2021-ieji nekilnojamo turto (NT) rinkai Lietuvoje buvo tikras aukso amžius – vien gyvenamosios paskirties NT per metus pabrango 20 proc., o sudarytų sandorių vertė viršijo 3 mlrd. eurų. Reikšmingi pokyčiai fiksuoti ir komercinio NT rinkoje, kuri vis sparčiau žengia tvarumo link.
Praėjusiais metais Lietuvoje tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertintas rekordinis komercinių pastatų skaičius. „Žaliųjų pastatų“ įsitvirtinimą NT rinkoje skatina ne vien Europos Sąjungos Žaliasis kursas, bet ir organizacijų strateginiai pokyčiai, kurie bus aktualūs ir 2022-aisiais, sako tvarumo ekspertai.
Šiuo metu Lietuva pirmauja Baltijos šalyse pagal sertifikuotų pastatų skaičių. 2021 m. pabaigos duomenimis, šalyje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais BREEAM, LEED, WELL ar „Fitwel“ įvertinti ar dar tik vertinami pastatai – 2 kartus daugiau nei Latvijoje (54 sertifikuoti pastatai) ir 3 kartus daugiau nei Estijoje (34). Vien pernai pagal tvarumo standartus Lietuvoje buvo įvertinti 88 pastatai, tarp kurių daugiausiai verslo biurų. Pasak „Vesta Consulting“ vadovo Evaldo Savickio, aktyvesnį naujų pastatų sertifikavimą paskatino kelios priežastys.
„Visų pirma, investicijų fondai ir investuotojai yra vis labiau linkę įsigyti tvarumo standartus atitinkančius pastatus, todėl auga tvarių pastatų paklausa. Ypač ženklų pokytį stebime pramoninės paskirties statybų sektoriuje, kur auga skandinaviško kapitalo fondų bei investuotojų susidomėjimas tvariais logistikos centrais Baltijos šalyse. Jei per pastarąjį dešimtmetį būdavo sertifikuojamas vienas kitas pramoninis pastatas, dabar tai yra daroma dešimtims objektų. Panašu, kad greitai prisivysime Lenkiją ir Vakarų šalis, kur antroje vietoje po verslo centrų pagal sertifikavimo populiarumą bus industriniai pastatai“, – komentuoja E. Savickis.
Taip pat vis labiau ryškėja NT sektoriuje naudojamų medžiagų sertifikavimo poreikis, ypač fasadams, konstruktyvams ar kitoms statybinėmis medžiagoms.
„Ši tendencija paliečia visą tiekimo grandinę – nuo NT vystytojų, kurie reikalauja tvaresnių medžiagų, ir tiekėjų, kurie didina savo siūlomų aplinkai draugiškų produktų krepšelį, iki gamintojų, kurie noriai sertifikuoja savo produktus EPD deklaracijomis ir taip įrodo savo produkcijos neigiamą poveikį aplinkai“, – vardija E. Savickis.
Taksonomijai spartinti bus naudojama finansavimo korta
Pastatų sertifikavimą skatina ir Europos Komisijos (EK) Žaliasis kursas, tiksliau, besikeičianti reguliacinė aplinka. Bankai ir kitos finansinės institucijos jau yra įpareigoti parodyti ir įrodyti, kokia jų veiklos dalis atitinka taksonomijos reikalavimus. Natūraliai šie reikalavimai perkeliami ir ant bankų klientų pečių.
Pasak E. Savickio, taksonomijos ir kitų EK direktyvų tikslas yra visų industrijų transformacija į tvaresnę pusę, o tai lengviausia įgyvendinti per poreikį finansuoti projektus.
„Verslą galvoti apie tvarumą ir peržiūrėti aplinkos, socialinių bei valdysenos (angl., Environmental, Social, Governance, ESG) rizikų valdymą skatina ir bankai, griežtinantys kreditavimo politiką. Dažnu atveju investicijos į gamybos technologijų modernizavimą, gaminių sertifikavimą ir kitas tvarumą didinančias veiklas bankų yra vertinamos palankiau. Tuo tarp NT srityje veikiančioms įmonėms keliami reikalavimai, kad jų pastatai būtų sertifikuoti pagal tvarumo standartus“, – aiškina pašnekovas.
Augantį NT projektų sertifikavimą skatina ir organizacijų lygiu įgyvendinami strateginiai pokyčiai – vis daugiau įmonių kuria tvarumo strategijas, peržiūri ESG rizikų valdymo strategiją. Pastaroji aktuali ir listingavimui biržoje besiruošiančioms įmonėms kaip vienas iš įrankių užtikrinti verslo likvidumą ir patrauklumą investuotojams, tuo pačiu tai laikoma brandžios įmonės atributu.
„Vis daugiau įmonių domisi taksonomijos reikalavimais, jos kelia klausimus ir bankams, ir tvarumo konsultantams. Šiuo metu itin stiprus įvairių tvarumo mokymų poreikis, nes verslui trūksta žinių ir kompetencijų, kaip diegti tvarumo aspektus, ką reikia padaryti, norint atitikti naujus reikalavimus“, – sako E. Savickis.
Pasak jo, labiausiais verslą dominančios temos susijusios su klimato kaitos reguliavimu arba rizikų valdymu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitų rengimu bei kontrole. Domimasi ir produktų sertifikavimu EPD deklaracijomis, ypač, jei prekiaujama užsienio šalyse.
Ko tikėtis 2022-aisiais?
E. Savickis teigia, kad šiemet galima tikėtis dar didesnio sertifikuotų pastatų kiekio – skaičiuojama, kad iki 2022 m. pabaigos Lietuvoje jau bus iki 140 pagal tvarumo standartus įvertintų NT projektų.
„Kadangi EK nori per bankų finansavimo politiką padaryti didžiausią teigiamos transformacijos poveikį, o Baltijos šalių bankų kredito portfelyje dominuoja NT įsigijimai ir statybos, tikėtina, kad didžiausias pokytis įvyks šiame sektoriuje. Lygiagrečiai pokyčiai vyksta ir kitose srityse, todėl turėtų suveikti estafetės efektas, kai tvarumo banga nusiris per daugelį sektorių“, – komentuoja „Vesta Consulting“ vadovas.
Taip pat tikimasi, kad dėl pandemijos prislopusi prekybinės paskirties pastatų industrijos plėtra 2022-aisiais atsigaus, o kartu ir parduotuvių sertifikavimas, kuris iki pandemijos augo nuosaikiais tempais.
