Industrinio nekilnojamo turto (NT) segmentas po pasaulio susidūrimo su pandemija pakilo it feniksas iš pelenų. Praėjusio amžiaus pabaigoje Baltijos tigrais pramintos Lietuva, Latvija ir Estija tampa vis stipresniu traukos objektu užsienio investuotojams, kurie, Europoje esant nedidelei pasiūlai šiame segmente, konkuruoja dėl geresnių sandorių.
„Pastarieji metai parodė, kad industrinio NT objektai nebėra tik alternatyvus segmentas investicijoms. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį bendra industrinio NT sandorių apimtis Baltijos šalyse sudarė 163,8 mln. Eur – tai yra net 42 proc. visų regiono NT investicinių sandorių. Į Baltijos rinką toliau žengia nauji industrinio nekilnojamojo turto investiciniai fondai – prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir 2022 metais“, – teigia NT ekspertas Vytis Kapočius.
Palyginimui, per 2020 m. bendra investicijų apimtis į industrinio NT segmentą Baltijos šalyse siekė 102 mln. Eur, o 2019 m. – 86 mln. Eur, tai rodo, kad per dvejus su puse metų investicijų apimtis į šį segmentą padvigubėjo. Tuo tarpu Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį buvo sudaryta sandorių, kurių vertė siekia 52 mln. Eur ir viršijo visų praėjusių metų investicijų apimtį, kuri siekė 46 mln. Eur. Rinka šiuo metu aktyvi kaip niekad, todėl antroje metų pusėje galima tikėtis dar didesnio sandorių skaičiaus augimo.
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį į didžiausių komercinio NT sandorių dešimtuką Lietuvoje pateko net 4 industrinio segmento objektai – Klaipėdos verslo parkas, „Argintos“ pastatų kompleksas, logistikos centras „Jankiškių 52“, „AQ Wiring Systems“ ir „Adax“ gamyklos.
Ribota pasiūla ir paklausos įvairovė
Nors industrinio NT segmento paklausa auga visoje Europoje, rinkoje jaučiama ribota pasiūla. Iš dalies dėl to, kad trūksta modernių objektų, atitinkančių tvarumo standartus ir šiandieninio verslo poreikius. Tačiau viena iš priežasčių yra ir parduoti delsiantys NT savininkai, kurie laukia dar aukštesnių kainų.
Industrinio NT segmente spekuliatyviai statomo ploto yra mažai ir dominuoja „built-to-suit“ tipo projektai. Pavyzdžiui, praėjusį pusmetį vaistų didmeninio platinimo įmonė „Tamro“ sudarė sandorį su NT fondu UAB „Eika Real Estate Fund“ dėl persikėlimo į objektą vystomą pagal bendrovės poreikius, kai pasirašoma ilgalaikė nuomos sutartis.
Rinkoje pastaruoju metu taip pat populiarėja „parduok ir išsinuomok“ (angl. sale-and-leaseback) tipo sandoriai. Tokio susitarimo pagrindu galima finansuoti pagrindinės veiklos augimą nelaikant įšaldyto kapitalo. Eksperto teigimu, šiuo metu rinkoje jaučiamas kokybiškų logistikos ir sandėliavimo objektų pasiūlos trūkumas, todėl įmonės, savo balanse laikančios turtą, turėtų rimtai apsvarstyti jo pardavimą tokiu būdu.
Rinkos augimas tik įsibėgėja
V. Kapočiaus teigimu, visose Baltijos šalyse matome objektų, pritaikytų „cross-dock“ paskirstymo procesui, poreikio augimą. Tam didžiausią įtaką turėjo e. komercijos sprogimas pandemijos metu. Tokio tipo objektuose priimtos siuntos nededamos į saugyklą ar saugojimo zonas, o iškart išskirstomos ir perkraunamos į transportą siuntų pristatymui vartotojui.
„Artėjančiais metais matysime vis daugiau kylančių ir naujų pramoninio NT segmento objektų, nes įmonės jau dabar planuoja savo poreikį 2022-2024 metams ir tų kvadratinių metrų, kuriuos turime šiai dienai, joms nepakanka. Dėl sparčiai augančių kainų pajamingumas pramonės segmente mažėja, tačiau, žiūrint į kitas Europos valstybes, Baltijos šalyse yra patrauklios sąlygos investuoti į pramonės ir logistikos NT“, – teigia NT ekspertas.
Nors pramoninio NT segmentas anksčiau buvo laikomas tik niša, per pastaruosius metus jis įrodė savo svarbą. Panašu, kad jis išliks patrauklia investavimo galimybe tarptautiniam verslui, nusprendusiam plėsti savo veiklą Baltijos šalių rinkoje, o tuo pačiu išliks puikia augimo platforma įmonėms, kurios jau veikia mūsų regione, nes galime investuotojams pasiūlyti tinkamus plotus plėtrai, kvalifikuotus darbuotojus bei rinkos poreikius atitinkančius objektus.
