko jį amžinu ir vadina inžinerijos stebuklu. Į jo centrinį portiką veda dvi pasvirusios dengtos rampos, kurių abiejuose šonuose prisiglaudė parduotuvių eilės. Tai gyvybinga krantų jungtis, kurioje nuolat gausu turistų. Tiltas atlieka ir komercinę paskirtį: turistus gundo čia įsikūrusios parduotuvės, kai pakeliui iš vieno kranto į kitą jie sustoja, perka prekes ar susitinka tiesiog pabendrauti.
Stambule per Aukso kyšulį driekiasi Galatos tiltas, kurio viršutinis aukštas (denis) skirtas automobilių ir viešojo transporto eismui, o apatiniame įsikūrę barai, restoranai, šviežių produktų turgus ir daugybė parduotuvių – tikras komercijos centras. Nuo XVI a. pradžios tai jau penktasis tiltas šioje vietoje, atidarytas 1994 metais. Apatinė tilto dalis, įskaitant komercinį plotą pirmame aukšte, buvo atidaryta 2003 metais. Kai kurie pėstieji pirmenybę teikia viršutiniam tilto aukštui – tai populiari žvejybos vieta. Galatos tiltas atlieka ir savo pagrindinę paskirtį – jungia krantus. Bet taip pat jis visada buvo simbolinė jungtis tarp tradicinio Stambulo miesto, kur įsikūrę valdovo rūmai, ir svarbiausių imperijos religinių bei pasaulietinių institucijų ir miesto rajonų, kuriuose gyveno ir dirbo nemaža dalis gyventojų ne musulmonų. Ir šiandien Galatos tiltas tebelaikomas jungtimi tarp skirtingų civilizacijų, religijų ir kultūrų – taip jis vaizduojamas nuo XIX a. pabaigos turkų literatūroje, teatre, poezijoje, paveiksluose ir graviūrose.
Seniausi istoriniai Europos tiltai bėgant šimtmečiams ne kartą keitė savo išvaizdą ir paskirtį, retai apsiribodami vien susisiekimo funkcija.
MENAI IR ISTORIJA – NE TIK PO ATVIRU DANGUMI
Karolio tiltas per Vltavos upę Prahoje buvo pradėtas statyti dar 1357 m., vadovaujant karaliui Karoliui IV, ir skirtas pėstiesiems bei arkliams. Vėliau jis buvo pritaikytas arklių traukiamam tramvajui, paskui autobusams ir automobiliams, o 1965 m. grąžintas pėstiesiems. Ant jo įsikūrusioms parduotuvėlėms naudingas intensyvus pėsčiųjų eismas. Šis tiltas išlieka architektūros kūriniu, istorijos paminklu ir meno galerija po atviru dangumi: ant jo sukaupti puikūs meno kūriniai – daugiau kaip 30 barokinių karalių ir šventųjų skulptūrų, daugiausia XVII–XVIII amžiaus. Taigi tiltas sujungė ir įvairių laikotarpių Čekijos istoriją.
Architektai ir toliau ieško idėjų, kaip panaudoti tiltus pagal naują paskirtį, kad jie taptų gyvi ir gyvenami.
Danijos architektūros bendrovė „Bjarke Ingels Group“ (BIG) 2019 m. įgyvendino įspūdingą tilto-galerijos projektą Norvegijoje – tai dailės galerija „Twist Museum“, kuri kaip tiltas sujungė upės krantus. BIG pasiūlė masyvų besisukančios formos tiltą per vingiuotą Randselvos upę netoli Oslo, didžiausiame Šiaurės Europoje Kistefos skulptūrų parke. Naujasis architektūros paminklas veikia kaip šiuolaikinio meno įstaiga. Ši kaip spiralė persukta galerija yra Jevnakeryje, miške prie upės, jos plotas – apie 1 tūkst. m2. Lankytojai gali per ją pereiti kaip per tiltą, norėdami patekti iš vienos parko pusės į kitą anapus upės, arba pasigrožėti statiniu kaip didele skulptūros meno instaliacija, arba pasilikti meno galerijoje. Vadinasi, nereikia specialiai ruoštis aplankyti muziejų – tiesiog eini per muziejų ir skulptūrų parką į kitą upės krantą, o pasivaikščiojęs grįžti namo per upę tiltu – vėl per skulptūrų parką ir muziejų. Tilto-galerijos pastatas apvyniotas neapdoroto aliuminio juostelėmis, kurios švelniai išskleistos kaip kortų kaladė, kad didintų optinę kreivos formos iliuziją. Pastato centre sukurtas vingis taip pat padeda suderinti skirtingus upių krantų aukščius ir sukuria savitą skulptūrinę estetiką. 1996 m. įkurtą Kistefos skulptūrų parką sudaro pramonės muziejus, parodų galerijos ir skulptūrų parkas. Tai šiuolaikinio meno muziejus, kurio galerija dabar pati paversta meno kūriniu.
KAD PARKAI ŽALIUOTŲ IR SODAI ŽYDĖTŲ
Greitkelių ir autostradų tiesimo bumas XX a. suniokojo daugybės JAV miestų centrines dalis, atskyręs senamiesčius nuo gyvenamųjų rajonų. Kaip miesto gatvių pratęsimas dažnai buvo statomi viadukai, tačiau miesto centre gatvės lieka gyvybingos, o artėjant prie autostradų jos pradeda nykti ir tuštėti. Gyvenimas atsigauna tik kitapus greitkelio. Natūralu, kad pačios magistralės keliamas triukšmas ir smogas nuo jos atbaido, tačiau svarbų vaidmenį atlieka ir tilto konstrukcija – jeigu niekas nevilioja žmonių čia užtrukti, greitkelių tiltai ir viadukai tampa negyvomis zonomis. Laimei, architektai sugalvoja novatoriškų sprendimų. Ir kaipgi kitaip: kai tiltui surenti tokias tvirtas kojas ir ant jų užmeti tvirtą perdangą, turbūt natūraliai kyla mintis ant šių patikimų pamatų suręsti ir namą.
Dalase, JAV, drąsiai patobulinus paprastą viaduką, pasikeitė jo paskirtis – viešasis 2,1 ha Klyde Warren parkas sukurtas virš Woodallo Rodgerso greitkelio juostų. Lekiantis automobilių srautas palenda po žaliuojančiu parku, kuriame vaikams ir suaugusiems miesto gyventojams tikrai netrūksta kuo užsiimti – ten yra pasirodymų erdvės, daugybė maitinimo įstaigų, taip pat šunų parkas, žaidimų aikštelė ir žaidimų zona vaikams. Parkas buvo atidarytas 2012 m. greitkelio atkarpoje tarp Dalaso senamiesčio ir menų rajono.
Tilto kaip namo idėją architektai siūlo ir viešajai, ir individualiai statybai. Laikantis ekologiško požiūrio ir statybų srityje panaudojant natūralias medžiagas, atsiranda galimybė išsaugoti augaliją ir „apžergti“ bet kurį upelį ar kūdrą, kuo mažiau kenkiant gamtai ir nekeičiant natūralaus kraštovaizdžio. Šiuolaikinių architektų požiūriu, grožėtis gamta ir ją puoselėti turime ne tik išėję į kalnus ar įbridę maudytis į vandenyną. Namo-tilto projektas – iššūkis ir klientui, ir jo kūrėjui, bet visada tampa netikėtu sprendimu.
Tiltas-namas Hankoko parke Los Andžele, JAV, yra unikalus projektas, kuriame ryškiai demonstruojamos novatoriškos statybos sistemos ir procesai. Šis 4,5 tūkst. m2 namas pastatytas kaip tiltas virš natūralaus vandens telkinio ir demonstruoja architekto minimalistinį estetinį bei architektūrinį stilių. Upė natūraliai padalina viešųjų ir privačių erdvių zonas. Tilto namas yra padalintas į viešąsias ir privačias erdves – yra svetainė, valgomasis, virtuvė, trys miegamieji, terasa. Projektuotojai „Dan Brunn Architecture“ (DBA) laikėsi ekologiško požiūrio ir statyboms panaudojo perdirbtas medžiagas. Namas atrodo skaidrus – per didžiulius langus plūsta daug natūralios šviesos.
Tiltai skirti žmogui ir gamtai, kad ir kokias funkcijas jie atliktų. Portlande, JAV, 2015 m. per Vilametės upę atidarytas naujausias miesto tiltas buvo pavadintas Žmonių perėja (angl. Tilikum Crossing), mat per jį driekiasi dviračių ir pėsčiųjų takai, bet draudžiamas privačių automobilių eismas, išskyrus viešojo transportą ir avarines tarnybas. Tillikum perėja – pirmasis didelis tiltas JAV, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Portlande yra 12 tiltų, nutiestų per Vilametės upę. Kiti tiltai kerta Kolumbijos upę ir kitus vandens telkinius bei tarpeklius. Miestas, įsikūręs Vilametės ir Kolumbijos upių santakoje, yra svarbus transporto centras – upių uostas, į kurį įplaukia jūrų laivai, bei tarptautinis oro uostas. Tai didžiausias miestas Oregono valstijoje ir vienas iš tankiausiai gyvenamų miestų JAV šiaurės vakaruose. Tokiame stambiame urbanistikos centre, kuris nuolat sprendžia transporto srautų problemą, tiltą atiduoti miesto pėstiesiems buvo tikras iššūkis pačiam jo gyvenimo būdui.
TRANSPORTO MAZGAI IR MOBILUMO CENTRAI
Net sprendžiant transporto srautų problemą, tiltai jau kuriami ne tik kaip milžiniškų transporto mazgų infrastruktūros dalis, bet ir kaip „žmonių gyvenami“ mobilumo centrai.
Architektų biuras „Zaha Hadid Architects“ pristatė multimodalinio Ilemistės terminalo Estijoje projektą, kuris taps greitojo geležinkelio tinklo „Rail Baltica“ dalimi. Keleiviams skirta stotis įsivaizduojama kaip milžiniškas nuoseklus tiltas, einantis statmenai geležinkelio bėgiams ir virš jų pamažu besisukantis 45° kampu. Geležinkelio terminalas-tiltas bus pastatytas Taline šalia tarptautinio oro uosto ir pagrindinių prekybos centrų bei biurų. Atsiras tikras daugiarūšio transporto mazgas. Į stotį atvyks tarptautiniai, nacionaliniai ir vietiniai traukiniai. Bus įrengtas pėsčiųjų tiltas ir sukurtos jungtys tarp miesto autobusų, tramvajų ir geležinkelio maršrutų bei gretimo oro uosto. Prie terminalo bus įrengtos autobusų ir tramvajų stotelės. Visiškai elektrifikuotas geležinkelis iki 2026 m. europine vėže sujungs Baltijos šalis su Lenkija.
Pasaulio didmiesčiuose tiltu galima pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu tarp dviejų dangoraižių arba užeiti pailsėti ant tiltų pasodintuose žiemos soduose ar ten įrengtose sporto salėse.
Niujorko agentūra „Steven Holl Architects“ siūlė Kopenhagos uosto vartuose pastatyti dangoraižius, kurie 65 m aukštyje virš įplaukos kanalo būtų sujungti pėsčiųjų ir dviračių tiltu, pakibusiu tarp dviejų viešbučių ir biurų dangoraižių bokštų, stovinčių priešingose uosto vartų pusėse. Apačioje po tiltu praplauktų kruiziniai laivai. Tiltas buvo suprojektuotas stiklo sienomis nuo grindų iki lubų. Bet Kopenhagos dviratininkai nepanoro dviračių gabenti ant tilto tarp dangoraižių – projektas kol kas liko popieriuje.
Bet „Steven Holl Architects“ nenuleido rankų ir suprojektavo du stiklinius bokštus, sujungtus tiltais. Biotechnologijų įmonės „iCarbonX“ būstinė Šendženo mieste, Kinijoje, bus du „gyvi bokštai“ – 150 m aukščio gyvenamąjį bloką ir 200 m aukščio biurų dangoraižį sujungs sodai-tiltai, apsiviję aplink pastatus viršuje ir apačioje. Vieni džiugins atogrąžų augalų įvairove, o viršutiniuose tiltuose įsikurs sporto salės, kavinės ir verslo klubai.
ŽINGSNIS ORU Į TUŠTUMĄ VIRŠ PRARAJOS
Iš stiklo pastatyti tiltai atlieka tik vieną funkciją – leidžia turistams pakilti virš nuostabių ir neįtikėtinų panoramų: nuo uolų kalnuose iki giliausių tarpeklių. Įspūdingiausias lankytinas vietas pasaulyje galima pamatyti iš aukštai – po stikliniais takais ir tiltais. Šie statiniai neatlieka pagrindinės kelių infrastruktūros funkcijos – jais į dangų nenueisi, nors dažnas jų vadinamas būtent keliu į dangų.
Zalcburge, Alpėse, 2,7 tūkst. m aukštyje įrengta stiklo perdanga atidaryta 2013 m. liepą. Tai apžvalgos platforma stiklinėmis grindimis. Užlipus keliolika pakopų iki kabamojo tilto, vadinamo „Laiptais į niekur“, atsiveria vaizdas į Dachšteino ledyną – tarsi oru žengtum virš įspūdingų panoraminių vaizdų Austrijos kalnų viršūnėmis.
Rytų Prancūzijoje, Ronos-Alpių regione esančiame Šamoni alpinizmo centre kalnų slėnyje, net 3 842 m aukštyje pastatyta 12 mm storio, trijų sluoksnių stiklo dėžė siūlo be jokio vargo pakilti iki aukščiausios Alpių viršūnės Monblano ir saugiai lyg nuo tiltelio žvalgytis virš Bossons ledyno.
Kanados Džaspero nacionaliniame parke galima „pasivaikščioti danguje“ virš ledyno. Stiklo perdanga, pakibusi virš uolinių kalnų, atveria įspūdingą kraštovaizdį: ežerai, miškai, snieguotos viršukalnės, ledynai, kriokliai, karštosios versmės, slėniai. U formos pėsčiųjų takas yra už 30 m nuo uolų ir suteikia lankytojams galimybę žvelgti žemyn į beveik 300 m gylio tarpeklį ar žvalgytis į kalnus.
Drąsiausiems turistams skirtas Džangdziadzijės stiklinis tiltas Hunano provincijoje, Kinijos nacionaliniame parke. Šis bauginantis, skaidrus pėsčiųjų takas pakibęs 300 m aukštyje virš vešlaus kalnų slėnio ir šiuo metu yra ilgiausias pasaulyje stiklinis tiltas. O vos už 85 km nuo jo, Tianmeno kalnuose, virš 70° nuolydžio tarpeklio kaba stiklinis pėsčiųjų takas-tiltas. Apkabinęs vertikalias uolas ant stataus skardžio 1,4 km aukštyje, šis kvapą gniaužiantis tiltas virš tarpeklio atveria įspūdingus slėnio vaizdus.
Vida Juodienė
