Pastarųjų metų tendencijos parodė: sporto ir laisvalaikio atžvilgiu kur kas svarbiau ne parduoti rezultatą, o suteikti gyventojams daugiau galimybių aktyviai praleisti laiką. Tad niekas jau nebesistebi, kad stadionai vienam vakarui tampa koncertų aikštelėmis, o nenaudojamos miesto erdvės virsta parkais ir aikštynais.

Nenaudojamos vietos virsmas

2020 m. birželį, iškart po pirmojo koronaviruso pandemijos karantino pradžios, pagal Turino (Italija) miesto kūrėjų projektą „Torino Stratosferica“ dalis apleistos antžeminio tramvajaus linijos buvo perdaryta į miesto parką. Išmontavus tramvajaus bėgius, čia liko abipus augantys medžiai, apšvietimo stulpai ir žalumos juosta. Projekto dizaineriai, pasitelkę nedideles investicijas ir bendruomenės savanorių pajėgas iš nenaudojamos erdvės išvalė šiukšles, įrengė joje gatvės baldus iš padėklų ir papuošė ją dekoratyviniais augalais. O tiesiai ant tilto per Po upę duris atvėrė ryškiai geltonai dažytame jūriniame konteineryje pradėjusi veikti kavinukė.

800 m ilgio viešosios erdvės juosta sujungė pakalnės rajoną su miesto centru. Jau pirmaisiais parko veikimo mėnesiais lankytojai jį įvertino dėl galimybės išeiti iš namų ir praleisti laiką gryname ore nepažeidžiant griežtų karantino apribojimų, nes „techniškai tai ne parkas, o tiltas“. Vasarą ir rudenį čia jau vyko daugybė kultūrinių ir laisvalaikio užsiėmimų, pavertusių naująjį Precollinear parką visiems atvira bendruomenės erdve. Šiemet parko kūrėjai papildomai įgyvendino kelių naujų pėsčiųjų perėjų, sujungiančių parką su namų kiemais per kelias aktyvaus eismo gatves, projektą.

Oro uostas – į bėgiojimo parką

Panašiai pasielgė ir architektūros studija „Sasaki“ su nuo 2011 m. nebeveikiančiu Longhua oro uosto kilimo ir tūpimo taku Šanchajuje (Kinija), greta Siugujaus upės pakrantės. Čia jie sukūrė beveik 2 km ilgio parką su pėsčiųjų ir dviratininkų takais. Betoniniai keliukai jungia mažesnes erdves, atskirtas viena nuo kitos augalų grupėmis ir medžiais. Siekiant išlaikyti ryšį su praeitimi, kai taku kilo ir tūpė lėktuvai, visos pagrindinės parko arterijos – šešiomis linijomis augantys medžiai, bėgimo takeliai ir dviračių juosta – išdėstytos išilgai. Plačiausiame 3,5 m pločio take išsaugotas istorinis oro uosto betonas, kuriame vis dar matyti originalūs lėktuvų eismą reguliuojantys ženklai. Kiti, mažesni dangos fragmentai panaudoti šoniniams pėsčiųjų takeliams išgrįsti.

Kadangi Šanchajus turi paviršinio vandens švaros problemą, naujasis parkas tarnauja dar ir vandens valymo tikslais: iš aplinkinių mikrorajonų į parką per lietaus sodą subėgančios lietaus vandens nuotėkos kaupiamos baseine, įrengtame po drėgnąja parko zona. Iš čia jis, išvalytas ir perfiltruotas, naudojamas parko augalams laistyti ir fontanams.

Neramiai upei atspari dirbtinė sala

Iš pradžių sumanius standartinę stačiakampių formų prieplauką, po garsiojo 2012 m. „Sandy“ uragano Mažosios salos Niujorke (JAV) projektas gerokai pakito: jis buvo pakeltas nuo vandens lygio per 4 metrus. Be to, įgavo visiškai kitokią formą – tam, kad sukurta naujoji dirbtinė sala atlaikytų atšiaurias Hadsono upės bangas, Didžiosios Britanijos dizaineris Thomasas Heatherwickas panaudojo 132 grybo formos betonines kolonas, įmuštas gilyn į uolinį upės dugną per 61 metrą. 2,4 arų pasivaikščiojimų ir gražių vaizdų parkas su upei atviru amfiteatru, laisvalaikio aikštele ir pievele saulės vonioms stovi ant skirtingo aukščio kolonų, savo viršūnėmis formuojančių kalvotą salos reljefą. Kiekviena iš šių viršūnių užpildyta gruntu ir apsodinta įvairiais augalais bei medžiais taip, kad žaluma kuo daugiau užstotų salos lankytojus nuo stipraus vėjo, pučiančio iš upės pusės. O kad statiniai nedarkytų parko vaizdo, visos „užkulisinės“ patalpos įrengtos po salos paviršiumi. Į jas galima patekti vienu iš dviejų tiltų, jungiančių dirbtinę salą su žeme.

Lokacijos aukštai virš galvų

Siekdami papildomo dėmesio objektui, architektai ir miesto planuotojai naudoja neįprastas, kartais apleistas ar keliančias iššūkių lokacijas. Imkime Pietų Korėjos salės futbolo stadionų tinklą – jie įrengiami ant dangoraižių stogų. Vienas iš tokių stadionų, pastatytas Seule ant universalinės parduotuvės „I’Park Mall“ pastato stogo, kasmet įrengia vis naujus laukus ir pritraukia tūkstančius žaidėjų. Visai neseniai jis išplėtė savo stogo dangą, kad, naudojant dirbtinę velėną, būtų galima pastatyti dar penkias aikšteles.

O Kopenhagoje (Danija), atsižvelgdama į miesto žaliųjų erdvių poreikį, architektūros studija „Dorte Mandrup“ suprojektavo parką tiesiai ant naujosios IKEA parduotuvės stogo. Greta centrinės stoties, istorinio „Meatpacking“ rajono ir miesto uosto, vienoje iš judriausių miesto zonų įsikūrusi erdvė suteikia vietovei taip trūkstamos žalumos. Kadangi Kopenhaga siekia iki 2025 m. tapti neišskiriančiu anglies dvideginio miestu, parkas savo energijos poreikiams patenkinti naudoja fotovoltines saulės jėgaines, o aušinimui – pakartotinai vandenį (angl. greywater) iš šalia esančių kanalų. Taip pat numatyta vietos daugiau nei 760 dviračių pastatyti, o gatvės lygio kraštovaizdyje ir ant stogo – pasodinti 250 medžių ir krūmų. Tad atsipalaiduoti žalumoje, pažaisti aktyvių žaidimų, susitikti su draugais, pasivaikščioti ir išgerti puodelį kavos čia gali ne tik IKEA lankytojai, bet ir visų greta esančių kvartalų gyventojai.