Kiekvienas, besisukantis verslo aplinkoje, yra girdėjęs, jog norint atlaikyti verslo aplinkos pokyčius reikia mąstyti inovatyviau, kaip daro antrapreneriai (angl. entrepreneur). Antrapreneris – tai žmogus, kuris prisiima riziką, ryžtingai įgyvendina reikšmingus pokyčius ir kitaip organizuoja savo veiklą. Kodėl naudinga būti taip mąstančiu ir veikiančiu žmogumi versle?
Kaip skelbiama, SEB Inovacijų centre pranešimą skaitęs mokslų daktaras bei inovacijų ekspertas Toddas Davey pabrėžė, jog visuomenei reikia antraprenerių ir kuo daugiau taip mąstančių žmonių. Anot jo, tai yra pagrindinis ekonomikos variklis: šie žmonės generuoja ne tik netikėtas idėjas, bet ir darbo vietas.
Ieško iššūkių, nebijo klysti
T. Davey pasakoja, jog paprastai verslo mokyklose moko standartinių verslo strategijų. Anot jo, standartinis verslininkas konkuruoja jau egzistuojančioje rinkoje, sukuria produktą pagal egzistuojančią paklausą, įvertina naujas galimybes ir, tik atidžiai apskaičiavęs turimus išteklius, jomis pasinaudoja. Tačiau, anot inovacijų eksperto, tokia veikla ne visai pasiteisina šiandieninėje verslo aplinkoje.
Inovatyvus antrapreneris beveik viską daro priešingai: jis ignoruoja egzistuojančias rinkas ir kuria produktą dar neegzistuojančioms, jis neturi su kuo konkuruoti, nes jo siūlomas produktas yra vienintelis toks, jis įvertina galimybes ir iškart jomis pasinaudoja nekreipdamas dėmesio į turimus išteklius – jų antrapreneris gauna jau vykstant procesui. Antrapreneriai yra linkę į greitus pokyčius ir sugeba atskleisti visą savo potencialą, kad įgyvendintų beprotiškiausią idėją.
Kaip esminius inovatyvaus mąstymo ir veiklos bruožus T. Davey nurodo pasitikėjimą savimi, smalsumu pagrįstą požiūrį į verslą, baimės rizikuoti ir suklysti nebuvimą, nuolatinį iššūkių ieškojimą, gebėjimą vienam užsiimti keliais darbais vienu metu (angl. multitasking), klausimų kėlimą bei norą rasti atsakymus.
„Šie bruožai itin pravartūs šiandieninėje dinamiškoje verslo aplinkoje, juos išsiugdęs žmogus geba tobulėti, nes nebijo suklysti ir pasimoko iš klaidų. Taip generuojamos sėkmingos verslo idėjos“, – teigia T. Davey.
Tanklaivis prieš vandens motociklą
T. Davey, kalbėdamas apie standartinius verslininkus didelėse korporacijose ir inovatyviai mąstančius žmones, kuriančius startuolius, naudoja tanklaivių ir vandens motociklų metaforą.
„Didelės korporacijos yra tarsi tanklaiviai: jie dideli ir galingi, lėtai, bet užtikrintai judantys viena kryptimi, jiems sunku pakeisti kryptį, o nusprendus tai padaryti – ilgai užtrunka. Kita vertus, startuoliai yra kaip vandens motociklai: jie juda greitai, nėra visiškai stabilūs, juos gali apversti didesnė banga. Tačiau jiems lengva apsisukti, o pakeisti kryptį įmanoma vos panorėjus. Be to, vandens motociklai gali nesunkiai rasti vietą uoste, lygiai taip pat kaip startuoliai rinkoje“, – iliustruoja specialistas.
Anot T. Davey, didelės kompanijos, turinčios patyrusių darbuotojų, sukaupusios ilgametę patirtį ir pakankamai finansinių išteklių, bankrutuoja retai, tai nutinka 1 iš 8 kompanijų. Startuoliai, turintys mažiau parties ir lėšų per 5 pirmuosius veiklos metus, turi 50–90 % tikimybę žlugti. Tačiau startuoliai, nors ir ne visuomet sėkmingi, sugeba greitai rasti laisvą nišą rinkoje, skuba ją užimti, o pasikeitus aplinkybėms – pakeisti judėjimo kryptį.
„Korporacijoms pasikeisti ir prisitaikyti prie aplinkos pokyčių yra kur kas sudėtingiau nei startuoliams. Kuo toliau, tuo daugiau pokyčių jus verslo aplinka, o rinkoje išliks tik greičiausiai ir geriausiai prie jų prisitaikę, mąstantys inovatyviai“, – sako T. Davey.
Kitaip siekia tikslų
Prisitaikyti prie pokyčių, pasak inovacijų eksperto, gali padėti ne tik sugebėjimas adaptuoti įmonės procesus prie pokyčių, bet ir tam tikra mąstysena. T. Davey pabrėžia, jog mąstymo skirtumas tarp standartinio didelės korporacijos vadovo ir antraprenerio yra ryškiai matomas stebint, kaip vienas ir kitas siekia tikslo.
„Jei vadovas nori ką nors pasiekti, jis labai aiškiai apibrėžia savo tikslo objektą. Vadovas žino, kurioje vietoje yra tikslinis objektas, taigi jis gali aiškiai nusibrėžti judėjimo tikslo link trajektoriją. Kai maršrutas aiškus, vadovas žengia pirmąjį žingsnį. Savo kelyje vadovas stengiasi eliminuoti visus pašalinius veiksmus, galinčius sutrikdyti kelionę tikslo link. Tai nuostabus būdas pasiekti tikslą laiku ir neviršijant biudžeto, taip kuriamos stabilios kompanijos“, – pasakoja T. Davey.
Anot specialisto, antrapreneris pirmiausia neturi aiškaus tikslo, jis turi viziją ir žino, kad tikslo objektas yra kažkur ten, bet aiškiai nurodyti kur – negali. Taigi, antrapreneris nežino, kaip žengti pirmuosius žingsnius, jis gali tik nujausti. Dėl to šis procesas yra visiškai kitoks nei vadovo.
„Antrapreneris tikslo siekia lyg eidamas per perėją: pasižiūrėjęs į kairę mato, kokias žinias yra sukaupęs jis, jo komanda ir partneriai, pažiūrėjęs į dešinę pastebi kitus resursus, kuriais galima naudotis kelyje, ir tik tada žengia pirmąjį žingsnį. Antrapreneris nežino, kur nukeliaus, bet jis nepamiršta turimos vizijos ir, naudodamasis sukauptomis žiniomis bei kitais ištekliais, kelionėje juos vis papildydamas naujais, vis tiek pasiekia savo tikslą, įgyvendina viziją“, – iliustruoja T. Davey.
Inovacijų ekspertas teigia, jog tai puikus būdas siekti tikslų nuolat besikeičiančiame pasaulyje: „Kadangi šiandien viskas kinta greitai, o verslo ateitis miglotesnė nei bet kada anksčiau, nubrėžti aiškių žemėlapių kelionei tikslo link – neįmanoma. Štai kur praverčia antraprenerio mąstymas.“
Inovatyvus mąstymas – didžiosiose korporacijose
T. Davey sako, jog inovatyvus antraprenerio mąstymas pritaikomas ne tik startuoliams, jį naudinga išsiugdyti ir didžiosioms korporacijoms bei augti siekiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Didžiosios korporacijos nujaučia, kad vienu turimu produktu vienai rinkai ateitį užsitikrinti sunku. Todėl norint plėstis, generuoti vis didesnį pelną ir būti sėkminga kompanija vertėtų kurti naujas technologijas naujoms rinkoms“, – aiškina specialistas.
Jis iliustruoja, kaip tai pritaikoma pasaulyje: „Pavyzdžiui, „Siemens“ koncernas pastaruoju metu daug dirba su įvairiais pasaulio universitetais. Bendrovės mokslininkai bendradarbiauja su universitetų mokslininkais ir kuria naujas technologijas, užtikrinsiančias ateitį „Siemens“ bendrovei. Kitas pavyzdys – „MasterCard“ kompanija, generuojanti inovatyvias idėjas savo įkurtame verslo inkubatoriuje ir rengianti įvairaus pobūdžio konkursus startuoliams skatinti.“
Dar vienas pavyzdys, kurį pristato inovacijų specialistas, yra „Google“ taikoma 4:1 taisyklė. „Tai reiškia, jog bendrovės technologijų specialistai 4 dienas per savaitę dirba prie jiems paskirtų projektų ir vieną dieną – prie savo asmeninės idėjos, nesvarbu, ar tai susiję su darboviete, ar ne. Taip atsirado „Google Maps“ ir „Google Earth“ programos, kuriama ir daugiau inovacijų.“
Nors T. Davey pabrėžia, jog tai – vos keli pavyzdžiai, jie akivaizdžiai rodo, kaip technologinė plėtra ir inovatyvus mąstymas įmonės viduje gali padėti bendrovei augti: „Norint įgyvendinti beprotiškas idėjas nebūtina kurti startuolio: tiek mažos ir vidutinės įmonės, tiek didžiulės korporacijos inovatyvų mąstymą gali pritaikyti jau turimam verslui plėsti ir užsitikrinti ateitį vis dinamiškesnėje rinkoje.“
Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalų pranešimą rasite čia
