Japonija Olimpinių žaidynių svečius tikrai norėtų pavėžinti magnetinės levitacijos traukiniais („maglev“), kurie skrieja milžinišku greičiu neliesdami žemės. Pirmoji pasaulyje pradėjusi naudoti greituosius traukinius komerciniam keleivių pervežimui dabar Japonija kovoja, kad išliktų šios srities lydere.
Japonijos greitųjų traukinių geležinkelių tinklas Šinkansenas (jap. shinkansen) jungia pagrindinius miestus Honšiū ir Kiūšiū salose, tiesiama greitųjų traukinių linija į Hokaido salą. Bendras jų bėgių ilgis – beveik 2 400 kilometrų. Šiomis linijomis kursuojantys traukiniai pasiekia 240–300 km/val. greitį. Šinkanseno geležinkelių tinklas plečiamas ir tobulinamas: norima maksimalų komercinių kelionių greitį padidinti net iki 320 km/val.
Tačiau japonai nenustoja ir toliau didinti greičio – kuria ir išbando ypač greitus magnetinės levitacijos principu varomus traukinius, kurių greitis gali siekti net 500 km/val. Komercines tokių „skriejančių“ traukinių keliones tarp miestų planuojama pradėti 2027 metais.
Patobulintas „Maglev“ prototipas
2020 m. rudenį Centrinė Japonijos geležinkelių kompanija „JR Central“ 42,8 km eksperimentinėje trasoje Jamanašio prefektūroje pademonstravo naujausią „maglev“ tipo „Shinkansen L0“ serijos traukinį, kuris tarp Uenoharos ir Fuefukio miestų pasiekė 500 km/val. greitį. Eksperimentinis traukinys įsibėgėjo didindamas greitį.
Kaip rodė monitoriai, jis pasiekė 300 km/val., tada 350 km/val., 400 km/val. ir per kiek mažiau nei tris minutes – 500 km/val. greitį. Tai didžiausias komercinio traukinio greitis.
Apie 80 % eksperimentinės trasos eina tuneliais. Artėjant trasos pabaigai, traukinio greitis sulėtėjo iki maždaug 150 km/val. Buvo juntama didelė vibracija, kai traukinys perėjo nuo „plaukimo“, kai jis varomas galingų magnetų, prie važiavimo ratais. Kelionė užtruko 8 minutes.
Parodomąjį važiavimą atliko septynių vagonų traukinys. Šio L0 serijos traukinio naujausio modelio nosis yra apvalesnė, todėl vėjo pasipriešinimas sumažėja maždaug 13 %, palyginti su ankstesniais modeliais, taip taupant galią ir sumažinant triukšmą. Vagonų lubos padengtos akustinėmis plokštėmis, kad sumažėtų triukšmas viduje.
Tačiau vis dar neaišku, ar komercines keliones šiuo traukiniu bus galima pradėti 2027 m., kaip planuoja „JR Central“, nes projektui kyla ir aplinkosauginių, ir finansinių kliūčių.
Rungiasi dėl infrastruktūros eksporto
Magnetinės levitacijos, arba „maglev“, tipo traukiniai naudoja galingus magnetus, kad slystų įkrautomis trasomis itin dideliu greičiu, kurį lemia maža trintis. Trumpus atstumus įveikiantys eksperimentiniai traukiniai „maglev“ jau važinėja geležinkelio trasomis, o dabar svarbiausia – kada jie išvažiuos į kasdienius tarpmiestinius reisus.
Dvi didžiausios Azijos ekonomikos – Kinija ir Japonija – varžosi dėl to, kuri pirmoji paleis pirmąsias pasaulyje tarpmiestines linijas, kuriomis kaip kulka lėks greitieji traukiniai. Centrinė Japonijos geležinkelio kompanija „JR Central“ investavo per 80 mlrd. JAV dolerių į traukinių „maglev“ tipo liniją, kuri sujungs Tokiją ir Osaką iki 2037-ųjų.
Kinijai 15 mlrd. JAV dolerių kainuos jos ypač greito „maglev“ traukinio linijos tarp Šanchajaus ir rytinio uostamiesčio Ningbo projektas. Prognozuojama, kad šis bus baigtas maždaug iki 2035 metų. Japonijos projektas daug brangesnis iš esmės dėl to, kad reikia kasti tunelį per kalnuotą kraštovaizdį.
Jei Japonija ir Kinija iki numatyto laiko sėkmingai pristatys savo tolimųjų reisų projektus, tai turėtų suteikti joms pirmenybę eksportuoti naujos kartos technologijas. Kalbama apie maždaug 2 trilijonų dolerių vertės pasaulinės geležinkelių infrastruktūros projektų rinkos dalį. „Maglev“ technologija turi didžiulį eksporto potencialą, o Kinijos ir Japonijos vidaus projektai yra tarsi vitrinos, kaip technologiją būtų galima sėkmingai įgyvendinti užsienyje.
Japonija – pirmojo pasaulyje ypač greito traukinio, arba Šinkanseno, kūrėja ilgą laiką buvo svarbiausia pasaulinių greitojo geležinkelio projektų tiekėja ir nenori užleisti šių pozicijų. Infrastruktūros eksportas, įskaitant greitųjų geležinkelių technologijas, yra viena pagrindinių jos ekonomikos augimo krypčių.
Viena tų šalių, į kurias Japonijos kompanija „JR Central“ nori eksportuoti savo „maglev“ technologiją, yra JAV. Čia „maglev“ tipo linija sujungtų Vašingtoną, Niujorką ir Baltimorę: greitasis traukinys kelionės tarp centrų laiką sutrumpintų iki vienos valandos nuo dabartinių trijų, tad traukiniu keliauti būtų greičiau nei lėktuvu.
Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį ant kulnų japonams lipa konkurentė Kinija, dažnai laiminti dėl to, kad siūlo pigesnius projektus ir paslaugas. 2015 m. Japonijos tiekėjai jau pralaimėjo konkurentams iš Kinijos, siekdami pastatyti pirmąjį Indonezijos greitąjį geležinkelį nuo sostinės Džakartos iki Bandungo Vakarų Javoje. Tiesa, vėliau Japonijos buvo paprašyta prisijungti prie projekto, kai jis pradėjo gerokai vėluoti.
„Maglev“ tipo traukinių linija, sujungsianti finansinį centrą Šanchajų ir Ningbo per Hangdžou, yra Kinijos vyriausybės plano dalis. Šioje šalyje skelbiama, kad technologijų pasaulyje Japonija vis labiau atsilieka nuo Kinijos, taigi, esą realizuoti naują geležinkelių technologiją greičiau nei japonai yra kinų nacionalinio pasididžiavimo klausimas. Rungtynės įsibėgėja. Daugiausia čia lems infrastruktūros projektų finansavimas, nes pandemija paveikė ir keliones traukiniais. Geležinkelių operatoriai prognozuoja milijardinius veiklos nuostolius šiais finansiniais metais.
O investicijų poreikis į „maglev“ traukinių linijų statybas gali būti dvigubai arba net trigubai didesnis, palyginti su įprastomis greitųjų geležinkelių linijomis, dėl reikalingų energijos rūšių ir pastočių. Be to, koronaviruso pandemijos pasekmės gali visam laikui pakeisti verslo kelionių tarp pagrindinių centrų poreikį, taigi ir keleivių srautus. Tad „maglev“ tipo traukiniams pasiekti Kinijos ir Japonijos tarpmiestinius kelius jau yra gyvybiškai svarbus klausimas. Tai svarbiau, nei kas ten pateks pirmas.
Vienas už kitą greitesnis, bet dar bandomi
Oficialiai pirmuoju greituoju traukiniu laikomas Japonijoje sukurtas „Kawasaki“ kompanijos traukinys, 1964 m. pradėjęs komercinius maršrutus, pasiekdamas 200 km/val. greitį. Ilgą laiką greičiausiais traukiniais, važinėjančiais komerciniais maršrutais, buvo laikomi prancūzų TGV kompanijos greitieji traukiniai, pasiekę 320 km/val. greitį. Šiuo metu Japonijos traukiniai skrieja iki 360 km/val. greičiu, o japonų testuojamas naujo tipo traukinys „Alfa-X“ galės pasiekti 400 km/val. – jį planuojama pradėti naudoti reisuose 2030 metais.
Šiemet sausį Pietvakarių Kinijos Sičuano provincijos sostinėje Čengdu nuo gamybos linijos nuriedėjo supergreitojo „maglev“ traukinio prototipas, pavadintas „Super Bullet Maglev“, kurio maksimalus greitis yra 620 km/val. Kinijos geležinkelio kompanijos „CRRC Corporation“ traukinys yra pirmasis tokio tipo, nes jam naudojama aukštos temperatūros superlaidumo „maglev“ technologija, kuri skiriasi nuo žemos temperatūros superlaidumo technologijos, arba įprastos laidžios magnetinės levitacijos.
Pakeitimas leis tolygiau važiuoti traukiniui, kuris turi lengvą anglies pluošto kėbulą, kulkos formos nosį ir yra greičiausias iš visų transporto priemonių Žemėje. Tai jau antrasis kinų „maglev“ traukinio bandomasis modelis, kurio greitis bandymų metu viršija 600 km/val.
Greičiausi pasaulyje traukiniai
„Shinkansen L0“ serijos „maglev“: 603 km/val.
Mašinisto valdomas septynių vagonų serijos magnetinės levitacijos „Shinkansen L0“ serijos traukinys gali išvystyti maksimalų 603 km/val. greitį. Jį šiuo metu toliau tobulina ir išbando Centrinė Japonijos geležinkelio įmonė „JR Central“. Būtent šiam traukiniui priklauso geležinkelio transporto priemonių sausumos greičio rekordas. Traukinys kuriamas komerciniais tikslais ir turėtų kursuoti reguliariais tarpmiestiniais maršrutais. Pirmasis jo linijos segmentas (nuo Tokijo iki Nagojos) turėtų būti atidarytas 2027 m., vėliau – iki Osakos. Su keleiviais jis važiuos maksimaliu 500 km/val.
TGV POS: 574,536 km/val.
Prancūzija daug metų plėtoja greitųjų traukinių keliones. Traukinys TGV POS pasiekė įspūdingą 574,536 km/val. greičio rekordą dar 2007 m. ir jį tik 2015 m. pagerino Japonijos L0 serija. Traukinys, kurį valdo Prancūzijos geležinkelio įmonė SNCF, važinėja maršrutu „LGV Est“ tarp Paryžiaus, rytinės Prancūzijos ir pietinės Vokietijos. Reguliariai važiuodamas maršrutu su keleiviais jis pasiekia maksimalų 321,9 km/val. greitį. Tai vis tiek šokiruojantis greitis keleiviams vežti.
CRH380A „Hexie“: 486 km/val.
Kinijos „CRH380A Hexie“ (arba „Harmony“) komercinių kelionių maršrutais gali lėkti maksimaliu 379,8 km/val. greičiu, o bandymų metu pasiekė milžinišką 486 km/val. greitį. Dar įspūdingiau tai, kad greitasis elektrinis traukinys yra tik viena iš keturių Kinijos traukinių serijų, sukurtų skrieti naujai pastatytomis greitosiomis pagrindinėmis geležinkelio linijomis. CRH380A iš jų greičiausias, kiti trys – CRH380B, CRH380C ir CRH380D.
Šanchajaus „Maglev“: 431,3 km/val.
Šanchajaus „maglev“, arba vadinamasis „Shanghai Transrapid“, yra magnetinės levitacijos tipo traukinys, važinėjantis Kinijoje. Ir, nors jis yra šio sąrašo ketvirtoje vietoje, nes jo didžiausias greitis siekia 431,3 km/val., tai iš tikrųjų seniausias vis dar eksploatuojamas komercinis „maglev“ tipo traukinys. Iš Šanchajaus Pudongo tarptautinio oro uosto juo galima nuvažiuoti iki Pudongo pakraščio, kur baigiasi jo linija.
HEMU-430X: 421 km/val.
Pietų Korėjos HEMU-430X traukinys lekia maksimaliu 421,4 km/val. greičiu, kurį pasiekė tik 2013 m. kovą. Nors traukinys galbūt ir neatitiko lūkesčių, suteikė Pietų Korėjai galimybę pasigirti: dabar ji yra ketvirtoji pasaulyje šalis (po Prancūzijos, Japonijos ir Kinijos), kurianti traukinį, kuris važiuoja viršydamas 420 km/val. greitį.
„Fuxing Hao“ CR400AF / BF“: 419 km/val.
Kinijos traukinys „Fuxing Hao“ (arba „Fuxing“, arba „CR“ serijos EMU) reguliariais maršrutais važinėja iki 354 km/val. greičiu, tačiau bandymų metu jis pasiekė įspūdingą 419 km/val. greitį ir tai jam suteikė pelnytą vietą šiame sąraše. Kinijoje „Fuxing Hao“ važiuoja keliomis greitųjų traukinių linijomis, įskaitant populiarų maršrutą tarp Pekino ir Šanchajaus.
„Frecciarossa 1000“: 394 km/val.
Italijos traukinys „Frecciarossa 1000“ (arba ETR 400) įspūdingu greičiu keliauja per tokias ypatingas vietas kaip Milanas, Florencija, Roma ir Venecija. Nors Italija riboja traukinių greitį iki 305 km/val., „Frecciarossa 1000“ pranešė, kad didžiausias jo pasiektas greitis – 394 km/val.
Rungtynės dėl greitųjų traukinių rinkos ateities didina pagreitį. Ekspertai „maglev“ tipo greituosius traukinius vertina kaip priemonę užpildyti greičio spragą tarp aviacijos ir dabartinės greitųjų geležinkelių sistemos, kurios traukiniai važiuoja 350 km/val. greičiu.
