Karas Ukrainoje paskatino daugiau dėmesio ir resursų skirti pasiruošimui krašto gynybai. Didėjantis krašto apsaugos biudžetas, Europos Sąjungos investicijos į strateginės svarbos kelius, visuomenės bei verslo sujudimas teikia vilčių, nes tinkamas pasiruošimas yra svarbi priešo atgrasymo dalis.

Šarūno Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, teigimu, kelių statybos sektorius yra vienas esminių ruošiant valstybės infrastruktūrą gynybai ir šiandien jis motyvuotas bendradarbiauti.

„Karas Ukrainoje reikalauja reakcijos ir sprendimų, o kelininkai visuomet buvo patikimas ramstis kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės ir šis atsakingo šalies gynėjo vaidmuo niekur nedingęs“, – kalba kelių statybos ir priežiūros įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

Pasak Š. Frolenko, keliai šiuo metu pritaikyti kokybiškam ir patogiam žmonių mobilumui, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar ne tik didieji strateginiai, bet ir kiti gynybos planams svarbūs keliai lengvai pravažiuojami, ar juose tinkamai įrengti tiltai ir kiti inžineriniai statiniai. Įvertinti reikia ir miestų gatves – taikos sąlygomis gatves siaurinti, žaliąsias zonas plėsti greičiausiai yra teisingas sprendimas, tačiau šiandien turime galvoti ir iš gynybos perspektyvos, nes reikalui esant tai padėtų arba trukdytų organizuoti gynybą mieste.

Kelininkai, anot pašnekovo, glaudžiai susiję su krašto gynyba, kadangi sutvarkyti sugriuvusią ar apgadintą agresijos atveju kelių infrastruktūros dalį, geriau žino tas, kuris ją ir statė. Šiandien šalies gynybos atveju, pasak Š. Frolenko, kelių įmonės tikriausiai būtų vienos pirmųjų, kurios galėtų prisidėti statydamos, gelbėdamos ar net reikalui esant griaudamos – kelininkų vienybės ir kelių infrastruktūros paruošimo svarbą liudija ir istorinis kontekstas.

Šarūnas Frolenko

Dalyvavo ginantis Sausio 13-ąją

Algimantas Janušauskas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio judėjimo narys, prisimena, kad valstybei įtemptu laikotarpiu kelininkai buvo visiškai įsitraukę į pasiruošimą valstybės gynybai. Jo teigimu, Sąjūdžio laikais kelininkai įrodė, kad gali būti vieningi – aktyviai ir organizuotai dirbo siekdami apsaugoti miestų tiltus, valstybinės svarbos objektus. Gera kelių infrastruktūra, pasak A. Janušausko, – valstybės pagrindas, todėl kelininko profesija vertinta ir taikos, ir kritiniais valstybei atvejais.

Jam pritaria pirmasis 1990 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis – pasak jo, tuomet Lietuva turėjo priešą, norėjusį padaryti šaliai tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje ir būtent kelininkai tuomet buvo viena iš patikimų grandžių ginant jauną valstybę.

„Prisimenant tragiškus Sausio 13-osios įvykius, kelininkų ratas veikė išvien: statė barikadas prie Seimo ir Televizijos bokšto, kartu su jais Lietuvoje kurti pasipriešinimo centrai, – pasakoja jis. – Kelininkų indėlis tuomet buvo telkiantis – ne noras pasirodyti, bet tikra kova už Lietuvą.“

Bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus teigimu, kelininkus karo metu ir pokariu kuravo sukarintos organizacijos, jie buvo pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai, prijungti prie krašto gynybos. Kelių įmonės atliko didelį vaidmenį tiek 1989 m. per Baltijos kelią, tiek Sausio 13-osios įvykiuose.

„Tuomet buvau jaunas specialistas ir prisimenu, kad kelių įmonės buvo pasidalijusios darbais – pavyzdžiui, viena statė užtvaras prie Televizijos bokšto, kita – prie Sitkūnų radijo stoties. Visos kelininkų turėtos gelžbetonio, metalo konstrukcijos ir kitos atsargos, galinčios sutrukdyti privažiuoti tankams, buvo naudojamos barikadoms statyti“, – kalba jis.

Aldas Rusevičius

Pasiruošę partnerystei ir šiandien

Pasak A. Rusevičiaus, visais laikais vertintą kelininkų vaidmenį Lietuvos krašto gynyboje šiandien galėtų sustiprinti organizuota kelių įmonių partnerystė ir reikalingų statybinių medžiagų rezervas.

„Kelių statybos ir priežiūros įmonės gana plačiai išsidėsčiusios po visą Lietuvą, todėl siekiant greitos jų reakcijos kritiniu metu reikalingas įmonių koordinavimas, vaidmenų ir reikiamų medžiagų rezervo pasiskirstymas. Ekstremaliais atvejais, tokiais kaip sprogimai oro uostuose ar tiltų griūtis, vietos įmonės galėtų atstatyti sugriautą infrastruktūrą iškart ir be ilgo pasiruošimo“, – teigia jis.

„Kelių įmones vienijančios asociacijos narių rate matome nemažai namų darbų, kuriuos reikia atlikti, kaip tinkamai pasiruošti, taip pat galimą savo indėlį į krašto gynybą. Reikia pripažinti, jog gyvenome su mintimi, kad Europoje šiais laikais karas neįmanomas. Šiandien visi suvokiame parengties galimam karui svarbą ir, kaip ir kiti verslo sektoriai, kelių statybos įmonės pasiruošusios partnerystės krašto gynyboje dialogui“, – akcentuoja asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko.